Verslo kliūčių žemėlapis: ko Panevėžyje bijo verslas?

Verslo kliūčių žemėlapis: ko Panevėžyje bijo verslas?

 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų analizėje, kaip per pastaruosius ketvertą metų savivaldybėse keitėsi ekonominiai rodikliai, dėl mažų atlyginimų ir šlubuojančio investicijų pritraukimo sukritikuotas Panevėžio rajonas gali pabaksnoti į bankų analitikų pateiktas išvadas.

Verslo kliūčių žemėlapį sudariusio banko „Citadelė“ duomenimis, Panevėžio rajonas pagal patrauklumą verslui aplenkė patį Panevėžį.

„Panevėžio apskrities savivaldybių verslininkai išgyvena ne pačius geriausius laikus: verslo aplinkos palankumas vertinamas gana skeptiškai, baiminamasi dėl augančios konkurencijos grėsmės. Situacija ženkliai geresnė tik Panevėžio rajono savivaldybėje, kurioje šiemet įsikūrė daug naujų mažų ir vidutinių įmonių“, – teigia trečius metus iš eilės inicijuotą tyrimą „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“ pristatęs bankas.

Pagal palankumą verslui visos šalies mastu Panevėžio apskrities savivaldybės išsirikiavo taip: Panevėžio rajonas užėmė 18 vietą ir pakilo per 24 pozicijas, palyginti su 2017 m., Panevėžio miesto pozicijos liko iš esmės nepakitusios (23 vieta), o pozicijas kiek pagerinusi Rokiškio rajono savivaldybė atsidūrė 35 vietoje. Likusios trys apskrities savivaldybės patyrė gana didelius nuosmukius: Pasvalio rajonas nusirito per 10 pozicijų ir užima 42 vietą, Kupiškio rajonas 48-as, o Biržų rajonas, smukęs per 14 pozicijų, atsidūrė 58 vietoje.

Tyrimo metu nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Išsiskyrė Panevėžio rajonas

„Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas. Didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms savo veiklą vystyti konkrečioje savivaldybėje.

Trečius metus banko sudaromas verslo kliūčių žemėlapis kaip ir kelerius praėjusius metus rodo, kad palankiausias rajonas verslui Lietuvoje yra Neringa, čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje, kaip ir 2017 m., lieka Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. indeksas, trečioji šiais metais – Palanga su 134 proc.

„Citadelė“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė sako, kad Panevėžio apskrities situacija gana paradoksali: bendros verslininkų nuotaikos niūrios, tačiau Panevėžio rajone stebimas mažų ir vidutinių įmonių steigimosi proveržis.

„Panevėžio rajono savivaldybės šuolis verslo laisvės reitinge tikrai įspūdingas. Ji per metus sugebėjo pakilti per 23 vietas, taip pat visos šalies mastu išsiskiria pagal naujų mažų ir vidutinių įmonių skaičių. Tačiau bendrai situaciją Panevėžio apskrityje patys verslininkai vertina gana pesimistiškai. Net 23 proc. respondentų teigia, kad aplinka kurti smulkų ir vidutinį verslą regione nepalanki. Ir pagal šį rodiklį Panevėžio apskrities verslininkai patenka į didžiausių pesimistų trejetuką“, – sako G. Kubiliūnienė.

Slegia mokesčiai

Apklausos duomenimis, kaip didžiausią verslo barjerą Panevėžio apskrities verslininkai įvardijo mokesčių naštą. Tą tvirtino beveik 71 proc. apklaustųjų, o 40 proc. respondentų nerimą kėlė konkurencijos augimas. Pagal šį rodiklį Panevėžys nusileidžia tik ryškiai pirmaujančiai Šiaulių apskričiai.

Kaip galimas socialines grėsmes per artimiausius 5 metus Panevėžio verslininkai įvardijo emigraciją (33 proc.) bei išsilavinimą ir su tuo susijusią darbuotojų kompetenciją (21 proc.).

J. Leipaus manymu, paviršutiniškas miesto ir kaimo verslo lyginimas neparodo tikros situacijos. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Iš ekonominių grėsmių verslo plėtrai daugiausia Panevėžio apskrities verslininkų išskyrė kainų augimą – 42 proc. ir darbo jėgos mokesčius – 27 proc.

Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjo Jokūbo Leipaus teigimu, kai kurių esminėmis verslininkų įvardytų veiksnių – kainų ir darbo jėgos mokesčio didėjimo – suvaldyti Savivaldybė neturi galių. Tačiau jis pripažįsta, jog savivalda turi bent iš dalies prisiimti atsakomybę dėl verslui regione kertančios emigracijos ir kompetentingų darbuotojų stygiaus.

Patrauklumą didins robotais

Panevėžys savo patrauklumą verslui tikisi padidinti pasirinkęs robotikos kryptį.

„Į mūsų veiksmų planą įtraukiami darželiai, mokyklos, kuriose bus mokiniai supažindinami su inžinerinėmis studijomis, robotika, automatizavimo sprendimais – nuo paprastų robotų žaisliukų iki sudėtingų užduočių ir net tarptautinių konkursų. Tikimės, kad ši strategija leis Savivaldybei daryti įtaką, kad būtų padidinta kompetentingų darbuotojų pasiūla ir sumažinta emigracija, skatinant žmones įvertinti galimybę likti Panevėžyje“, – teigė J. Leipus.

Jis abejoja, ar tikslu lyginti verslo situaciją miesto ir kaimiškoje savivaldybėse.

„Mieste ir rajone kuriasi labai skirtingo pobūdžio verslai. Juos lyginti statistiškai ar atliekant apklausą, bet nereitinguojant pagal pobūdį yra paprasčiausias variantas, bet ar jis teisingas, irgi kelčiau klausimą“, – sako J. Leipus.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų