Dėl slidžios šaligatvių ir kelio dangos ypač padidėja traumų rizika, todėl rekomenduojama būti ypač atsargiems.

Žiemos traumos: kaip suteikti pirmąją pagalbą ir gydytis

Žiemos traumos: kaip suteikti pirmąją pagalbą ir gydytis

Nedidelis atšilimas ir staigus temperatūros kritimas – tokius orus žada sinoptikai. Numoti ranka į tokias prognozes nereikėtų – padidės traumų tikimybė.

Slidūs šaligatviai ir laiptai ne vieną nuveda į traumatologijos skyrių ar mažų mažiausiai – į vaistinę ieškoti priemonių sumušimams gydyti. Pasak vaistininko Gintaro Verbaus, galūnių sumušimai, išnirimai ir lūžiai – dažniausios žiemą patiriamos traumos. Tinkama pirmoji pagalba ir jų gydymas gali padėti greičiau atsistoti ant kojų ir džiaugtis malonesniais žiemos potyriais.

„Kritimas ant ledo gali turėti labai sunkių pasekmių – kelis mėnesius gali tekti praleisti ligoninėje ar namuose su sugipsuota lūžusia koja ar ranka. Tačiau nereikėtų numoti ranka ir į sumušimus – laiku ir tinkamai suteikta pirmoji pagalba padės greičiau gyti audiniams ir susigrąžinti judėjimą be skausmo. O negydomi sumušimai gali komplikuotis – kilti uždegimas“, – sako vaistininkas G. Verbus ir pateikia rekomendacijas, kokią pirmąją pagalbą suteikti, patyrus skirtingas traumas.

Pirmoji pagalba – ledas

Didžioji dalis nelaimingų nutikimų ant ledo baigiasi iš dalies laimingai – sumušimu ir mėlyne, kurie praeina per kelias dienas. Tačiau vos parkritus sunku įvertinti traumos rimtumą, todėl pirmoji pagalba yra labai svarbi.

Sumušimo simptomai: skausmas ir tinimas sumušimo vietoje. Jeigu nėra galūnių deformacijos, atviros žaizdos, pasak vaistininko, pirmoji pagalba – ledo kompresas.

„Tai gana efektyvus būdas numalšinti skausmą ir sumažinti tinimą. Ledą ar kitą šaldantį daiktą, pvz., šaldytų uogų ar daržovių maišelį, šaldytos mėsos pakuotę, uždėkite ant sumuštos vietos ir apvyniokite rankšluosčiu ar kitu audiniu. Tokį šaldantį kompresą reikėtų laikyti apie 15 min., tada daroma pusvalandžio pertrauka. Procedūrą rekomenduojama pakartoti nuo 6 iki 8 kartų per dieną“, – kaip sau ar kitam padėti, patyrus sumušimą, pataria vaistininkas.

Jeigu skausmas intensyvesnis, jam numalšinti G. Verbus rekomenduoja geriamuosius vaistus, kurių veiklioji medžiaga – ibuprofenas arba paracetamolis. Taip pat tinka ir kiti skausmui malšinti skirti nereceptiniai vaistai, kurių galima įsigyti vaistinėje.

„Kad vaistų neperdozuotumėte, ibuprofeno negerkite daugiau nei 1200 mg per dieną – triskart po 400 mg. Jeigu skausmas nėra labai intensyvus, dozė gali būti ir mažesnė. Labai rizikinga perdozuoti paracetamolio, todėl, jei nevartojate kitų vaistų su paracetamoliu, jo paros dozė neturėtų būti didesnė kaip 3 g, tai yra 6 tabletės po 500 mg. Vartojant kitus vaistus, dozė atitinkamai turėtų mažėti“, – pataria vaistininkas.

Skausmui ir uždegimui sumušimo vietoje gydyti taip pat tinka tepalai, kurių sudėtyje yra ibuprofeno ar diklofenako. O kol sumušimas gyja, traumuotą galūnę reikėtų pasaugoti – venkite didelių apkrovų, vaikščiokite mažiau, nekelkite ir neneškite sunkių daiktų.

Jeigu skausmas yra labai stiprus ar patinimas nepraeina per kelias dienas, sutrinka galūnių funkcijos, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Išnirus sąnariui

Dar viena dažna trauma paslydus – sąnario išnirimas. Apie galimą kojos ar rankos sąnario traumą įspėja itin stiprus skausmas, ypač sustiprėjantis judinant galūnę. Taip pat išnirimo vietoje gali atsirasti didelis patinimas, pakisti sąnario forma.

„Nors iš pirmo žvilgsnio sąnario išnirimas gali atrodyti ne itin sunki trauma, tačiau dėl stipraus išnirimo gali plyšti ir raumenys ar raiščiai. Todėl svarbiausias dalykas, kurį reikia prisiminti patyrus šią traumą – patiems nebandyti grąžinti išnirusio sąnario į vietą“, – įspėja G. Verbus.

Kaip ir sumušimo atveju, pirmoji pagalba – šaldantis kompresas. Esant kelio ar kulkšnies išnirimui, kojas reikėtų pakelti – padės sumažinti tinimą. Žinoma, reikia kuo skubiau kreiptis į traumatologą, kuris grąžins išnirusį sąnarį į vietą, apžiūrės, ar nėra daugiau sužeidimų, paskirs gydymą. Jeigu trauma sutrikdo mobilumą, pvz., išnirus klubo, kelio sąnariui, nebandykite į gydymo įstaigą nuvykti savarankiškai – kvieskite pagalbą.

Svarbiausia sutvirtinti galūnę

Lūžus kaului, jaučiami panašūs simptomai, kaip ir kitų traumų atveju: aštrus skausmas, staigus tinimas, po oda gali atsirasti kraujosruvų. Tačiau lūžį atpažinti pirmiausia padės akimis matoma galūnės deformacija ir nejudrumas.

Net jeigu nesate tikri, ar tai lūžis, geriau elkitės taip, tarsi tai būtų lūžis – blogiau nebus.

„Įtariant lūžį, jeigu jis nėra atviras, lūžimo vietą reikia šaldyti, uždėti įtvarą, kad galūnė nejudėtų, ir skubiai kreiptis į medikus. Kaip teisingai sutvirtinti lūžusią galūnę? Įtvarui tinka patys įvairiausi standūs ir plokšti daiktai: liniuotės, gerai susukti laikraščiai ar žurnalai, lentelės, medžio šakos – bet kas, kas neleistų galūnei judėti per sąnarius aukščiau ir žemiau lūžio vietos. Įtvarui naudojamus daiktus patarčiau apvynioti vata ar minkštu audiniu ir tada pritvirtinti tvarsčiu prie galūnės“, – kaip teisingai įtverti galūnę, moko G. Verbus.

Esant atviram lūžiui, pirmiausia reikia sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą. „Jokiu būdu nelieskite žaizdos ar kaulų nuolaužų. Sutvarsčius žaizdą, taip pat dedamas įtvaras galūnei imobilizuoti, tačiau reikia žiūrėti, kad įtvaras nebūtų ant žaizdos. Nukentėjusysis turi būti kuo skubiau vežamas į ligoninę“, – sako vaistininkas ir priduria, kad lūžį patyrusio žmogaus, neįtvirtinus lūžusios galūnės, kur nors vežti negalima. Neturint įtvaro, lūžusi galūnė gali būti pritvirtinta prie sveikosios (koja) arba viršutinės kūno dalies (ranka).

Kaip sumažinti traumų riziką?

Esant plikledžiui, jeigu įmanoma, geriau niekur neiti. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaulai yra trapesni, o po traumos gyja sunkiau. Ir nedidelė trauma jiems gali baigtis kaulo lūžiu. Jeigu išeiti būtina, vaistininkas pataria laikytis kelių taisyklių:

Žiemą pasirūpinti neslystantį padą turinčia avalyne.

Pasirinkti kuo artimesnį maršrutą, tačiau vengti nenuvalytų, nebarstytų, ledo sluoksniu pasidengusių kelio atkarpų. Tuomet geriau eiti ilgesniu, bet saugesniu keliu.

Kelionei pasilikti ilgesnį laiką, kad nereikėtų skubėti. Eiti mažais žingsneliais.

Vyresniems žmonėms traumų riziką sumažintų pagalbinės priemonės: metaliniai neslystantys antgaliai, dedami ant lazdelės, kurių galima įsigyti ir vaistinėse, vaikštynės ir pan.

Naudotis turėklais, ypač lipant apsnigtais ar apledėjusiais laiptais.

Galima įsigyti ir specialių apsaugų ant batų nuo slydimo – jos padidina sukibimą su slidžia danga ir padeda apsisaugoti nuo griuvimo.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų