S. Rajskaja pripažįsta, kad motiniškas ilgesys buvo didžiausias jos darbo minusas. Užtat dabar daug dažniau grįžta namo ir turi progą motinystės skolą išpirkti anūkams. M. Garucko nuotr.

Į vilkikus sėda šeimos

Į vilkikus sėda šeimos

Tarp tolimųjų reisų vairuotojų sklando oficialiai nepatvirtinta statistika, kad dėl ilgų reisų apie 80 proc. jų santuokų baigiasi skyrybomis. Gal ne tik dėl gero uždarbio į bendrą šeimos biudžetą vis daugiau porų kartu sėda prie vilkiko vairo.

 

Panevėžietė 45-erių Sigita Rajskaja – profesionali tolimųjų reisų vairuotoja. Ji – viena iš penkiolikos pirmųjų moterų Lietuvoje, kuri prieš devynerius metus sėdo prie sunkiasvorės mašinos vairo.

Iki tol dirbusi vienoje Panevėžio įmonių, sprendimą vairuoti vilkiką panevėžietė priėmė be didelių dvejonių. Sigita tvirtina visada mėgusi vairuoti, ir kuo automobilis didesnis, tuo jai būdavo geriau. O kai darbovietėje prasidėjo reorganizacija, S. Rajskaja ryžosi eiti paskui sutuoktinį Eduardą. Šis jau kuris laikas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju.

„Kai pirmą kartą paskambinau į vairavimo mokyklą dėl CE kategorijos kursų, ten pagalvojo, kad rūpinuosi sūnumi ar vyru. Kai išaiškinau, kad man pačiai reikia vilkiko vairuotojo teisių, sulaukiau klausimo, ką veiksiu su jomis“, – dabar juokiasi S. Rajskaja.

Dar didesnei mokytojų nuostabai, ji iš pirmo karto išlaikė visus privalomus egzaminus, nors kartu besimokę vyrai kreivai šypteldavo, esą sutiktų už Sigitą išlaikyti vairavimo dalį, jei ši už savo kursiokus atsiskaitytų teoriją.

„O kas čia sunkaus? Moterys dabar ir lėktuvus pilotuoja, viską jos sugeba ne blogiau nei vyrai. Ir iš kokio „Smart“ persėdus į visureigį pradžioje atrodo sunku. O be to, kas gali nutikti prie vilkiko vairo, kai sėdi aukštai ir visiems kitiems kelyje tavęs reikia bijoti?“ – juokiasi Sigita.

Ji dabar važinėja 2017 metais pagamintu sunkvežimiu. Tokią transporto priemonę esą galima vairuoti net ir viena ranka. Darbą lengvina autopilotas, kliūčių automatiniai jutikliai ir kiti modernūs prietaisai.

Be to, keliai Europoje ir visa logistika, pasak pašnekovės, tikrai patogi tokiam darbui. Panevėžietė dar neturėjo rimtų eismo įvykių. Tik porą kartų pakliuvo į nemalonias situacijas, kai vilkiko priekaboje pasislėpti bandė emigrantai. O kartą moteris naktį gyvą policininką supainiojo su pareigūnu-robotu, kuriuos keliuose plačiai naudoja Italija, ir nepakluso nurodymui mažinti greitį.

Prieš devynerius metus S. Rajskają, valdančią galingą mašiną, net ir užsienyje lydėdavo smalsūs žvilgsniai. Bet dabar panevėžietė kas dieną kelyje sutinka tos pačios profesijos moterų. Asmeninio archyvo nuotr.

Gailėjosi dėl vaikų

„Kaip dabar sakom su vyru, čia tinginio darbas: nieko nedarai, tik vairuoji ir dar pamatai naujų vietų. O dar iš tokios veiklos galima tikrai neblogai užsidirbti“, – tvirtina S. Rajskaja.

Pirmus praktikos metus kelyje vilkiko vairuotoja prisimena su nostalgija, kai viskas atrodė žavinga: nauji kraštai, nauji įspūdžiai. Sigita iš rankų nepaleisdavo fotoaparato, kad galėtų pamatytus vaizdus nusiųsti namuose likusioms dukroms.

Kai mama išvyko į reisą, vienai jų tebuvo 11, o kitai – 19. S. Rajskaja pripažįsta, kad motiniškas ilgesys ir buvo didžiausias jos darbo minusas.

„Labai pykdavau ant savęs, kad palieku vaikus, kad ilgus mėnesius jų nematau. Bet dukros ir pačios mane palaikė, ragino važiuoti, nesukti galvos“, – prisimena vairuotoja.

Užtat dabar pašnekovė daug dažniau grįžta namo ir turi progą motinystės skolą išpirkti anūkams. Kaip tik šiuo metu panevėžietė atostogauja ir laisvą laiką leidžia su dukros sūneliu, kol jo tėvai keliauja užsienyje.

Dviese mašinoje, neskaitant šuns

S. Rajskaja kartu su vyru išmaišė beveik visą Europą. Dabar pora dirba Kaišiadorių įmonėje. Iš čia panevėžiečiai važinėja vienu maršrutu: nuo Lietuvos iki Paryžiaus. Darbo savaitę vairuotojai būna kelyje, savaitgalį – namuose. Todėl suspėja pabūti ir su saviškiais, ir naujų emocijų patirti.

Prieš devynerius metus Sigitą, valdančią galingą mašiną, net ir užsienyje lydėdavo smalsūs žvilgsniai. Bet dabar panevėžietė kas dieną kelyje sutinka tos pačios profesijos moterų. O pastaruoju metu šį darbą renkasi ypač daug jaunų moterų. Jos dažnai sėda į vilkikus kartu su vyrais, draugais.

„Aš pati vis dar „kaifuoju“ nuo šio darbo ir jei man kas pasiūlytų trigubai didesnį atlyginimą Panevėžyje, tolimųjų reisų į jį neiškeisčiau“, – patikina S. Rajskaja.

Ir nereikia manyti, pasak moters, kad ji savo darbe renkasi tik patogias kelio atkarpas, o sunkios užduotys lieka vyrui.

Sutuoktiniai darbo dieną yra pasidaliję po 4,5 val. Po tokios kelionės laukia mažiausiai 11 valandų privalomas poilsis.

Būtent jo metu pora džiaugiasi keliaujantys kartu, nes vienas kitą priverčia išlipti iš mašinos ir pajudinti kojas. Daugelis jų kolegų per ilgą laiką ima vengti fizinio aktyvumo, suserga šios profesijos ligomis, dažnam ima skaudėti sąnarius, kamuoja antsvoris.

O panevėžiečiai sunkvežimyje septynerius metus vežiojasi dar ir šunį, kurį reikia reguliariai pavedžioti. Ir patys kartais sugalvoja poilsio metu aplankyti vietos įžymybes.

„Sako, vienam bėda, kad duona sena, kitam – deimantai per maži. Aš stengiuosi taip gyventi, kad man deimantai nebūtų per maži“, – sako S. Rajskaja.

Keičiasi tradicijos

„Nueinam į parduotuves, į kavines – kartu mes skatinam vienas kitą kažką dar įdomaus, be vairavimo, nuveikti. Ir nėra pavydo, kas kur eina, ką veikia“, – šypsosi S. Rajskaja.

Paklausta, kuris, abiem būnant kelyje, valgyti gamina, atšauna: kas pirmas išalksta. Tuomet ištraukiama „furistų“ naudojama nešiojamoji dujinė viryklė ir tiesiog kabinoje, stovint lauke ar priekaboje gaminami šeimos pietūs.

Sunkumų dėl buitinių reikalų vilkiką vairuojanti moteris nemato. Jai ir būnant ant ratų pavyksta gyventi visavertį gyvenimą.

„Sako, vienam bėda, kad duona sena, kitam – deimantai per maži. Aš stengiuosi taip gyventi, kad man deimantai nebūtų per maži“, – šypsosi vairuotoja.

Tualetas, dušas, nemokamas internetas jos kelyje iki Prancūzijos sutinkami kas 15 – 20 km.

Per savo darbo prie vairo patirtį Sigita labai pasiilgsta ankstesnio „furistų“ bendravimo. Vis daugiau į šią sritį Lietuvoje, anot jos, ateina užsieniečių, ypač ukrainiečių.

„Kur tik nuvažiuojame, kad ir Lietuvoje, mus pasitinka su rusų kalba. Gaila, bet dėl tokių sąlygų vairuotojai ėmė vengti bendrauti tarpusavyje, stengiasi atsiriboti. Vis mažiau žmonės sueina pabūti kartu savaitgaliais sustojimo vietose. Mūsų dažnai ir taip nepakviesdavo, nes esame pora, bet bendravimo vis tiek netrūkdavo“, – pasakoja S. Rajskaja.

Šeimai – dvigubas uždarbis

Kad prie vilkikų vairo daugėja moterų, patvirtino ir CE kursus Panevėžyje organizuojančių mokyklų vadovai. Įmonėje „Ekovairavimas“ per praėjusius metus buvo trys mokinės. O štai Panevėžio darbo rinkos mokymo centre – net 15.

Pasak kalbintų mokyklų vadovų, moterys vairuoti sunkvežimį išmoksta taip pat kaip ir vyrai. Vienos kursų egzaminus išlaiko iš pirmo karto, kitos – tik iš devyniolikto.

Bet visos, pasak pašnekovų, nusiteikusios dirbti tolimųjų reisų vairuotojo darbą. Ypač dėmesys šiai profesijai išaugo, kai pasiekė informacija apie Vokietijoje susikūrusią įmonę, vairuoti įdarbinančią išskirtinai moteris ir poras.

„Manau, tai tikrai pelningas darbas. Pasiima vyrai žmonas, vaikinai drauges, net tėvai dukras. Jei sunku, už moteris pavairuoja patys – o pinigai dvigubai didesni“, – sakė įmonės „Ekovairavimas“ savininkas Jonas Valaitis.

Jo teigimu, moterys atsakingos, rūpestingos vairuotojos. Joms nebent sunkiau susitvarkyti su techniniais dalykais, bet tam šiais laikais yra techninė pagalba.

„Mes vairuotojų neskirstome pagal lytį. Vairavimas nėra tik mechanika, tai – mąstymas kelyje. Ir moterys tą daro ne blogiau nei vyrai“, – pabrėžė ir Panevėžio darbo rinkos mokymo centro direktorius Valentinas Masilionis.

Jo nuomone, dabar ir sunkiasvorė transporto priemonė nesunkiai valdoma. Senuose sunkvežimiuose merginoms būdavo ganėtinai sunku nuspausti stabdžio pedalą, o dabar tokie dalykai įveikiami bet kieno jėgoms.

Komentarai

  • maziausia 11val poilsio :)ar tikrai 🙂

  • Nuo kada tolimųjų reisų vairuotojų geras uždarbis, ar MMA padauginta iš 1,3 koeficiento tai maždaug 570 E jau skaitosi didelis atlyginimas, o jei dienpinigius kurių maždaug 50 % pavagia darbdavys kažkoks nevisprotis priskaičiuoja kaip atlyginimo dalį ir bendroje sumoje už 45 paras išgyventas mašinoje ir kievieną parą dirbant po 15 darbo valandų tame tarpe ir nakties metu gaunasi 2000 E, tai čia daug. Mėnesinis minimalus vairuotojo atlyginimas yra 570 E plis už kikvieną parą priklausomai kokioje valstybėje esi nuo 30 iki 45 E, paimkime vidurkį 35 E už mėnesį gaunasi 1050 E dienpinigių. Minimalų mėnesinį atlyginimą 570 E sudėjus su dienpinigiais 1500 E už mėnesį gaunasi 2070 E, otai kur dar už dvi savaites 420 E dienpinigių ir 285 E atlyginimo, viso 705 E nesumokama, tai vadovaujantis šiais minimalaus užmokesčio skaičiavimais už pusantro mėnesio kadenciją pačią mažiausią sumą vairuotojas turėtų gauti maždaug 2775 E tai atsižvelgiant į šiuos primityvius skaičiavimus už kiekvieną 45 parų kadenciją darbdavys iš kiekvieno vairuotojo pavagia mažų mažiausiai 775 E. Įsivaizduokite nuo 10 vairuotojų po 750 E tai gaunasi 7500 E, tai kaip galima dirbti ten kur iš tavęs vagia ir kam gyventi mašinoje vidutiniškai už 1000 E mėnesinį atlyginimą. Kad tolimųjų reisų vairuotojai daug uždirba yra mitas, visi žino, kad į nusikalstamą veiklą linkę darbdaviai moka už nuvažiuotus kilometrus, už dienas ir visaip kitaip, kaip tik įmanoma apmulkinti vairuotojus. Sakykim 70 E už parą, tai yra 35 E dienpinigių, tai maistui, dušui, tuoletui ir t. t. ir 35 E ne už 8 darbo valandų dieną, bet už 15 val. darbą, tame tarpe ir už naktines darbo valandas už kurias turėtų būti mokama pusantriniu tarifu, žodžiu žmonėms mokamas pats mažiausias atlygis koks tik gali būti, tai yra MMA

  • Kas nevažiavo, nedirbo, tam gali patrelint, kad poilsis mažiausiai 11 val, o dar dviesia dirbant tai išvis kaip zombis varai, 18 val. darbo, o poto 9 val. poilsio ir dar mažiau moka, vieno žmogaus atlyginimą moka dviems, o kol krauna krovinį jau kabutėse ilsiesi ir paskui savo poilsio metu nesvarbu ar tai diena ar naktis, varvini akis, rieti į baronką stuburą, smaugi širdelę, o darbdavys tave, argi ne šitaip beraščiai šoferėliai net nesuprantantys, kad juos apiformino ne tolimųjų reisų vairuotojais, o ekspeditoriais vairuotojais, uoliai tarnauja aferistams nemokantiems nei žmonėms už darbą, nei valstybei mokesčių.

  • O kas dar jei ne moterys ar ukrainiečiai į juos gali sėsti, save gerbiantis vyras tikrai nedirbs 15 valandų į parą ir taip mėnesį laiko už 1000 E, negana to dar ir gyvenimo būdas kaip valkatos.

  • Kažin ar būtų moterims vairuoti vilkika romantika jei per darbo dieną reikėtų išsikrauti per 3 vietas per 2 puses,nuvažiuoti minimum 400 km. ir pasikrauti per 3 vietas per 2 puses sutvirtinami krovinį diržais.

  • Taigi nedirbkit, ko cia raudat????

Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų