Dažniausia diskriminacija susijusi su darbo santykiais. Created by Pressfoto - Freepik.com

Žmonės mažiau pakantūs diskriminacijai

Žmonės mažiau pakantūs diskriminacijai

 

Lygių galimybių užtikrinimas Lietuvoje vis dar opi problema, tačiau džiugu, kad žmonės vis dažniau jos nenutyli. Praėjusių metų duomenys rodo, kad itin aktyvūs buvo ir panevėžiečiai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė sako, kad Lietuva vis dar yra etape, kai paklausimų, kreipimųsi vis daugėja, tačiau kartu tai ir džiugina.

Pernai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreiptasi rekordiškai daug – beveik 1 000 kartų, kai 2017 metais buvo 757. M. Jurkutės teigimu, į šį skaičių nepateko konsultacijos, kurių taip pat daugėja.

„Matome, kad žmonėms lygių galimybių užtikrinimo klausimas pasidarė labai aktualus“, – sako ji.

Tiesa, bendros tendencijos, dėl ko kreipiamasi, keletą pastarųjų metų lieka panašios. Daugiausia kreipimųsi sulaukta dėl galimos diskriminacijos pagal lytį. M. Jurkutės teigimu, tarnyba įtaria, kad taip yra dėl to, kad ši yra lengviausiai atpažįstama. Antroje vietoje – diskriminacija dėl amžiaus, trečioje – dėl negalios.

Lygių galimybių kontrolierė tyrimus gali pradėti ir savo iniciatyva. Pernai tokių buvo 35. Daugiausia jie buvo susiję su darbo santykiais.

„Viena opiausių problemų, su kuriomis mes kiekvienais metais susiduriame, yra diskriminuojantys darbo skelbimai“, – sako M. Jurkutė.

Jos teigimu, darbdaviai ir jų atstovai nurodo, kokio konkretaus amžiaus ar lyties pretendento pageidauja. Antroje vietoje – vartotojų teisių srities pažeidimai. Labiausiai kliūna reklama, kai žmogus diskriminuojamas dėl savo lyties ar kitų požymių. Taip pat ir įvairios akcijos ar apribojimai. Pavyzdžiui, kovo 8-ąją gaunama labai daug informacijos apie nuolaidas, akcijas, lengvatas tik moterims. Užkliūna ir naktiniai klubai, kurie vis dar taiko strategiją moterims siūlyti įvairias lengvatas – neimti pinigų už įėjimą, pirmus nemokamus gėrimus ar pan.

„Kalbant apie negalią, mes vis dar matome, kad paslaugų prieinamumas yra didelis iššūkis tiek fizine prasme, tiek kartais – požiūrio. Asmenys, ypač turintys judėjimo negalią, negali patekti į pastatus, negali gauti kažkokių paslaugų“, – vardija M. Jurkutė.

Skųstasi ir dėl nugalėtojo

Pasak M. Jurkutės, sunku pasakyti, kokia situacija yra konkrečiame regione, nes fiksuojant pranešimus gyvenamosios vietos nurodyti neprivaloma. Pastebėta, kad daugelis jos ir nenurodo. Iš tų, kurie nurodė, pernai iš Panevėžio gauti šeši paklausimai ir 19 skundų. M. Jurkutė sako, kad bendra padėtis Aukštaitijos sostinėje niekuo nesiskiria nuo kitų regionų – tendencijos visur tos pačios. Tačiau panevėžiečiai, palyginti su kitais regionais, buvo gana aktyvūs. Lydere paprastai būna sostinė. Panevėžys pernai buvo antroje vietoje ir iš čia gauta net daugiau kreipimųsi dėl galimos diskriminacijos nei kad Kauno regione. M. Jurkutė pažymi, kad Aukštaitijos sostinė yra ir viena aktyvesnių kitoje srityje – daugiau žmonių konsultuojasi, kviečiasi tarnybos darbuotojus į mokymus. Komunikacijos skyriaus vedėjos teigimu, žmonės diskriminaciją vis dar sieja su nelygybe. Dėl to gana daug kreipimųsi iš Panevėžio krašto negalėjo būti kvalifikuoti kaip galimi pažeidimai. Tiesiog kai kurių dalykų įstatymai nereglamentuoja. Pavyzdžiui, iš Panevėžio rajono gautas kreipimasis dėl tam tikrų įstatyminių ribojimų, susijusių su pensiniu amžiumi, ar vaistų neprieinamumo. Pasak M. Jurkutės, lygių galimybių kontrolierius tokiais atvejais nieko negali padaryti, nes tai – ne jo kompetencija.

Kalbant apie kitus, vienas įdomesnių atvejų Panevėžio krašte buvo susijęs su šimtmečio bėgimu „Saulės mūšis 2018“, kuriame dalyvavo ir mūsų krašto žmonės. M. Jurkutė pasakoja, kad buvo nurodyta, jog dalyvauti gali visi, bet dalyviai po varžybų suskirstyti į amžiaus grupes ir taip apdovanoti. Į tarnybą kreiptasi dėl to, kad bėgime dalyvavęs septyniolikmetis aplenkė aštuoniolikmetį, tačiau liko be apdovanojimo – priskirtas kitai amžiaus grupei.

„Jam buvo apribota galimybė pasidžiaugti rezultatais. Organizatoriams buvo skirtas įspėjimas, prašyta peržiūrėti reglamentus“, – pasakoja ji.

Dar vienas įdomus atvejis buvo susijęs su langų reklama ant miesto autobuso. Pasak M. Jurkutės, joje buvo pavaizduota apsirengusi moteris, laikanti didelį langą. Ten, kur stiklas, pavaizduota, kad jis atskleidžia daugiau – moteris tik su apatiniais. O šūkis – „malonu matyti daugiau“.

„Mes pradėjome tyrimą, bet paaiškėjo, kad ant kito autobuso šono buvo analogiška reklama su vyru. Tai situacijos neišgelbėja, bet eliminavo lyties faktoriaus priežastį ir buvome priversti nutraukti tyrimą“, – pasakoja kontrolierė.

Įmonei buvo rekomenduota peržiūrėti, ar tinkamas toks reklamos būdas. Dar vienas atvejis susijęs su darbinimusi. Moteris norėjo įsidarbinti degalinėje, tačiau darbdavys pradėjo klausinėti apie šeiminę padėtį, amžių, ar turi vaikų, ar bus, kas juos prižiūri. Pasak M. Jurkutės, toks požiūris netinkamas tiek pagal Darbo kodeksą, tiek pagal Lygių galimybių įstatymą. Vadovas įspėtas dėl pažeidimo.

Atviresni dialogui

„Negalima sakyti, kad situacija blogėja. Bendraudami su darbdaviais matome tendenciją, kad atviriau žiūrima į dialogą, žmonės nori suprasti, kas buvo ne taip. Didžiąja dalimi yra pasirengę pasitaisyti“, – sako M. Jurkutė.

Pasak jos, visoje šalyje daugėja konsultacijų ne vien dėl patirtos galimos diskriminacijos. Patys darbdaviai konsultuojasi, ką galėtų padaryti, kad darbuotojai geriau jaustųsi. Vis aktyvesnės ir švietimo įstaigos.

Tačiau, M. Jurkutės teigimu, vis dar problema yra darbo skelbimai, nes sunku efektyviai pasiekti visus darbdavius. Norėtųsi matyti ir augančią reklamų kultūrą.

„Vis dar daug yra tokių reklamų, kurios neturi nieko bendro su reklamuojamu produktu, bet remiasi nuostata, kad seksas parduoda. Dažniausiai jose būna seksualizuotos moterys, kurios, nesvarbu, ar siūlo langus, ar padangas, ar kažkokias paslaugas, bet kažkodėl turi būti išsirengusios, kaip nors išsirietusios, išsižiojusios ar panašiai“, – ji sako, kad norėtųsi matyti besikeičiančias reklamas.

Pernai tarnyba pradėjo dar vieną kampaniją, kad kaina neturi lyties. Kalbama apie grožio, laisvalaikio paslaugas. Pasak M. Jurkutės, pavyzdžiui, kirpyklose vis dar taikoma skirtinga kainodara moterims ir vyrams.

„Moterims dažnai yra brangiau už tą pačią paslaugą, kurią būtų galima apibrėžti objektyviais kriterijais – kaip sudėtingumas, plaukų ilgis ir panašiai, bet turime lyties pjūvį“, – vedėja sako, kad toks požiūris seniai nebeatitinka realybės.

Panevėžyje taip pat pažvelgta į kelis grožio salonus ir kirpyklas.

„Gyventojai turėtų būti aktyvesni, ypač regionuose, kur mes patys negalime matyti, nes pro ten kasdien nevaikštome ir nebūname. Nebūtinai reiškia, kad pulsime bausti“, – kontrolierė sako, kad dažniau tokiais atvejais konsultuojama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų