Karščiuojančių, sloguojančių ir kosinčių ligonių antplūdį pajuto ne tik medikai, bet ir vaistinių darbuotojai. V.Bulaičio nuotr.

Virusai šienauja panevėžiečius

Virusai šienauja panevėžiečius

 

Kartu su rudeninėmis liūtimis per Panevėžį ritasi ir gripo bei įvairių peršalimo ligų banga. Sergančiųjų antplūdį pajuto ne tik medikai, bet ir vaistinės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Panevėžio apskrityje fiksuojama daugiausia gripo atvejų, o sergančiųjų įvairiomis virusų sukeltomis peršalimo ligomis skaičius per savaitę šoktelėjo dvigubai – nuo 32,82 iki 67,4 atvejo dešimčiai tūkstančių gyventojų.

Kaip „Sekundei“ teigė Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė, nors karščiuojančių ir negaluojančių ligonių kasdien poliklinikos duris praveria vis daugiau, gydytojai dirba didesniu krūviu, tačiau situacija dar nėra dramatiška.

Medikai jau įpratę, kad tik atšalus orams plūsteli peršalimo ligomis sergantys pacientai. Tiesa, šiemet ligų sezonas prasidėjo gerokai anksčiau. Tačiau kai tokie orai, nėra ir ko stebėtis.

„Sakoma, kad nėra blogo oro, tik bloga apranga, bet tikriausiai ne visi sugeba ją tinkamai pasirinkti. Ne visi ir saugosi. Nepastovūs orai, drėgmė, šlampančios kojos – kartais reikia visai nedaug, kad žmogus susirgtų. Tą pajautėme ir mes. Neskaičiavome, kiek sergančių ir karščiuojančių žmonių kasdien ateina, bet matome, kad medikų darbo krūvis tikrai padidėjo. Tačiau susitvarkome“, – tvirtino I. Čeilitkienė.

Pasak direktorės, veiksmingiausia priemonė apsisaugoti nuo peršalimo ligų – imuniteto stiprinimas, rankų plovimas, vengimas lankytis žmonių susibūrimo vietose. O vienintelė galimybė išvengti gripo ir jo komplikacijų – skiepijimasis.

Jau spalio pradžioje polikliniką turėtų pasiekti nemokamos gripo vakcinos – jomis bus skiepijami rizikos grupės asmenys. Planuojama, kaip ir pernai, nemokamomis vakcinomis paskiepyti apie tūkstantį pacientų. Tad norintieji pasinaudoti galimybe išvengti gripo jau dabar turėtų suskubti kreiptis į savo šeimos gydytojus.

„Jeigu reikės, užsakysime nemokamų vakcinų ir papildomai. Tik bėda, kad lietuviai viską atidėlioja paskutinei minutei. Pernai didžiausias norinčiųjų pasiskiepyti antplūdis buvo vasarį, kai prasidėjo gripo epidemija ir vakcinų per kelias dienas nebeliko. Todėl vakcinavimu reikia pradėti rūpintis jau dabar“, – nedelsti ragino I. Čeilitkienė.

Profilaktika – skiepai

Nemokamai valstybės lėšomis nuo gripo skiepijami tik lėtinėmis ligomis sergantieji, medicinos įstaigų darbuotojai, vyresni nei 65 m. asmenys, nėščiosios bei asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose. Tačiau pasiskiepyti savomis lėšomis gali visi norintieji.

Pasak I. Čeilitkienės, šiemet bus siūlomos dvi vakcinos – trivalentė, kuri poliklinikos pacientams kainuoja 6,53 euro, ir modernesnė vakcina, kurioje išskirti keturi antigenai. Jos kaina – 10,65 euro. Neprisirašiusiesiems prie poliklinikos abi vakcinos kainuos kiek daugiau nei dviem eurais brangiau.

„Kasmet savomis lėšomis pasiskiepija arti tūkstančio gyventojų. Tai nėra didelis skaičius. Skiepytis turėtų ypač dideliuose kolektyvuose dirbantys asmenys. Kai pasiskiepija ne mažiau nei 75 proc. kolektyvo narių, įgyjamas vadinamasis kolektyvinis imunitetas. Beveik visi mūsų darbuotojai – apie 90 proc. – taip pat pasiskiepiję. Aš pati nesu sirgusi gripu, nors kasmet tenka kontaktuoti su sergančiaisiais“, – sakė poliklinikos direktorė.

Tiesa, skiepas nuo įvairiausių virusų neapsaugos, bet virusinių peršalimų eiga būna lengvesnė. Retais atvejais būna, kad žmonės suserga ir gripu, tačiau sergama lengvai, be komplikacijų. Pasak I. Čeilitkienės, žmonės vis dar vengia skiepų ne dėl jų kainos, o požiūrio.

„Kai kurie vis dar tiki mitais, kad pasiskiepijus galima susirgti gripu, tačiau gripo vakcina yra negyva, tad užsikrėsti neįmanoma. Kai kuriais atvejais gali pasitaikyti šaltkrėtis, paraudimas dūrio vietoje. Tačiau tokios reakcijos registruojamos labai retai. O skiepas gali apsaugoti nuo sunkių komplikacijų ar net mirties“, – teigė I. Čeilitkienė.

Atsparūs virusams

Nors sergamumas įvairiomis peršalimo ligomis ir gripu auga visoje Panevėžio apskrityje, rajono gyventojai kol kas atsparūs siaučiantiems virusams.

Panevėžio rajono poliklinikos direktorės Neringos Šinkūnienės teigimu, kol kas jų įstaigoje ramu. Tik patys mažiausi – darželinukai ir pradinukai atidarė ligų sezoną.

„Kol kas tylu ramu, gal rajono gyventojai labiau atsparūs, o gal neturi kada sirgti, kai reikia nuimti derlių. O gal tai tyla prieš audrą, bet kol kas karščiuojantys, kostintys ir sloguojantys pacientai – tik patys mažiausi, lankantys darželius ir mokyklas. Bet ir jų dar nėra labai daug“, – pastebi N. Šinkūnienė.

Nors rajono gyventojai jau kviečiami pasiskiepyti nuo gripo, kol kas susidomėjimo nėra. Praėjusiais metais buvo užsakyta 800 nemokamų gripo vakcinų, šiemet – šimtu daugiau. O mokamos vakcinos išvis nepopuliarios – užsakyta vos penkiasdešimt.

„Jau gavome ir nemokamų vakcinų, bet pageidaujančiųjų skiepytis dar nesulaukėme. Deja, dažniausiai susirūpinama tik tada, kai gripas įsisiautėja, bet tada jau būna per vėlu ir gelbsti tik imunitetas“, – sakė N. Šinkūnienė.

Vengia žmonių susibūrimo

Janina Imenickaja

Žinau, kad jau prasidėjo ligų sezonas, bet kokių nors specialių priemonių nesiimu, nesu ir pasiskiepijusi. Aišku, kai nedirbu, tai galiu ir saugotis. Į parduotuves einu tik anksti ryte, kai nėra daug žmonių, taip pat vengiu vietų, kur masiniai žmonių susibūrimai. O tik pajutusi pirmuosius simptomus geriu daug arbatų. Tai man padeda, nes labai retai sergu visomis tomis peršalimo ligomis.

 

Gelbsti grūdinimosi procedūros

Vida

Nesu sirgusi nei pernai, nei užpernai. Mano receptas – šaltas vanduo ryte, tik atsikėlus. Mėgstu tokias grūdinimosi procedūras. Jaunystėje kartu su sveikuoliais maudydavausi net žiemą jūroje. Gal tai sustiprino imunitetą. Jau keleri metai nesergu, net neturiu laiko sirgti, bet bijau garsiai prisikalbėti. O jeigu jau jaučiu, kad kažkas kabinasi, pagrindinis vaistas – arbatžolės, ypač aviečių arbata, o atsikosėti labai padeda svarainių sėklos.

 

Geriausias vaistas – sveikas gyvenimo būdas

Rimantė

Sergu labai retai. Aišku, jeigu liga sudėtingesnė, visada kreipiuosi į medikus, bet jeigu tik sloga ar kosulys, galima gydytis ir liaudiškomis priemonėmis. Esu nusiteikusi prieš skiepus.

Manau, kad reikia visus metus rūpintis sveikata: skaniai ir teisingai valgyti, sportuoti. Nes kai pradeda siautėti visi gripai ir peršalimai, jau ir česnakai nepadės. Nelaikau savęs sveikuole, bet sveikas gyvenimo būdas yra geriausi vaistai nuo visų ligų.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų