Iš žaliojo virsta labiausiai užterštu miestu

Iš žaliojo virsta labiausiai užterštu miestu

Panevėžys visada didžiavosi esantis žaliausias ir vienas švariausių Lietuvos didmiesčių. Visgi reali situacija kitokia – stacionarių pramoninių taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekis kelias dešimtis kartų didesnis už Lietuvos vidurkį. Ir tai tik ledkalnio viršūnė – vienintelė oro kokybės tyrimų stotis Sirupio gatvėje neatspindi tikrosios taršos mieste.

 

Panevėžys visuomet didžiavosi, kad yra žaliausias ir vienas švariausių Lietuvos didmiesčių. Visgi reali situacija kitokia – stacionarių pramoninių taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekis kone trisdešimt kartų didesnis už visos Lietuvos vidurkį, o pagal vienam kvadratiniam metrui tenkančių teršalų kiekį Panevėžys yra pirmaujanti savivaldybė. Ir tai tik ledkalnio viršūnė – vienintelė oro kokybės tyrimų stotis Sirupio gatvėje neatspindi tikrosios taršos mieste, o ir matuojama ne visa tarša. Medikai nesistebi, kodėl pastaraisiais metais Panevėžyje stebimas augantis sergamumas ligomis, kurias sukelia oro užterštumas.

Smalkėmis ir teršalais priversti kvėpuoti panevėžiečiai piktinasi, kad vykdomas savotiškas genocidas, tačiau pagalbos sulaukti jau nebesitiki. Danutės gatvėje gyvenantis panevėžietis Alfonsas teigė, kad aplink jo daugiabutį – vien nuosavi gyvenamieji namai, šildomi kietuoju kuru. Daugiabučio gyventojas įtaria, kad į kaimynų krosnis keliauja ne tik malkos ar briketai.

„Nuo dešimtos valandos vakaro iki ryto net neįmanoma atidaryti lango prasivėdinti – į kambarį veržiasi smalkės ir degančių skudurų ar kažkokia sunkiai nusakoma smarvė. Smogas kartais būna nepakeliamas. O jeigu praviras langas paliekamas ilgiau, atsikeliu plyštančia galva“, – pasakojo Alfonsas.

Jis sako niekada nesiskundęs sveikata, bet dabar jau kurį laiką priverstas vaikščioti pas gydytojus dėl didelio kraujospūdžio ir širdies permušimų. Vyras įtaria, kad sveikatos negalavimus sukėlė būtent užterštas oras, mat išvykus į gamtą ar kur toliau nuo miesto, dingsta ir visi blogumai.

„Tik grįžtu į namus, prasideda sloga, skauda galvą, tinsta rankos. Neįsivaizduojate, ką reiškia gyventi tarp dūmų. Ir situacija kasmet tik aštrėja“, – teigė panevėžietis.

Prevencijos neužtenka

Alfonsas ne kartą kreipėsi ir į aplinkosaugininkus, tačiau rezultato – jokio. Viena vertus, jis supranta specialistus – už rankos pagauti į krosnis kišančiuosius draudžiamas pakuras ganėtinai sudėtinga. Alfonsas įsitikinęs, kad kai kurie kaimynai kūrena ne tik malkas. Vienu metu masiškai daugiabučiuose mediniai langai buvo keičiami plastikiniais, kas tik norėjo, galėjo susirinkti langų rėmus. Beveik visi jie nusėdo privačių namų kiemuose.

„Langų rėmus griežtai draudžiama kūrenti, atrodo, medis, bet jis impregnuotas tam tikromis medžiagomis, taip pat yra ir dažų likučių. Tai didžiulis nuodas. O kontrolės nebuvo jokios – nei kur tokie langai išvežti, nei kokie jų kiekiai. O kur dar skystos atliekos kaip tepalai – suvilgant šlapesnes malkas jos puikiai dega. Kiek pinigų išleidžiama ligoms, kurias sukėlė užterštas oras, gydyti, bet kodėl niekas nesirūpina prevencija“, – piktinosi Alfonsas.

Panevėžietis įsitikinęs, kad tokiems teršėjams sutramdyti reikalingos ne prevencinės akcijos ar reidai, o įstatymai. Vakarų pasaulyje niekur miestuose gyvenamieji namai kietuoju kuru nešildomi. Visai kas kita kaimuose, kur gyventojai gyvena toli vienas nuo kito.

„Jeigu kas nors užsirūkytų autobuse, jis būtų greitai išprašytas ir dar gautų baudą, nes kenkia ir aplinkiniams. Bet su nuosavų namų kūrenimu – lygiai tas pats. Jeigu žmogus gyvena name, nereiškia, kad gali daryti, ką nori. Kentėti jau nebeįmanoma, nes dabar vyksta tikras genocidas, kurį galėtų nutraukti tik įstatymas, draudžiantis gyvenamojoje zonoje namus šildyti kietuoju kuru“, – įsitikinęs panevėžietis.

Viename Danutės gatvės daugiabučių gyvenantis panevėžietis niekada nesiskundė sveikata, bet dabar priverstas varstyti gydytojų kabinetų duris. Jis įtaria, kad negalavimų priežastis – nuosavų namų gyventojai, besišildantys kietuoju kuru ir galbūt į krosnis metantys net ir nuodingas pakuras.

Nėra nekenksmingų normų

Sausio 8-osios duomenimis, Panevėžyje užterštumas kietosiomis dalelėmis siekė 32 mikrogramus kubiniame metre, paros ribinė vertė gali būti iki 50 mikrogramų kubiniame metre. Ši riba Savivaldybėje negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus.

Panevėžyje įrengta vienintelė oro taršos matavimo stotelė Sirupio gatvėje. Ekspertai pripažįsta, kad jos matavimo duomenys neatspindi tikrojo užterštumo mieste. Panevėžio visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pavaduotoja Virginija Vaičekonienė teigė, kad statistiškai Panevėžio oro kokybė neatrodo bloga. 2017 m. duomenimis, tik du kartus per metus buvo viršyta KD10 (kietosios dalelės, didesnės nei 10 mikronų skersmens) maksimali leidžiama paros koncentracija. Tačiau šie statistiniai duomenys buvo rinkti tik iš tos vienintelės oro taršos matavimo stotelės Sirupio gatvėje. Pasak V. Vaičekonienės, oro taršos matavimas tik vienoje vietoje 50 kv. km ploto mieste negali tiksliai atspindėti tikros padėties. Pavyzdžiui, matuojant oro taršą portatyviniu matuokliu įvairiose miesto vietose – Smėlynės, Anykščių, Respublikos gatvėse, Rožyno mikrorajone – kietųjų dalelių koncentracija svyravo nuo 54 iki 100 ir daugiau mikrogramų kubiniame metre oro. O tai net keturis kartus viršijo Europos Sąjungos ir Lietuvos leistiną maksimalią vertę ir 10 kartų viršija Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą normą – 10 mikrogramų kubiniame metre oro.

Be to, oro kokybės tyrimų stotyje Sirupio gatvėje visai nematuojama tarša SO2 bei labiausiai žmogui pavojingomis KD2.5 ar KD0.1 kietosiomis dalelėmis.

„Teršalų leistinų koncentracijų neviršijimas įtakos sveikatai požiūriu neturėtų būti vertinamas kaip puikus pasiekimas, nes bet kokios jų koncentracijos, net ir mažos, kenkia sveikatai. PSO duomenimis, joks kietųjų dalelių skaičius kubiniame metre oro nėra saugus žmogaus sveikatai. Įrodyta, kad sveikatai neigiamą poveikį daro ir daug mažesnė kietųjų dalelių koncentracija nei nustatyta ribinė vertė“, – atkreipė dėmesį V. Vaičekonienė.

Užterštas miestas

Specialistų teigimu, oro taršą Panevėžyje daugiausia lemia iš pramonės įmonių ir namų ūkių į atmosferą išmetami teršalai bei autotransporto priemonių išmetamosios dujos. Pastarosios sudaro 50 proc. visų oro taršos emisijų. Oro taršai Panevėžyje įtakos turi ir teršalų išsisklaidymui nepalankus reljefas – miestas įsikūręs Vidurio Lietuvos žemumoje.

Panevėžyje iš pramoninių stacionarių taršos šaltinių 2016 m. į atmosferą išmesta 2049 tonos teršalų, tai sudarė 40 888 kg teršalų 1 kv. km ir Lietuvos vidurkį viršijo 37,9 karto. Šie teršalai išmesti iš 16 taršos šaltinių.

„Panaši situacija dėl iš stacionarių pramoninių taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio tęsiasi jau keletą metų. Nuo 2007 m. iki 2017 m. iš stambių pramoninių taršos šaltinių, išmetančių daugiau kaip 10 tonų teršalų per metus, emisijų kiekis padidėjo maždaug du kartus, nors pačių tokių taršos šaltinių sumažėjo. Pagal išmetamų teršalų kiekį, tenkantį vienam kvadratiniam kilometrui, Panevėžys pirmauja arba yra viena iš pirmaujančių savivaldybių“, – kalbėjo pavaduotoja.

Anot jos, oro teršalai nesuderinami su žmogaus sveikata. Jie lemia įvairias ligas ir net trumpina vidutinę gyvenimo trukmę. Bloga oro kokybė turi įtakos kiekvienam žmogui, tačiau labiausiai paveikia silpniausius – vaikus ir senyvo amžiaus žmones, nėščiąsias bei ligonius. Oro tarša ypač neigiamai veikia vaikų protinį vystymąsi, sukelia įvairias alergijas, kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligas. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, Panevėžyje kasmet daugėja sergančiųjų kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Aukštaitijos sostinėje tūkstančiui gyventojų tenka 586,98 susirgimo kvėpavimo sistemos ligomis, o Lietuvoje vidurkis siekia 482 susirgimus.

Jau ketverius metus iš eilės Panevėžyje daugėja ir susirgimų piktybiniais navikais. 2016 m. šių susirgimų Panevėžyje užregistruota 1,5 karto daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje.

„Neabejotina, kad oro kokybė tam turi didelės įtakos“, – įsitikinusi V. Vaičekonienė.

Komentarai

  • Įdomu,ar kas nors pamatuoja taršą po miesto šventės ar Naujųjų metų fejerverkų? Kokį ten brudą paleidžia,kad net gerklę ėda ir dusina? Bet mano nuomone,Briuseliui tokie dalykai nerūpi.Jiems svarbiau,kur kokia močiutė ar diedukas sysiuką daro.Bet nei sysiukas nei kakutis žmogaus sveikatai nėra kenksmingas.Kenksmingi tik dirbtiniai produktai-plastmasės,lakai,kuro išmetamosios medžiagos ir kitokie cheminiai junginiai.Bet gi jų neuždrausi-malonumų nebeliks.

    • Atsakyti
  • pagaliau nors jau įvardinta didelė problema. Galbūt bus pradėta kažkaip ją spręsti. Pavyzdžiui Rožyne, kol žmonės dar išgalėjo šildytis dujomis, padėtis buvo daug maž normali.Kritus pragyvenimo lygiui daugelis nebeišgalėdami mokėti už dujas, perėjo prie kietojo kuro. Vakarais ir naktį
    tiesiog neįmanoma kvėpuot.

  • Žibučių gatvę tegul patikrina vakarais. Nesinori rašyti tikro adreso. Košmaras. Po 3 minučių kieme, visą vakarą gerklę graužia. Ir niekada nekurs tos smarvės dieną (dieną eina pro kitą kaminą gražus dūmelis), tik vakarais-apie 17,30 arba sekmadienį.

  • Nekeista, kai daugiaaukščių kieme užsilikusio namelio keli nuskurdę gyventojai degina visokias atliekas, plastiką ir nuodija šimtus, jiems jau į viską nusišvilpt. Keista, kai koks Rožyno turčius neaiškiu kuru uždūmina savo ir kaimynų kiemus, pats su vaikais ir anūkais dūsta ir kaimynams nepagaili. O rašanti žurnalistė galėtų atkreipti dėmesį į neveiksnią aplinkos apsaugos sistemą ir norminių dokumentų (LAND) trūkumus.

  • Puikus straipsnis, nes išryškina problemą, kuri yra aktuali visiems miesto gyventojams. Sveikata — didžiausias žmogaus turtas. Yra svarbu, kokioje aplinkoje žmogus bręsta ir auga. Tad gerai, kad yra pradedama kalbėti apie nešvarią aplinką Panevėžyje. Tikiuosi, kad ši išryškinta problema padės pradėti imtis reiškmingų veiksmų, kurie pagerintų dabar užteršto oro kokybę kiekvienam panevėžiečiui.

  • Itin aktuali problema. Turim kaimynus, kurie nežinia ką degina vakarais ir naktim, kai nieko neatsiųsi patikrinti ir nepasiskųsi, nes dienom jie TO nekūrena. O vakarais ar naktį neįmanoma atsidaryti lango pravėdinti namų, nes neįmanoma kvėpuoti. Tai ne tik daugiabučių gyventojų, bet ir nuosavų namų, apsuptų kietą kurą kūrenančiais namais, problema. Dar kita „žavi“ problema, kai name yra kelios buržuikos ir jų sukurtas CO1 (anglies monoksidas) ir išsiskiriantis formaldehidas keliauja kaminu/vėdinimo angom po kitus butus, dusindamas gyventojus. Neaišku, kur žiūri savivaldybė ir vyriausybė, nes tai aktualu ne tik kažkokiam siauram žmonių ratui ar bėdžiams, bet visiems, net ir prie valdžios lovio ilgam palinkusiems bei jų atžaloms. Viešinti ir dar kartą viešinti šią problemą, nes yra daug apie tai visiškai nesusimąstančių žmonių.

    • Atsakyti
  • Gyvenu sode. Atvykusi į miestą tikrai jaučiasi smogas. Pagal mane turėtų valdžia kažkaip padėti,kurenti dujomis ar geoterminiu sildimu.kai renovacija daugebuciuose finansuoja 40 %. Valdžia turėtų tartis, galvoti. Girdėjau Šiaulių gatvėje nutiesta dujų trasa prisijungę tik keli namai. O juk kokia kaina prisijungimo

  • Ir be jokių matavimų matyti, kuo kvėpuojame. Rožyne smogas nenusakomas. Jei gamykloms privaloma į kaminus sumontuoti kokius ten įrenginius, kurie dūmus išvalo iki vandens garų, kodėl to nereikalaujama iš individualių namų?

  • Mūsų uoslė šiuo metų laiku pasako viską. Pavaikščiokite miesto centre netoli Basanavičiaus gatvių ir teks prisidengti nosį. Nemalonus kvapas sklinda iš kai kurių privačių namų kaminų, o dar baisesnis – iš pravažiuojančių automobilių. Kartais stovint sankryžoje, tenka ranka užsispausti nosį. Ne geresnė padėtis ir vasarą. Karšta dieną automobilių išmetamųjų dujų kvapas tiesiog dusina. Tikėkimės, kad miesto valdžia imsis, kokių nors priemonių. Reikia sugriežtinti įstatymus ir baudas už taršą.

  • Dirbu Panevėžyje ir labai suprantu iškeltą problemą, kuri ypač aktuali šildymo sezono metu. Eidama per pietų pertrauką Senvage bei paupiu, užuodžiau dūmų baisiai aitrų ir gniaužiantį kvapą. Dūmai ėjo iš nuosavų namų pusės. O tai viena švariausių Panevėžio vietų…Stengiuosi po darbo kuo greičiau pabėgti į namus, į grynesnį orą…Alfonsas teisus, problema yra, ją reiktų spręsti.

    • Atsakyti
  • o kur mieli rasytojai pilietiskumas???rasote kad matote,zinote,bet nenorite ivardinti adreso,šaunuoliai!!!
    paskambinau i 112,pasakiau problema.Uz penkiu minuciu paskambino is aplinkos apsaugos departamento.Pasakiau konkretu adresa,norodziau kamina,pasake,kad vakarais nedirba,atvaziuos ryt diena, patikrins kaminus ir krosnis.Ivertine rezultatus butinai atskambins ir pasakys ka nustate.Praejo kelios savaites,niekas neskambino,niekas isvadu nepasake.Tai ko norite,jei toks departamento darbas??? uzsikimskite nosis,ausis ir laukite pavasario

    • Atsakyti
    • Skambinom. Tiesiai į aplinkos apsaugą. Po savaitės pasakė, kad nuvyko, savininkas pasakė, kad kūrena anglimis. O jomis kūrenti juk galima. Pasakiau jiems, kad nuo anglių tokios smarvės nebūna, tai sako-gali būti, bet mes neturime teisės eiti į vidų ir tikrinti, jei savininkas nesutinka/neįsileidžia. Tai yra tik žodinė apklausa ( o koks durnius pasisakys, kad pvz. jo, kūrenu skudurais). O po darbo ir savaitgaliais jie nevažiuoja (kada realiai ir kūrenama). Parašyčiau adresą-po teismus užtampytų už duomenų viešinimą. Jei žinote kur realiai pranešti, kad imtųsi realių veiksmų-nuoširdžiai prašau parašyti.

  • Valdžia pati skatina oro teršimą – sumažino PVM malkoms, o dujoms nesumažino. Tai ko Jūs norit? Kokius bepročius į valdžią renkat, tą ir turit.

  • Atėjo laikas, kai kiekvienas vaikas į mokyklą atvežamas automobiliu. Kas nors tyrė kiek tuo metu ten būna likę deguonies kvėpuoti ? Ir išvis su kokiom galvom galvojo miesto vadovai, atidarydami tokią judrią gatvę prie pat mokyklos ? Norint pereiti per centą prieš aštuntą valandą ryte reikia apsivyniojus šaliku nosį, nes kyla pavojus uždusti, mat savivaldybės ponai nori vos neįvažiuoti į savo sostus. Nuvykus į Rožyną dėkis dujokaukę, nes smarvė iš rūkstančių kaminų drasko gerklę ir svaigina galvą. Ir niekaip neįrodysi, kad milžiniški namai apkūrenami skudurų tuntais ar klijuoto medžio atliekomis, juk tarnybos nevažiuoja po darbo valandų ir savaitgaliais, nes nenori nei matyti, nei užuosti ir be specialių prietaisų akivaizdžios taršos.

  • Ne tik rožyne, bet ir molainių privačių namų kvartale baisu į kai kurių kamininus žiūrėti. Dūmai ver-iasinnuo labo ryto iki kito ryto be perstojo, o valdžia sako , kad geri rodykliai Panevėžyje, meluoja, akis dūmia, kur kreipsiesi, visiems tas pats, ar į aplinkos departamentą, ar į Panevėžio higienos centro direktorę, vieni nuo kitų stumia, o kas tikrins kokie katilai namų darbo. Dar plius vasarą kūrena, kaip šilumos 30, vandenį kiekvieną dieną šildo, ar taip galima?

  • jei viena bobutė kurena anglimis, ir tai kelių šimtų metrų atstumu bloga darosi. O jei kelios bobutės taip smalija. O jeigu ne tik anglimis, bet ir visokia chimija, tai ir gaunasi svieto pabaiga vienamee atskirai paimtame kvartale. Bet iš kitos pusės, kas kaltas, kad bobutei ar diedukui neužtenka pensijos normaliom malkom nusipirkti? Ne jie patys sau tokią pensiją paskyrė. O kur jų kiti , jaunesni šeimos nariai, dirbantys ir galintys normalų kurą nupirkti. Ugi Anglijoje. Ir vėl, ar jie kalti, kad apynormaliam kąsniui užsidirbti reikia palikti gimtus namus. Tai kų daryt-gudrios galvos pasakykit.

  • Kad ta bobutė gyvena tik su seneliu ir dar 150 kvadratu namą šildo tai reiškia pensiją nesiskundžia, gamta teršia, kur žiūri ministerija, greičiau kaminas mokesčius uzdetu

Rodyti visus komentarus (17)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų