Į Berčiūnus prieš trejus metus atsikrausčiusi K. Petronienė su sūneliu Marku nenustygsta vietoje. Jaunos mamos meniškos idėjos veržte veržiasi per kraštus ir puošia kaimą. M. Garucko nuotr.

Velykų nuotaiką kuria net margaspalvis katinas

Velykų nuotaiką kuria net margaspalvis katinas

Gal ir iš tiesų saulė daro stebuklus su žmonių nuotaika, nes, regis, jau seniai Panevėžio miestas ir rajonas taip gausiai puošėsi Velykoms. Lyg po grybų lietaus tai vienoje, tai kitoje vietoje dygsta margučių medžiai, girliandos, šventinės dekoracijos. Puošiasi ir įstaigos, ir šeimos, mokyklose, bibliotekose vyksta velykinių papročių ir tradicijų kursai.

Prieš džiaugsmingiausias pavasario šventes liejasi ir Berčiūnų žmonių fantazija. Priemiesčio gyvenvietę puošia didžiulis iš medžiagos skiaučių siūtas margutis, pūpsantis ant mokyklos stogo, šalia puikuojasi iš medžio drožtas Velykų zuikis. Vietos gyventojų pamėgtą Berčiūnų tvenkinį puošia iš vytelių nupintas ir gėlėmis padabintas kiaušinis.

Pastarąjį grožį jau penktadienį apžiūrinėjo ir į tradicinę Kryžiaus kelio procesiją Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčioje skubėję tikintieji.

Margutis iš vytelių

Iš vytelių nupintą margutį dar šią savaitę šventėms suskubo pagaminti į Berčiūnus prieš trejus metus iš Panevėžio persikrausčiusi Karolina Petronienė. Jauna moteris aktyviai prisijungė prie vietos bendruomenės ir kiekviena proga stengiasi kaimynus nustebinti originaliomis dekoracijomis.

„Esu vestuvių planuotoja, dekoruotoja ir floristė. Mielai sutinku papuošti ir Berčiūnų šventes. Turiu laisvo laiko tam, juk mano paslaugas jaunavedžiai dažniausiai užsako savaitgaliais“, – sako energija trykštanti K. Petronienė.

Su vyru ir aštuonerių sūneliu Marku kūrybingoji Karolina gyvena Antruosiuose Berčiūnuose, visai šalia nedidelio upelio. Čia šiuo metu medžius sparčiai doroja bebrai, tačiau lieka jiems per menkas laimikis – įvairiausi žabai. Žiūrėdama į bebrų darbą, Karolina ir sumanė kaimui velykinę puošmeną.

„Vyteles sutvirtinau cemento sluoksniu, o kiaušinį nupyniau per porą vakarų. Sūnus su keturračiu margutį nuvežė į vietą, o šalia gyvenę žmonės dar pasodino gėlių“, – vardijo Berčiūnų gyventoja.

K. Petronienės sutuoktinis į žmonos meniškas idėjas jau seniai nebesikiša. Vyras įpratęs, kad jo paties garažas, kaip ir Karolinos galva, visada pilnas kažkokių įtartinų daiktų, medžiagų, medžio šakų ir sumanymų.

„Į kūrybą atėjau po truputį, kai gimė sūnus. Apie save papasakoti iš viso būtų sunku, nes esu bandžiusi daug ką“, – priduria floristė.

Pažinojo vairuotojai

Prieš dešimtmetį K. Petronienė buvo žinoma visiems žaliems Panevėžio vairuotojams. Ji tuomet buvo vienintelė moteris vairavimo kursų instruktorė Aukštaitijos sostinėje.

„Tai buvo streso pilnas darbas – kas bandė, žino, apie ką kalbu. Kai ėmiau lauktis sūnaus, mečiau vairavimą, reikėjo saugoti sveikatą. Vėliau į vairuotojų mokyklą ir nebegrįžau, bet po truputį atradau kitus įdomius dalykus“, – pasakoja Karolina.

Vaikelį augindama ji baigė mokymus pas žinomus Lietuvos floristus ir pradėjo savo verslą. Be šventinių dekoracijų, puokščių, K. Petronienė taip pat kuria įspūdingas lėles iš modelino.

„Esu laiminga, kad man gyvenimas leidžia save realizuoti taip, kaip pati noriu“, – šypsosi laisvą darbą turinti moteris.

V. Skačkauskaitei labiausiai patinka vašku marginti kiaušiniai. Jie primena Velykas vaikystėje, kai visa šeima eidavo į šventines Mišias, paskui sėsdavo prie Velykų stalo, o vaikus lankydavo Velykė.
M. Garucko nuotr.

Velykomis kvepianti biblioteka

K. Petronienės šeima Velykas dažniausiai sutinka pas mamą. Iš vakaro žolelėmis, svogūno laiškais ir ryžiais kojinėje margina kiaušinius. O pokalbio „Sekundės“ žurnalistus Karolina pakvietė į savo pamėgtą Berčiūnų biblioteką. Čia viskas dabar kvepia artėjančiomis Velykomis ir net nuolatinė šios įstaigos lankytoja – įvairų spalvų katė dera prie bendros margučių nuotaikos.

„Mūsų katytė čia ateina kas dieną, net savaitgalį tupi ant bibliotekos laiptų ir laukia, kad kas įleistų. Gyvena ji visai netoli, bet kai porai metų į užsienį išvažiavo šeimininkas, gyvūnas atrado biblioteką. Kartais katei draugiją palaiko ir šuo, kurį atsiveda viena jauna skaitytoja“, – šypsosi tikriausiai labiausiai apsiskaičiusią katę Panevėžio rajone globojanti bibliotekininkė Viktorija Skačkauskaitė.

Matė pačią Velykę

Ant bibliotekos sienų kaba artėjančioms šventėms skirta Berčiūnų pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytojos Irenos Miliukienės karpytų margučių paroda. O prieš keletą dienų kaimo bendruomenė mokėsi kiaušinius marginti vašku. Jais dabar papuoštas Velykų medis bibliotekoje. Tiesa, ant jo ne tik tradiciškiausiu būdu puošti, bet ir nerti, dekupažo technika dekoruoti, raižyti kiaušiniai. Visas tokias grožybes gamina ir kitus moko pati bibliotekininkė.

„Labiausiai man patinka vašku marginti kiaušiniai. Jie primena Velykas vaikystėje. Tėtis buvo muzikantas, grojo bažnyčios chore. Visa šeima eidavome į šventines Mišias, paskui sėsdavome prie Velykų stalo. Kai buvau trylikos, savo akimis mačiau tikrą Velykę, išeinančią iš mūsų kiemo, ji man spalvotų kiaušinių paliko ant palangės“, – šypsosi iš Šeduvos kilusi Viktorija ir priduria, kad anksčiau vaikai daug lėčiau bręsdavo ir ilgai tikėdavo švenčių stebuklais.

Dabar, anot jos, vaikams mažiau rūpi Velykų papročiai ir tradicijos. Norint tuo sudominti, pasak bibliotekininkės, tenka sugalvoti įdomiausių vilionių. Antai neseniai viešėjusi Vilniuje V. Skačkauskaitė nusipirko rinkinį netradiciniam margučiui iš popieriaus gaminti.

Tačiau bibliotekininkę itin nustebino, kai neseniai gavo pastabų iš jaunųjų savo skaitytojų, kad neina prieš šventes į bažnyčią. Kaimo vaikus čia Velykoms ruošia kunigas Algirdas Dauknys.

Prieš džiaugsmingiausias pavasario šventes liejasi Berčiūnų žmonių fantazija. Priemiesčio gyvenvietę puošia didžiulis iš medžiagos skiaučių siūtas margutis, pūpsantis ant mokyklos stogo, šalia puikuojasi iš medžio drožtas Velykų zuikis. Vietos gyventojų pamėgtą Berčiūnų tvenkinį puošia iš vytelių nupintas ir gėlėmis padabintas kiaušinis.
M. Garucko nuotr.

Kaime gyventi gera

V. Skačkauskaitė džiaugiasi, kad itin aktyvėja Berčiūnų suaugusieji. Anksčiau ir vyresnius būdavo nelengva išjudinti iš namų sąstingio, bet pastaraisiais metais gyvenvietė tiesiog bunda.

Berčiūnuose dabar gyvena apie 500 žmonių, 186 iš jų priklauso vietos bendruomenei.

„Šiandien skambinau vadovei siūlydama Berčiūnuose Velykų popietę surengti margučių ridenimo varžybas. Visi būsim jau prisivalgę ir norėsis pakilti nuo stalų, tad būtų labai smagu susirinkti visiems su vaikais“, – apie dar vieną sumanymą pasakojo K. Petronienė.

Šios moters energija visai neseniai Berčiūnams pelnė antrą vietą Panevėžio rajono fotografijų konkurse „Kaimo grožis“.

„Gyventi kaime yra nuostabu – kur tu pamatyti šalia vaikštančias stirnas, lapes, išgirsi klykaujant gerves. Per šventes mus kaimynai nemokamai pavežioja žirgais“, – Berčiūnus gyrė Karolina.

Ne veltui prieš keletą metų Berčiūnai įvertinti kaip gražiausias šalies kaimas. Pernai ši pavyzdingai besitvarkanti gyvenvietė pelnė ir žydinčio kaimo titulą – žmonės lyg susitarę sodino ir puoselėjo gražiausius gėlynus.

„Pavyzdys užkrečia. Tik tos namų tvoros galėtų būti kiek žemesnės ir visi susiburtume geriems darbams“, – svarstė Velykų nuotaika kaimą užkrėtusios Karolina ir Viktorija.

Komentarai

  • Noretųsi ką nors nr. 43

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų