Įvedus dvinarę mokesčio už atliekas sistemą, įmonėms tenka mokėti įspūdingas sumas už šiukšles vien tik todėl, kad turi nemažas gamybines patalpas, nesvarbu, kad dalis jų stovi tuščios ir nenaudojamos. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Verslas kyla prieš šiukšlių kainas

Verslas kyla prieš šiukšlių kainas

Panevėžio verslininkai stojo į kovą dėl painios ir, jų nuomone, diskriminacinės mokesčio už atliekų tvarkymą skaičiavimo metodikos. Pagal ją milžiniškas sumas už šiukšles moka netgi jų neprikaupę, tačiau didžiules nenaudojamas patalpas turintys verslininkai.

 

Nuo metų pradžios Panevėžyje įvedus dvinarį mokestį už atliekų išvežimą, pasipiktinimo banga kilo ne tik tarp gyventojų. Mokestį už šiukšlių tvarkymą pradėjus skaičiuoti ne tik nuo jų kiekio, bet ir turimo ploto, šiukšlių išvežimas įmonėms kai kuriais atvejais išaugo net keliasdešimt kartų. Į iniciatyvinę grupę susibūrę Panevėžio verslo atstovai pradėjo žygius, kad ydinga skaičiavimo tvarka būtų pakeista. Kad ji turi nemažai trūkumų, pripažįsta ir patys valdininkai.

Kaip teigė įmonės „Baltic Wind Group“ vadovas Valentas Leipus, įvedus naują dvinarę atliekų tvarkymo sistemą, neteisingai apmokestinti ir gyventojai, ir verslas. Labiausiai nukentėjo tie, kurie turi daugiau nekilnojamojo turto, ir visai nesvarbu, ar jis naudojamas, ar ne. Pasak V. Leipaus, jo paties įmonė šiemet dar neišvežė nė kilogramo šiukšlių, bet atliekų tvarkytojams jau turi pakloti pusę tūkstančio eurų.

„500 eurų yra tik pastovioji mokesčio dalis. Jeigu tektų mokėti ir kintamąją, per mėnesį prisidėtų dar 200 eurų. Sumos milžiniškos, nors šiukšlių įmonė nesukaupia. Esu vienintelis darbuotojas. Dažniau dirbu kitur nei prie darbo stalo. Vienintelės atliekos – popieriai, bet surinkęs didesnį kiekį juos atiduodu makulatūrai“, – pasakojo verslininkas.

Manto Gudo teigimu, įmonių, kurioms atliekų išvežimas brango ne kelis, o keliasdešimt kartų, – ne viena. Šiuo metu net dvi dešimtys bendrovių sutelkė pajėgas, kad atliekų išvežimo mokestis būtų peržiūrėtas. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Paini ir diskriminacinė

Skundais, kad šiukšlių išvežimo tvarka pažeidžia Atliekų tvarkymo įstatymą, V. Leipus užvertė įmonę „Panevėžio specialus autotransportas“. Šūsnys susirašinėjimo laiškų nedavė jokio rezultato. Anot verslininko, nors įstatyme aiškiai nurodoma, kad mokestis už atliekų tvarkymą turi būti proporcingas išvežamų atliekų kiekiui, bet ši nuostata iš Panevėžio tarybos sprendimo dingo.

Dvinarė metodika, pagal kurią skaičiuojamas mokestis už atliekas, yra pernelyg paini ir, V. Leipaus nuomone, diskriminacinė. Jai parengti iš miesto biudžeto atseikėta 20 tūkst. eurų. Kaip vieną sprendimo būdų V. Leipus mato atliekų rūšiavimą. O su pažeidėjais, šiukšles verčiančiais į svetimus konteinerius, verslininkas siūlo kovoti įrengiant vaizdo kameras ar tiesiog rakinant namų bendrijoms priskirtus konteinerius. V. Leipus įsitikinęs, kad kol atliekų tvarkymo sritis Panevėžyje liks monopolizuota ir sutelkta tik Savivaldybės įmonės rankose, tol panevėžiečiai už šiukšles mokės kaip už auksą.

„Išeitis elementari – turime mokėti tik už atliekas, kurios susidaro ir keliauja į sąvartynus. Daugiausia šiukšlių sukaupia tie, kas jų nerūšiuoja. Protingai gyvenant atliekų susidaro labai nedaug – jeigu tektų mokėti už išvežamą svorį, gyventojai labai greitai pradėtų taupyti“, – mano V. Leipus.

Baudžia didžiuosius

Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Mantas Gudas „Sekundei“ teigė, kad tokių įmonių, kurioms atliekų išvežimas brango ne kelis, o keliasdešimt kartų, – ne viena. Šiuo metu net dvi dešimtys Panevėžio bendrovių sutelkė pajėgas, kad atliekų išvežimo tvarka būtų peržiūrėta ir pakoreguota. Iš pradžių šią aštrią problemą bandyta spręsti asociacijos lygiu – vyko susitikimai su Savivaldybės administracijos vadovais, specialistais, ruošusiais norminius teisės aktus ir teikusiais juos Tarybai. Pramonininkų asociacija net buvo susitikime su Aplinkos ministerijos atstovais.

„Papuolėme į labai įdomią situaciją, kai vienas nuo kito stumdo ir baksnoja pirštais, nežino, kaip šį klausimą spręsti. Ministerija sako, kad tą turėtų daryti Savivaldybė, o šioji tvirtina, kad tokia mokesčio skaičiavimo tvarka – ministerijos nutarimas. Nusisamdėme specializuotus teisininkus, kurie gali visus tuos aktus ir įstatyminę bazę išnagrinėti ir pasakyti, kur vis dėlto slypi atsakymas ir kaip reikėtų problemą spręsti“, – kalbėjo M. Gudas.

Kai tik bus gautos teisininkų išvados, Pramonininkų asociacija svarstys, kokių žingsnių toliau imtis. Pasak M. Gudo, tai ne tik verslą, bet ir gyventojus liečianti problema. Mokėti ne už atliekas, o turimą nekilnojamojo turto plotą – neteisingas mokestis. Juk atliekas sukaupia ne plotas, o žmogaus veikla.

Pasak jo, civilizuotoje valstybėje tokie jautrūs klausimai neturėtų būti priimami be diskusijų tiek su gyventojais, tiek ir su verslo atstovais. Prie Panevėžio savivaldybės įsteigta Verslo taryba, į kurią įeina verslo bei Savivaldybės atstovai. Ji turėtų spręsti klausimus, naudingus tiek miestui, tiek verslui, tiek gyventojams, tačiau šioje taryboje net nevyko diskusijos apie atliekų tvarkymo mokesčio pakeitimus.

Dabar įmonės, turinčios didelius gamybinius ar nenaudojamus plotus, yra savotiškai baudžiamos. Didžiausią kainų šuolį pajuto „Panevėžio aurida“. Jai atliekų išvežimas brango daugiau nei aštuoniasdešimt kartų, nors įmonė atliekų išveža ne daugiau nei praėjusiais metais.

Išveža du, moka už dvidešimt

M. Gudo nuomone, naujame atliekų tvarkymo mokestyje užšifruota žinia, kad rūšiuoti šiukšlių neverta – juk vis tiek reikės mokėti už tuščius konteinerius. Anot jo, įmonės ne tik pradės neberūšiuoti atliekų, padidės aplinkos tarša, bet savotiškai bus nubraukiamos visos gerosios praktikos.

„Po teisinių išvadų Verslo tarybai išdėstysime savo nuomonę, jog nesutinkame mokėti tokių mokesčių. Kalbame ne tik apie įmokos dydį, bet apie pačią ydingą tvarką. Pavyzdžiui, įmonė keletą metų rūšiuoja atliekas, už jas dar gauna pinigų. Tų tikrųjų nerūšiuotų atliekų susikaupia minimaliai, gal pora konteinerių per mėnesį. Bet pagal naująją tvarką vietoj dviejų konteinerių iš įmonės reikalauja sumokėti už dvidešimt. Net patys mokesčio projekto rengėjai nustebę, kad jų sprendimas sukėlė tokias pasekmes“, – sakė M. Gudas.

Įmonės atsisako mokėti

„Panevėžio specialaus autotransporto“ direktorius Rolandas Ramūnas pripažino, kad atsirado įmonių, atsisakiusių mokėti už atliekų tvarkymą. Neseniai atlikta analizė rodo, kad tokių juridinių asmenų Panevėžyje susidarė apie penkis procentus. Verslo atstovai užvertė bendrovę įvairiais raštais, prašančiais mažinti mokestį už atliekų tvarkymą, tačiau atliekų tvarkytojai teisinasi negalintys nei sumažinti, nei panaikinti ažiotažą sukėlusio mokesčio.

„Kai kuriems atrodo, kad neteisingai taikome mokestį, bet mes tiesiog vadovaujamės teisės aktais, kurie priimti Savivaldybės tarybos, ir nustatytais rinkliavos dydžiais. Ar jie nustatyti teisingai, klausimas turėtų būti adresuotas ne mums, mes tik administruojame mokestį už atliekas“, – sakė R. Ramūnas.

Peržiūrės mokestį

Prie atliekų išvežimo apskaičiavimo tvarkos žadama grįžti dar kartą šių metų pabaigoje. Kaip teigė Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Servienė, atliekų tvarkymo kainos peržiūrimos kartą per metus. Anot jos, kai tik bus gauta faktinė devynių mėnesių ataskaita, bus ieškoma, kaip tobulinti atliekų išvežimo mokesčio tvarką. Jau dabar matyti, kad esamoje yra spragų – skaičiuojant mokestį už šiukšles remiamasi Registrų centro duomenimis, o šie rodo tik turimą bendrą plotą, tačiau iš tikrųjų ne visas jis naudojamas.

„Sakoma, kas nedirba, tas neklysta. Šiemet pirmieji metai, kai perėjome prie dvinario mokesčio už atliekų tvarkymą, todėl bandysime taisyti ir gerinti situaciją. Kol neturime rezultatų, per anksti komentuoti, kokie bus pokyčiai“, – sakė R. Servienė.

Komentarai

  • dukra deklaruota sode dirba ir mokescius moka Norvegijoje bet uz sodo siuksles kuriu nera nes nupjauta zole kompostuojama neauginam nieko jokiu atlieku isskyrus zole ir lapus bet siuksliu mokestis uz metus apie 25 eurus kazin uz ka sumokam nes grasina antstoliais ir baudomis

  • O ką sakė opozicija, kai tvirtinot rankeles keldami ? Tą ir sakė – netvirtinkit, nebūtina ir neteisinga, bet juokėtės, patys sau gražus atrodėt. Vyt visus jus iš Laisvės aikštės kuo greičiau.

    • Atsakyti
  • Man tie atlieku idiotai patare nugriauti nenaudojamus pastatus ir tipo nereiks moketi!

  • Absoliutus nonsensas tokia mokescio skaiciavimo tvarka. Teisti reiktų tuos, kas ją sugalvojo ir patvirtino. Reikalavimas sumokėti už nieką yra visiškas reketas ir dabar jis tiesiog įteisintas.

    • Atsakyti
  • Visas šis nebaudžiamumas vyksta todėl, kad dauguma žmonių tyli. Už šiukšlės dvinaris mokestis (1,98eur butui), kaip ir karštam vandeniui (0,97eur už skaitliuką ) bei šaltam vandeniui (1eur už skaitliuką ), dujoms (0,56eur „pastovioji dalis“)ir elektrai (pastarasis užslėptas jis kainuoja 0,10euro) t.y per mėnesį susidaro 4,61eur. O dėl atliekų tvarkymo juk žmonės šiukšlyną o ne plotas ir/ar butas.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų