(Fotobanko nuotr.)

Būsto įrengimo ypatumai dar verčia stebėtis

Būsto įrengimo ypatumai dar verčia stebėtis

Visiškai įrengti butai, butai su daline apdaila, butai su visa daline apdaila – nekilnojamojo turto plėtotojai tampa vis iškalbingesni, mėgindami kuo palankiau apibūdinti parduodamą būstą. Anksčiau buvo apsiribojama dviem būsto baigtumo apibūdinimais: visa apdaila bei dalinė apdaila. Dabar atsirado ir naujadarų. Tačiau ryškėja tendencija, kad statytojai, anksčiau aršiai ginę galimybę pardavinėti nebaigtą statyti būstą, perša mintį pirkti tik užbaigtus butus, kurie visiškai įrengti.

Inspektoriai rimbu nemojuoja

Maždaug prieš dešimtmetį, kai į nekilnojamojo turto rinką dar nebuvo įsisukusi krizė, statytojai buvo raginami neleisti gyventi daugiabučiuose, neatiduotuose Valstybinei komisijai vertinti. Statybos inspektoriai mėgindavo tikrinti akivaizdžiai apgyvendintus, bet oficialiai neatiduotus naudoti daugiabučius, tačiau toks darbas būdavo bergždžias – įrodyti, jog žmogus gyvena, o ne atvyko laikinai, nepavykdavo.

Statybos įstatymas ir šiandien nenumato galimybių gyventi neatiduotuose naudoti daugiabučiuose. Neužbaigtame statyti daugiabutyje galima tik vykdyti statybos darbus, o gyventi ar vykdyti kitokią veiklą ‒ ne. Pagal įstatymą, pastatytą naują daugiabutį galima naudoti tik gavus statybos užbaigimo aktą ir įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre. Jei daugiabučiui nėra išduotas statybos užbaigimo aktas ir jis neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tokiame pastate gyventi draudžiama. Pažeidus šį Statybos įstatyme nustatytą reikalavimą rizikuojama gauti baudą, kurios dydis gali siekti 140–1500 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 200 iki 3 tūkst. eurų.

Tačiau šiuo metu tarp statytojų ir priežiūros institucijų tarsi sudarytos paliaubos. Statybos inspektoriai nebevažinėja po daugiabučius ir netikrina, ar yra nuolatinių gyventojų naudoti neatiduotuose namuose.

„Krizės metu atsirado nemažai daugiabučių, kuriuose būdavo parduota 30 ar 50 proc. butų. Suprantama, kad žmonės norėjo gyventi nusipirktuose butuose, tačiau vystytojai nenorėdavo mokėti mokesčių už turtą, kuris visiškai neužbaigtas. Todėl ir atsirado toks tarpinis variantas, pagal kurį statytojai gali neregistruoti visiško daugiabučio namo baigtumo, neatiduoti jo Valstybinei komisijai vertinti, tačiau butus nusipirkusiems gyventojams nesudaromos kliūtys čia gyventi“, ‒ sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius.

Anot jo, tai nėra geriausia išeitis ir kai kurių didmiesčių savivaldybės ne itin palankiai vertina tokius atvejus, žada tikrinti, ar daugiabučiai neatiduodami vertinti dėl tam tikrų užsitęsusių teisinių niuansų, ar tik dėl galimybės išvengti nekilnojamojo turto mokesčio.

„Daugeliu atvejų gyventojai patys prisiima riziką, įvertina visas galimas pasekmes ir renkasi, ar gyventi kurį laiką neatiduotame vertinti daugiabutyje, ar geriau paieškoti būsto name, kuris atiduotas naudoti. Rizika pirmiausia yra dėl to, kad ne visada komunalinių paslaugų tiekėjai sutinka pasirašyti sutartis. Taip pat ir bankai gali nesutikti kredituoti perkamo būsto, jeigu jis nėra baigtas statyti ir neatiduotas naudoti“, ‒ kalbėjo M. Statulevičius.

Apdailos darbų gali ir nepatikrinti

Atliekant daugiabučio namo statybos užbaigimo procedūras, jame privalo būti įstatyti langai, sumontuotos palangės ir įėjimų į patalpas durys. Pačiuose butuose sienų paviršius turi būti parengtas baigiamajam apdailos procesui, turi būti įrengti pagrindai grindų dangoms. Butuose turi būti įrengtos funkcionuojančios inžinerinės sistemos, atitinkančios nustatytus reikalavimus. Taip pat vandentiekio ir nuotekų inžinerinėse sistemose įrengta bent po vieną unitazą ir praustuvą ar plautuvę, o kiti vartotojo inžinerinių sistemų vamzdynai užaklinti arba prijungti prie atitinkamų prietaisų. Be abejonės, perduodant pastatą naudojimui turi būti užbaigta bendrojo naudojimo patalpų ir kitų bendrojo naudojimo objektų apdaila.

Statybos užbaigimo procedūros metu komisija privalo vizualiai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, lemiantiems statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams. Pastato apdailos darbai nėra priskiriami prie esminių statinio reikalavimų, kuriuos privaloma patikrinti, todėl jie būna tikrinami pasirinktinai. Jei komisija nustato, kad daugiabutyje nėra atlikti privalomi apdailos darbai, statybos užbaigimo procedūra gali būti sustabdoma, kad būtų pašalinti komisijos nustatyti trūkumai. Kai statytojai pašalina trūkumus, jie gali kreiptis į komisiją, kad statinio statybos užbaigimo procedūra būtų pabaigta.

Pirkėjams – įpareigojimas nevėluoti

Šiuo metu statytojai, parduodami butus daugiabučiuose su vadinamąja daline apdaila, įpareigoja pirkėjus atlikti apdailą iki tam tikros datos – kai būna numatyta namą atiduoti Valstybinei komisijai vertinti.

Teisės aktai leidžia vystytojams atiduoti ir visiškai neužbaigtus namus, tačiau, anot LNTPA vadovo, tokia galimybe naudojasi nedaugelis, nes pirkėjai pageidauja šimto procentų baigtumo. Išimčių būna su sublokuotais namais – jie perduodami mažesnio užbaigtumo, paliekant galimybę būsimiems šeimininkams patiems atlikti kuo daugiau darbų.

„Pasirinkimą lemia noras sutaupyti. Gyventojai įsitikinę, kad patys organizuodami būsto įrengimo darbus, sumokės mažiau, nei pirkdami jau visiškai įrengtą būstą“, ‒ sakė M. Statulevičius.

(Fotobanko nuotr.)

Visa dalinė apdaila – rinkodaros triukas

Teisės aktuose nėra griežtai reglamentuota, kokia turi būti visa būsto apdaila. Kriterijus veikiau sudėlioja rinka. Visiškai įrengtuose butuose statytojai nuglaisto ir nudažo sienas, lubas, pakloja grindų dangą, įrengia vonios kambarius. Kai kuriais atvejais pirkėjams lieka tik pasikabinti norimus šviestuvus – net jungikliai ar kištukiniai lizdai būna sumontuoti.

Kitais atvejais visa apdaila traktuojama tokia būsto būklė, kai nudažomos sienos ir lubos bei paklojama grindų danga, nesumontuojant vidaus durų, santechnikos įrenginių.

Lygiai taip pat atsirado daugybė variantų su daline apdaila. Nė vienas statytojas nenori pasakyti, kad nieko neįrengė, dėl to sugalvoja įvairių rinkodaros triukų, kaip apibūdinti atliktus darbus, nors jie ir minimalūs.

Kai butus įrenginėja patys statytojai, jie už šiuos darbus pageidauja gauti nuo 130–150 eurų už kvadratinį metrą. Kuo daugiau pageidavimų pateikia būsimasis šeimininkas, tuo aukščiau kyla kaina ir gali siekti 450–500 eurų už kvadratinį metrą.

„Pastebime tendenciją, kad vis dažniau vystytojai parduoda jau visiškai įrengtus butus. Daugiausia tai būna maži ir vidutiniai butai, į kuriuos šeimos nori įsikelti iš karto, negaišdamos laiko įrengimui. Dideli butai dažniausiai būna išskirtiniai ir jų šeimininkai nori individualių sprendimų – taigi imasi iniciatyvos įsirengti patys“, ‒ situaciją apibūdino LNTPA vadovas.

(Fotobanko nuotr.)

Anot jo, rinkai būtų sveika, jeigu būtų parduodami jau visiškai įrengti butai. Pirmiausia – dėl garantijų. Gyventojai būtų tikri, kad iškilus kokiems nors nesklandumams galėtų reikalauti atsakomybės iš statytojo, o ne ieškoti apdailą atlikusios brigados, kurios Lietuvoje jau gali ir nebebūti.

Laimėtų ir valstybė, nes statytojai garantuotai sumokėtų visus mokesčius. Be to, įrengdami daug butų, o ne pavienius, patys statytojai gali pasiūlyti pigesnes paslaugas.

Pasigenda išprusimo

Bendrovės „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba atkreipė dėmesį, jog butus pagal rinkoje susiformavusią praktiką įprasta skirstyti į ekonominės, vidutinės ar prestižinės klasės, nors tokios formuluotės nėra apibrėžtos jokiais norminiais aktais.

„Nieko stebėtino, jog vadinamosios prestižinės klasės pirkėjai nori išskirtinumo, jų poreikiai kitokie. Šiame segmente nelabai įsivaizduoju, kad būstas visiems galėtų būti įrengtas pagal vienodą standartą. O apie vidutinės ir ekonominės klasės būsto pirkėjus galėčiau pasakyti, kad jie švaisto savo resursus – piniginius ir laiko – patys įsirengdami butus. Galima susidaryti įspūdį, kad Lietuvoje būsto pirkėjai yra labai turtingi, jei kiekvienas gali sau leisti individualiai įsirengti butą“, ‒ kalbėjo E. Zaremba.

Jam teko susidurti su pavyzdžiu, kai žmonės nusipirko sublokuotą namą, jo baigtumas buvo 85 proc. Visi pirkėjai buvo įpareigoti per 12 mėnesių visiškai įrengti būstą. Viduje sienos nebuvo tinkuotos, grindys – nebetonuotos, laiptai į antrąjį aukštą neįrengti. Prie namo yra gamtinių dujų įvadas, tačiau į namą dujotiekis neįrengtas, nėra ir dujinio katilo.

„Šio būsto pirkėjai pasidžiaugė, jog jį pavyko nusipirkti labai pigiai. Bet abejoju, ar jie įvertino, kiek reikės įdėti pastangų ir išleisti pinigų, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pardavėjams. Juk jiems teks ne tik sienas bei lubas nutinkuoti ir nudažyti, bet ir inžinerines komunikacijas įrengti, pirkti įrangą. Nepagalvojama, kad vystytojas, užsakydamas vienu metu keliolika dujinių katilų, gali suderėti daug geresnę kainą, nei tą pavyktų padaryti pačiam gyventojui, perkančiam tik vieną katilą“, ‒ pavyzdį, kaip galima apsirikti patiems nusprendus įsirengti būstą, pateikė E. Zaremba.

Anot jo, pirkdami visiškai įrengtą būstą gyventojai gali išlošti keliariopai. Antai kreipiantis į banką dėl paskolos, visiškai įrengtas būstas bus vertinamas kitaip nei tik su daline apdaila. Gavus kreditą nebaigtam būstui reikės sukti galvą, iš kur dar gauti pinigų jam įsirengti. Samdant pavienius meistrus, šie vargu ar suteiks kokias garantijas savo darbams.

„Būsto su daline apdaila paklausa yra. Tačiau pirkėjai turi įvertinti, kad pardavėjas tokiu atveju nusimeta nuo savęs begalę įsipareigojimų, pirkėjai patys sau padaro meškos paslaugą. Dėl visko kaltas tik sukurtas mitas, jog patiems įsirengti būstą yra pigiau. Lietuvoje būsto pirkėjai dar labai neraštingi ir nelinkę visko detaliai paskaičiuoti, neskaito pasirašomų sutarčių, neįvertina detalių. O paskui stebisi, kad turi patys atlikti daug darbų, išleidžia daug pinigų ir negauna jokių garantijų“, ‒ sakė E. Zaremba.

(Fotobanko nuotr.)

Pigiam butui – brangus dizaineris

„Mane tikrai stebina kai kurių lietuvių būsto pirkimo ir įsirengimo ypatumai. Kai perkamas butas, ieškomas kuo pigesnis, su minimalia daline apdaila. Tačiau nusipirkę labai pigų butą samdo dizainerį, kad šis suprojektuotų interjerą“, ‒ stebėjosi bendrovės „Veikmė“ vadovas.

Įsirengti patiems naujos statybos butą gali užtrukti nuo 2 mėnesių iki pusės metų. Statybos ekspertai pataria naujakuriams labai gerai įsivertinti, kad minėtas laikotarpis apims ne tik finansines išlaidas, bet ir pareikalaus organizacinių gebėjimų medžiagoms pristatyti, gilintis į atliekamų darbų kokybę ir dažnu atveju – derėtis su darbus atliekančiais statybininkais, prižiūrėti remonto procesą.

Todėl vystytojai vis dažniau agituoja būsto pirkėjus taupyti savo laiką ir pirkti butus su visa apdaila bei kokybės garantijomis.

Ne vieni statytojai skaičiuoja, kad pirkėjų, kurie perka būstą su visa apdaila, kasmet tolygiai daugėja. Antai bendrovės „Hanner“ butų su visa apdaila pardavimų skaičius praėjusiais metais augo maždaug trečdaliu ir jau sudarė beveik pusę visų parduotų butų. Tikimasi, artimiausiais metais šis skaičius turėtų dar labiau augti.

Tokia tendencija paaiškinama tuo, kad naujakuriai vis geriau supranta, jog investuoti į buto įrengimą reikės daug laiko, o tai užimtam žmogui yra didelė našta. Kita priežastis – pirkti visą apdailą iš plėtotojo yra patikimiau bei dažniausiai pigiau, nei remontą daryti su pavieniais meistrais ir perkant statybines medžiagas savarankiškai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų