ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Vyriško „gal“ kaina – penki vaikai

Vyriško „gal“ kaina – penki vaikai

„Tikriausiai žinote, kad nuo vyro jo vaikų skaičius nepriklauso – kaip moteris norės, taip ir bus“, – Artūras Koganas juokiasi tą žinantis iš patirties: nespėjo susizgribti, kaip tapo daugiavaikiu tėvu.

Panevėžietis – penkiskart tėtis: mažiausias sūnus dar tik žengia netvirtus žingsnius, o vyriausiasis jau veržiasi į savarankiško gyvenimo kelionę. Bet jei Artūras dar kartą žmonai pasakys „gal“, ateityje sulauks ir mažosios princesės savo šeimoje…

Po trijų dienų – pas mylimąjį

Kovo 8-osios, Motinos dieną vyrai dažnai tyliai papriekaištauja, kad jie nepatiria tiek dėmesio, kiek moterys. Jiems skirta Tėvo diena paprastai praeina daug ramiau galbūt dėl to, kad mūsų visuomenėje šventes įprasta laikyti sentimentaliu dalyku. O stiprioji lytis dažnai nuo mažens mokoma prie tokių dalykų per daug neprisirišti.

Tačiau panevėžiečiams Koganams Tėvo diena – tikrai jausminga. Ir nesvarbu, kad šeimoje šeši vyrai ir tik viena moteris.

„Tėvo diena pas mus – sūnų rūpestis, – sako Raimonda Koganienė. – Jie jau galvoja, kaip pasveikinti vyrą: ar pusryčius pagaminti, ar kartu kažkuo užsiimti.“

Jiedu su Artūru susituokę jau vienuolika metų. Vestuves pora atšoko, kai laukėsi antrojo mažylio. Tačiau nepaisant vėluojančių žiedų ant rankų Koganų meilė įsiplieskė labai greitai.

„Mūsų meilės istorija labai įdomi, – apie savo šeimos pradžią prieš trylika metų „Sekundei“ ėmė pasakoti Raimonda. – Po trijų dienų nuo pažinties aš sutikau kraustytis pas savo mylimąjį. Nors man buvo 18 metų, dar mokiausi 11 klasėje. Mama, aišku, tam nepritarė. Stebėjosi draugai, giminės, kodėl tokia jauna kuriu šeimą. Bet tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.“

Su būsima žmona prieš trylika metų susipažinęs Artūras neplanavo turėti tokio būrio vaikų, tačiau jo sutuoktinė galvojo kitaip ir nesuklydo: Raimonda Koganienė sako, kad tėvystė smarkiai užaugino vyrą jos akyse. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Su būsima žmona prieš trylika metų susipažinęs Artūras neplanavo turėti tokio būrio vaikų, tačiau jo sutuoktinė galvojo kitaip ir nesuklydo: Raimonda Koganienė sako, kad tėvystė smarkiai užaugino vyrą jos akyse. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Pabiro vaikučiai

Visų nuostabą tikriausiai dar labiau pakurstė tai, kad jau po mėnesio nuo pažinties su dešimčia metų vyresniu vaikinu mokinė ėmė lauktis pirmagimio. Jos draugui tuomet tai buvo antras vaikas, Artūras jau turėjo penkiametį sūnų Miglių iš pirmos santuokos. Na, o jaunai mamytei teko mesti mokslus. Tik Raimondai nei tuomet, nei dabar tai neatrodo tragedija. Moteris tvirtina, kad visus savo vaikus planavo ji. „Aš visuomet labai mylėjau vaikus ir dar būdama maža norėjau tapti jauna mama. Man nesuprantama, kai moteris pirmiausia siekia karjeros ir tik tada galvoja apie vaikus“, – teigia pašnekovė.

Sūnaus Darijaus gimimas jai nesutrukdė vėliau puikiais pažymiais baigti vidurinės mokyklos. Bet atestatą Raimonda pasiėmė jau laukdamasi antros atžalos – Dovydo. Trečiasis sūnus Deimantas pasibeldė mokantis medicinos Panevėžio kolegijoje. O ketvirtasis Džiugas suskubo, kai jauniausias brolis dar net nevaikščiojo.

Nors keturių sūnų mama džiaugėsi gausėjančia šeima, paskutinis Koganų vaikas tėčiui visgi sukėlė šoką. „Tikriausiai žinote, kad nuo vyro jo vaikų skaičius nepriklauso – kaip moteris norės, taip ir bus“, – dabar jau juokiasi penkių vaikų tėvas Artūras ir prisipažįsta, kad buvo pats kaltas, kai kas kartą į žmonos užuominas apie didesnį vaikų skaičių atsakydavo netvirtu „gal“.

„Gyvenime matėme visko, bet nepalūžome, išlikome vieningi, mylintys vieni kitus ir vertinantys, ką turime.“

Raimonda ir Artūras Koganai

Žmonos žodis paskutinis

Tačiau dėl šeštojo vaiko pašnekovas jau nebe toks nuolaidus ir savo sutuoktinei sako, jog tam kartui užtenka. Tik ši tvirto stabdžio nespaudžia ir nudelbdama akis į žemę prisipažįsta dar labai norinti dukrelės.

„Betgi mums dar su trečiu sūnum gydytojai sakė, kad mergytė neįmanoma“, – su žmona švelniai bando ginčytis Artūras ir pateikia dar negirdėtą medicininę priežastį, esą per stiprūs vyriški hormonai į pasaulį paleidžia tik vyrus.

Tačiau ir gimus mergaitei A. Koganas sakosi tikriausiai labai išsigąstų, nes nemokėtų elgtis su kitos lyties kūdikiu. Bet su berniukais – jis tikras profesionalas. R. Koganienė prisipažįsta, kad tikriausiai nebūtų taip buvę paprasta auklėti būrį sūnų, jei ne rūpestingas tėtis. Jis leido žmonai baigti mokslus ir net skatino susirasti darbą, kad nereikėtų nuolat sėdėti namuose.

Vienuolika metų vaikus auginusi Raimonda dabar triūsia greitosios medicinos pagalbos dispečerinėje ir tai jai patinka. Nors šeima savo mamos kartą per savaitę nesulaukia visą parą.

„Savo vyru aš visiškai pasitikiu – jis ir pamaitins, ir pažiūrės, ir sauskelnės jam nėra problema. Tik taip pasitaikydavo, kad kai jam palikdavau mažylį, tai šis apsidirbdavo iki ausų“, – šypsosi R. Koganienė.

Jai pritariantis sutuoktinis nesiskundžia, kai mažylius Deimantą ir Džiugą tenka nuvežti į darželį ir iš jo parvežti, kai vyresniuosius Darijų ir Dovydą reikia palydėti į būrelius. Šie berniukai lanko dziudo treniruotes ir sėkmingai pelno taures bei medalius, žaidžia futbolą, krepšinį. Darijus dar groja gitara, o Dovydas veržiasi į teatro sceną.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Artimas savo vaikams

„Kad ir kaip keista, mūsų šeimoje niekam nereikia kompiuterio, nors ir turime jį, – pasakoja sutuoktiniai Koganai. – Tik vakarais vaikai dar pamaigo savo išmaniuosius telefonus. Nereikėjo jiems nei kompiuterinių žaidimų, nei kitų panašių daiktų. Didžiausia bausmė sūnums – neišeiti į lauką.“

Tėvai prisipažįsta esantys griežtoki savo atžaloms. Su tuo sutinka ir jų vaikai. A. Koganas neneigia, kad ir beržinės košės jo šeimoje yra tekę virti. Tačiau tokios priemonės esą smurtu nevirsta, o tik įspėja įsismarkavusius berniukus.

„Šiaip jie geri vaikai, padeda mums, jei ką reikia dirbti“, – neslepia pasididžiavimo tėtis, bet darbovietėje vaikų į pagalbą nesikviečia. Panevėžietis turi savo parduotuvę, o čia sūnūs, juokiasi vyras, kol kas gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Verslauja Artūras nuo pat vidurinės. Kartais gailisi, kad nebaigė jokių mokslų po mokyklos. Todėl ir savo vyriausiam sūnui Migliui nuolat kartoja, kad žinios gyvenime būtinos. „Mano vyriausias sūnus gyvena Vilniuje su mama. Esame labai artimi, vaikystėje jis pas mane daug laiko leisdavo. Bet atėjo paauglystė ir ėmėme tolti vienas nuo kito…  Dažnai pasikalbame ir prašau jo baigti mokslus, nes dabar jis labai užsidegęs viską mesti ir tiesiog eiti į gatvę groti, keliauti“, – apie vyresnėlį kalbėjo vyras.

Panašių akibrokštų tėčiui jau pateikia ir jaunesnieji sūnūs. Dvylikmetis Darijus ir dešimtmetis Dovydas žengia į ankstyvąją paauglystę, tad Artūras jau ima domėtis literatūra apie šį amžiaus tarpsnį.

„Ieškome būdų, kaip kalbėtis tokiame amžiuje, – gyvenimiškus rūpesčius dėsto A. Koganas. – Aš augau visai kitaip – bananas buvo didžiausias džiaugsmas. Tikriausiai dabar sūnums daugiau reikia draugo nei tėvo. Bet negali per daug ir nusileisti iki jų lygio.“

Koganai sako viską darantys kartu – jei jau leistis į nuotykius, tai visa šeima. V. BULAIČIO nuotr.

Koganai sako viską darantys kartu – jei jau leistis į nuotykius, tai visa šeima. V. BULAIČIO nuotr.

Laisvalaikis krūvoje

Žmona patvirtina: Artūras labai artimas savo vaikams ir moka jiems ne tik maisto ar drabužių nupirkti, bet ir išklausyti, patarti.

Per dvylika tėvystės metų, anot Raimondos, Artūras smarkiai užaugo jos akyse. Nors jų draugystės pradžioje santuokos ragavęs vyras labai norėjo pagyventi laisve.

„Su žmona visada kalbam, kad kai užaugs mūsų vaikai, nusipirksim kelioninį motociklą ir išvažiuosime vieni pakeliauti“, – atsidūsta daugiavaikis tėvas ir ima šmaikštauti apie anūkus, kuriems savo laiko esą neskirs tiek, kiek vaikams. Seneliams, anot jo, anūkai turi būti džiaugsmas, o ne našta.

Bet kol kas Koganų šeima visur ir visada kartu. Tėvai tvirtina net neįsivaizduojantys savo švenčių, laisvalaikio be vaikų. Sėdę į septynvietį automobilį jie visi kartu rieda į gamtą, į pajūrį. Šios šeimos džiaugsmui pakanka palapinių, dviračių ir būtiniausių smulkmenų. Prie lepinimo prabanga, brangiais daiktais čia niekas nėra per daug pratęs.

„Visus pirkinius planuoja mūsų tėtis, jis labiau pastebi nuolaidas, akcijas. Mums kartais būna keista, kai du vaikus turintys žmonės skundžiasi didelėmis išlaidomis. Kai viską apgalvoji ir suderini, nėra tokių bėdų“, – tikina R. Koganienė.

Gausi panevėžiečių šeima tikina visai nesijaučianti išskirtinė. „Turime daug vaikų, bet yra kas turi dar daugiau“, – sako Artūras ir Raimonda Koganai. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Gausi panevėžiečių šeima tikina visai nesijaučianti išskirtinė. „Turime daug vaikų, bet yra kas turi dar daugiau“, – sako Artūras ir Raimonda Koganai. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Išskirtiniai nesijaučia

Visai neseniai ši šeima, aktyvios mamos dėka, gavo puikią galimybę nemokamai apsilankyti Vilniuje, Dinozaurų parke. Raimonda nusprendė dalyvauti tradiciniuose daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ rinkimuose „Metų šeima“. Juose panevėžiečiai užėmė trečiąją vietą ir vyko į apdovanojimus sostinėje.

Prieš dvejus metus kitų organizatorių rengtame šeimų konkurse Koganai laimėjo pirmąją vietą. Paklausti, už ką buvo taip įvertinti, sutuoktiniai teigė ir patys nesuprantantys, nes išskirtiniai nesijaučia.

„Turime daug vaikų, bet yra kas turi dar daugiau. Gal tiesiog gražiai atrodėme visi nuotraukose“, – juokiasi A. Koganas.

Žmonos sumanymas dalyvauti rinkimuose jo nenustebino. Ši moteris, pasak sutuoktinio, tokia jau yra. Prieš metus tuoktuvių dešimtmečio proga iš darbo sugrįžusį savo mylimąjį ji pasitiko balta suknele, su įsikibusiais į parankę vaikais.

Romantikos, pasak Raimondos, nestinga ir pačiam Artūrui. Skirtingai nei kai kurie stipriosios lyties atstovai, jis mielai leidžiasi į panašius nuotykius. O sekmadieniais jau visi šios šeimos vyrai visada lepina ir džiugina savo mamą.

„Gyvenime matėme visko, – baigdami pokalbį prisipažino panevėžiečiai, – bet nepalūžome, išlikome vieningi, mylintys vieni kitus ir vertinantys, ką turime.“

Galerija

Komentarai

  • Koks grožis neapsakomas!

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų