Ž. Mardosaitė ją užklupusio dėmesio nesibaido, priešingai – juo mėgaujasi ir mielai bendrauja su savo gerbėjais. Asmeninio archyvo nuotr.

Žiūrovų širdis užkariauja drąsi panevėžietė

Žiūrovų širdis užkariauja drąsi panevėžietė

Jaunosios kartos televizijos aktorių gretas neseniai papildžiusi panevėžietė, 24-erių metų Žiedūnė Mardosaitė kiekvieną sykį sugrįžusi į gimtąjį miestą iš naujo jį įsimyli.

Aktorė ginasi specialiai nebėgusi į Vilnių, visgi džiaugiasi pasitaikiusia galimybe būti atpažįstama ne tik teatro scenoje, bet ir televizorių ekranuose. „Visada troškau dėmesio“, – drąsiai pripažįsta vasarą žiūrovus prie ekranų prikausčiusiame lietuviškame seriale „Kam ta meilė?“ pagrindinį vaidmenį atlikusi panevėžietė.

Nors Ž. Mardosaitė televizijoje dar naujokė, į vaidybos ir meno pasaulį įsiveržė gana anksti. Dar dešimtoje klasėje pasirinko papildomą teatro pamoką. Nors buvo visa galva įnikusi į užklasinę veiklą, baigusi vidurinę mokyklą neskubėjo rinktis specialybės. Nusprendusi paieškoti savęs, susivokti, ko iš tiesų nori iš gyvenimo, Ž. Mardosaitė vieneriems metams padarė pertrauką.

Ieškodama savosios tapatybės nesėdėjo sudėjusi rankų: ėmėsi savanoriauti vaikų dienos centre. Kartu su specialistais ugdė problemiškus vaikus, ieškojo sprendimų, kaip pagerinti centro lankytojų santykius su tėvais, kaip išspręsti problemas mokykloje.

Kiek artimiau pažinusi vaikų charakterius, panevėžietė suprato, jog geriausias vaistas nuo visų ligų – žaidimai, dainos, šokiai ir panašios linksmybės. Žiedūnė pradėjo persikūnyti į įvairius personažus ir šis jos sprendimas pasirodė esąs išganingas – ji nesunkiai surado kelią į sunkiais vadinamų vaikų širdis.

Galiausiai Ž. Mardosaitė nusprendė, jog atėjo laikas į gyvenimą pažvelgti kiek rimčiau. Būtent aktorius pasirodė esantis tas žmogus, kuris garsiai šneka apie visiems svarbius dalykus, juos kelia į viršų, neša tam tikrą žinią.

Pradėjau nuo vaikų, bet labai norėjosi pereiti prie suaugusiųjų pasaulio. Mes problemų turime kur kas daugiau ir, mano nuomone, aktorius gali jas padėti išspręsti“, – svarsto Ž. Mardosaitė.

Tą susivokusi ji pasuko aktorystės link.

Iš Panevėžio kilusiai jaunajai aktorei judėti į priekį padeda kelyje pasitaikančios baimės. V. Černiausko nuotr.

Iš Panevėžio kilusiai jaunajai aktorei judėti į priekį padeda kelyje pasitaikančios baimės. V. Černiausko nuotr.

Įveikti abejones

Dabar, sako Žiedūnė, jau nebaisu prisipažinti, jog aibė kompleksų stabdė nuo visiems netikėto pasirinkimo.

Bijojau ne tik kitų nuomonės, bet ir savęs pačios. Man buvo iš tiesų labai sunku apsispręsti, nes neturėjau didelio palaikymo, manimi žmonės netikėjo“, – kalba panevėžietė.

Visgi širdyje įsižiebė viltis ir užgimė stiprus pasitikėjimo savimi jausmas. Žmonių dėmesio, įvertinimų troškimo vedama, Ž. Mardosaitė įstojo į Šiaulių universiteto Teatro katedrą. Kurso vadovu tapo aktorius ir režisierius Juozas Žibūda.

Anot jaunosios artistės, studijų metais buvo visko: nuopuolių ir pakilimų, momentų, kai atrodė, jog sulaukei išsvajotosios šlovės, vėliau – priešingai: minčių, jog esi niekam tikęs, nieko neišmanantis, galbūt visai ne tą kelią bandantis praminti. Bet tokias mintis paprasčiausiai nuvijus šalin, galima keliauti į priekį, nes, kaip tvirtina Žiedūnė, aiškiai suvokusi norinti siekti vaidybos aukštumų.

Aktorystė – sunkus mokslas. Iki šiol nežinau, ar esu užtektinai kompetentinga, bet tikiu, jog ne tik mokslai, bet ir pats gyvenimas mane veda į augimą“, – sako aktorė.

Ištikima rampos šviesoms

Sėkmingai debiutavusi Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro scenoje, spektaklyje „Giminės, arba kam zrazų pakartot“, Ž. Mardosaitė nepabūgo priimti kvietimo išbandyti save ir prieš net smulkmenas detaliai fiksuojančius kamerų objektyvus.

Aš visko bijau, nors viskas taip patinka. Stengiuosi drąsiai žengti baimės link ir žiūrėti, kas iš viso to išeis. Adrenalinas, kuris užvaldo mane žengiant į sceną ar filmavimo aikštelę, leidžia judėti pirmyn“, – kalba Žiedūnė.

Nors stoti į akistatą su žiūrovais jaunai merginai teko ne vieną sykį, ji vis dar prisibijo artėjančio naujojo teatro sezono repeticijų. Tenka pripažinti, jog baimė ir nerimas – nuolatiniai aktorės palydovai.

Jeigu žmogus nieko nebebijo, yra savimi beprotiškai pasitikintis, jam nebėra kur tobulėti“, – čia pat ima raminti save.

Meniškos prigimties Ž. Mardosaitė sako ieškanti savosios spalvos, braižo, kampo – kaip bepavadinsi. Ji įsitikinusi: aktorius gali būti ir laidų vedėjas, vesti renginius, būti tik teatre ar apsiriboti televizija, vaidinti serialuose ar ilgo metro filmuose – gali visur save išreikšti.

Kur labiausiai norėtų matyti save – dar nežino. Juokiasi, jog bene viską, ką išvardijo, daro ir pati – tik laidų kol kas nevedanti.

Pradėjusi lyginti teatro ir kino virtuves, mergina sako, jog didesnį virpulį jai visgi sukelianti teatro scena.

Ten viskas vyksta esamuoju laiku ir antro dublio nebus. Jeigu kas nors nepavyksta, privalai akimirksniu sureaguoti, gebėti improvizuoti, pastebėti kiekvieną detalę, dekoraciją. Reikia matyti ne tik save, nors aktorius iš esmės yra linkęs į egocentrizmą, yra garbėtroška, bet ir savo partnerius“, – svarsto Žiedūnė.

Nors aplinkiniai netikėjo vaidinti įsinorėjusia mergina, didžiausią stiprybę ji rado ne kur kitur, bet savyje. P. Gvildžio nuotr.

Nors aplinkiniai netikėjo vaidinti įsinorėjusia mergina, didžiausią stiprybę ji rado ne kur kitur, bet savyje. P. Gvildžio nuotr.

Jausmų mygtukas

Aktorius turi sugebėti perjunginėti savo jausmus, palikti batus už durų ir nesinešti savo asmeninių rūpesčių į darbą“, – įsitikinusi Ž. Mardosaitė ir pripažįsta, jog pačiai dar ne visuomet tas pavyksta.

Vos pasibaigus pirmajai spektaklio daliai, mergina puola analizuoti klaidas ir vietas, kuriose galėjo labiau pasistengti. Sako suprantanti, jog derėtų paleisti užvaldžiusias emocijas, tačiau kartais visos pastangos nueina veltui.

Prasidėjus spektakliui suvoki, jog nebeturi galimybės pabėgti. Atėjai į sceną ir viskas, privalai vaidinti. Filmuodamiesi aktoriai gali išeiti į tualetą paverkti ar parūkyti, nusiraminti, susikaupti“, – pasakoja Žiedūnė.

Panevėžietė remiasi žymiųjų aktorystės grandų išmintimi, jog savo darbe pati tėra kūnas, instrumentas, kuriuo privalo išmokti meistriškai naudotis. Bandydama atrasti metodus, kurie tiktų ir veiktų, Ž. Mardosaitė labiau linksta į Konstantino Stanislavskio aktoriaus saviruošos metodus.

Perjunginėti emocijas yra labai sunku, bet plačią spalvų paletę aktorius privalo turėti. Režisieriui paprašius, reikia susikaupti ir daryti, kas nurodyta. Mokausi ir tikiuosi, jog kada nors man tai pavyks padaryti be priekaištų“, – kalba jaunoji aktorė.

Be kompleksų

Ž. Mardosaitė svarsto, jog universalaus recepto siekiant aktorystės aukštumų tikriausiai nėra, tačiau vieną būtiną sąlygą jai norėtųsi išskirti. Tai – nuoširdumas.

Nereikia bijoti parodyti savęs nepatrauklaus, nebijoti žaisti, nes aktorius, pasak jos, ne kas kitas, o tik suaugęs vaikas.

Dabar tokie laikai, jog ypač dominuoja nuogas kūnas, tad aktorius neturi bijoti parodyti ir to. Man pačiai neteko vaidinant apsinuoginti, tačiau jeigu žinočiau, kodėl aš tai darau, man nebūtų labai sudėtinga nusimesti drabužius“, – atvira Žiedūnė.

Tačiau kur kas svarbiau yra ne fizinis, bet emocinis nuogumas – tabula rasa: sau ir kitiems.

Nemeluoti meluojant – tai didis menas. Juk aktorius iš esmės yra melagis, tačiau reikia išmokti nemeluoti situacijoje, kurioje tuo metu esi, o gebėti įtikinti“, – perprato menininkė.

Šių subtilybių Žiedūnė, kaip ir visi kiti pasirinkusieji aktoriaus duoną, mokosi per nelengvas repeticijas, spektaklius. Nors kartais iš šalies jos atrodo it nyki pilkuma, panevėžietė sako, jog rutinos pančiai asmenybės įvilioti negali. Rutina, ne vieną ir ne du kartus ruošiantis spektakliui ir jį pristatant žiūrovams, egzistuoja, laimė, ji jaučiama tik personažui, ne pačiam aktoriui.

Repeticijos, regis, tokios pat ir kartu labai skirtingos, nes jose galima atrasti vis ką nors naujo. Svarbu nuolat tobulėti. Kas yra profesionalus aktorius? Tikriausiai toks, kuris tą pačią situaciją kas kartą gali išgyventi lyg naują, lyg ji aplankytų pirmąjį kartą“, – šypsosi pašnekovė.

Įšoko“ į televiziją

Žiedūnė sako daug fantazuojanti, turinti nemažai lūkesčių ir daug reikalaujanti iš savęs bei gyvenimo. O norų ir planų sąrašą mergina surašė dar metų pradžioje.

Anot jos, taip kur kas lengviau susidėlioti prioritetus, siekti užsibrėžtų tikslų.

Tačiau pasiekti visko, kas surašyta metų plane, aktorė pernelyg savęs neverčia. Nors kartais pasvarsto, jog toks lengvabūdiškas požiūris nėra tinkamas, tiki, jog gyvenimo aplinkybės natūraliai susiklostys reikiama linkme.

Dažnai pasileidžiu tiesiog pasroviui. Negyvenu praeitimi, negalvoju, kas buvo. Mano gyvenimas vyksta čia ir dabar su šviesiomis mintimis apie ateitį. Prisifantazuoju ir tada bandau viską paversti realybe“, – juokiasi ji.

Viena tokių fantazijų buvo ir noras išbandyti save kino aikštelėje. Nuvykusi į naujojo televizijos serialo „Kam ta meilė?“ aktorių atranką, Žiedūnė nedėjo daug vilčių.

Juokiasi prisiminusi, jog turėjo labai nedaug laiko, o ją priimti kūrybinė komanda delsė. Tačiau linksmo ir kartais kiek lengvabūdiško charakterio jaunoji aktorė padarė gerą įspūdį ir nurungė pretendentes į pagrindinį aktorės vaidmenį.

Dabar panevėžietė neatsidžiaugia likimo siųsta dovana.

Man patinka virtuvė, kurioje dirbu, žmonės, su kuriais susiduriu, – jie gabūs, talentingi. Džiaugiuosi, kad jie kantrūs, supranta mano baimes ir padeda padaryti tai, kas man nėra lengva“, – dėsto Ž. Mardosaitė.

Romantiniame seriale įkūnijusi Liucės personažą Ž. Mardosaitė sparčiai išpopuliarėjo ir pripažįsta pajutusi išaugusį aplinkinių dėmesį. P. Gvildžio nuotr.

Romantiniame seriale įkūnijusi Liucės personažą Ž. Mardosaitė sparčiai išpopuliarėjo ir pripažįsta pajutusi išaugusį aplinkinių dėmesį. P. Gvildžio nuotr.

Serialas išgarsino

Romantiniame seriale įkūnijusi Liucės personažą Ž. Mardosaitė sparčiai išpopuliarėjo ir pripažįsta pajutusi išaugusį aplinkinių dėmesį. Jos tai nevargina: dėmesys jai reikalingas kaip oras ir vanduo.

Vis dėlto atpažįstamas merginos veidas ne visiems patinka. Laimė, su rimtais įžeidinėjimais susidurti Žiedūnei dar neteko – tik pavydo gaidele persismelkusia ironija. Internete plakančių liežuvių komentarus mergina perskaito. Sako, kartais net nagus niežti atrašyti, tačiau nesinori pilti žibalo į ugnį.

Jeigu žmonės nori išsikalbėti, lai kalba“, – numoja ranka Ž. Mardosaitė.

Socialinėje erdvėje aktyvią merginą ėmė intensyviai sekti ir įvairaus plauko gerbėjai. Pasitaiko ir tokių, kurie ne tik komplimentus žarsto, bet ir naktimis į ragelį ilgesingas kalbas rėžia.

Patarimais, mintimis ir savo gyvenimo istorijomis su Žiedūne dalijasi ir nepažįstamos moterys. Šios palaiko aktorę sakydamos, jog jų gyvenimas labai panašus į jos – serialo veikėjos Liucės. Tai kelia Žiedūnei šypseną, nes toks sutapatinimas byloja tik viena – jos vaidyba žmones įtikina.

Atsirado nemažai norinčiųjų užmegzti ryšį su naujai iškepta žvaigždute. Tačiau pati Žiedūnė dabar kur kas atidžiau atsirenka savo aplinkos žmones.

Stengiuosi suprasti, kodėl kažkas nori su manimi bendrauti, ko jiems reikia iš manęs. Jeigu su kokiu nors žmogumi ilgą laiką nebendravau ar net buvau apsipykusi, tikrai niekas nesikeis, nepulsiu atnaujinti santykių“, – svarsto Ž. Mardosaitė.

Filmavimąsi populiariame seriale ji sako vertinanti kaip darbą, o ne būdą išgarsėti. „Žvaigždės statusas – man svetima sąvoka. Tai yra mano darbas ir aš jį dirbu“, – patikina Žiedūnė.

Galerija

 

Komentarai

  • Vaidyba baisiai prasta, amžinai žiaumojanti, nesuprasi ko jinai nori kaip herojė, vaikiškas, labai naivus siužetas, prasti, mediniai dialogai

  • Sveikinu Žiedūne ! Sekmės tau 🙂

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų