DELFI nuotr.

Varnėnai jau pranašauja pavasarį

Varnėnai jau pranašauja pavasarį

 

Nors šaltukas nemaloniai žnaibosi, o sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis naktimis paspaus ir daugiau nei dvidešimties laipsnių šaltis, Panevėžio rajone jau galima matyti netikėtų svečių – pavasarį pranašaujančių varnėnų. Juos savo lesyklose pastebėjo Linkaučių, Trakiškio gyventojai.

Lietuvos ornitologų draugijos direktorius, biologas ekspertas Liutauras Raudonikis teigia, kad dar kiek per anksti džiaugtis ateinančiu pavasariu – žiema baigsis tik tada, kai paukščiai pradės skraidyti didžiuliais būriais ir džiuginti savo giesmėmis. Pavasarinė migracija prasideda tada, kai ateina šiluma. Manoma, kad pirmieji sugrįžta vieversiai, bet iš tiesų Lietuvoje anksčiausiai pasirodo pilkosios žąsys. Jos grįžta į perėjimo vietas Nemuno deltoje ir Žuvinto rezervate, kai vandens telkinius dar dengia ledas. Kartu su žąsimis pulkais pradeda skraidyti vieversiai, varnėnai, pempės, kovai.

„Jau porą savaičių, kai stebime grįžtančius varnėnus, jie buvo pastebėti net šiaurėje, Biržų rajone. Ir ne tik juos – įvairiose Lietuvos vietose prie lesyklų pastebėti ir alksninukai. O jeigu jie grįžta, vadinasi, pavasaris jau netoli. Praėjusią savaitę buvo galima matyti, kad po laukus jau pradėjo klajoti kovai. Žiemą jie laikosi tik miestuose, tad jų būriai laukuose pranašauja pavasarį. Tiesa, nežinia, ar jie iš miestų jau pradėjo savo kelionę link perimviečių, ar atskrido iš gretimos Lenkijos“, – pasakojo ornitologas.

Vis tiktai pavieniai pavasariniai paukščiai – dar ne pirmieji pavasario šaukliai, o tiesiog savo laimę bandantys migrantai. O kai žiemos nėra šaltos, kai kurie net ir pavasariniai paukščiai lieka žiemoti ar patraukia tik iki kaimyninės Lenkijos. Įprastais žiemojančiais paukščiais tapo kovai, paprastieji suopiai. Žiemas jie leidžia Lietuvoje – jei atšąla, pasitraukia link Lenkijos, o kai šalčiai atslūgsta, vėl masiškai pastebimi mūsų šalyje. Tad pasakyti, kurie paukščiai čia jau atskrido iš šiltųjų kraštų, o kurie čia žiemojo, ganėtinai sudėtinga.

„Dar nėra masinio skridimo, pasirodo tik pavieniai paukščiai, kurie bando savo laimę anksčiau atskrisdami, tikėdamiesi geresnių sąlygų užsiimant teritoriją. Iš paukščių elgsenos sunku nuspėti, koks bus pavasaris, bet paukščiai, jeigu jaučia šalto fronto atėjimą, emigruoja atgal – piečiau“, – teigė L. Raudonikis.

Padėti galėtų ir žmonės

Ornitologas teigė, kad labiausiai tikėtina, kad ilgėjant dienoms ir trumpėjant naktims, aktyviau reiškiasi vietiniai, čia žiemojantys paukščiai. Kaip pavasarį gieda zylės, čirškia žvirbliai, vienas kitą vaikosi krankliai – galima klaidingai pamanyti, kad mažais žingsneliais ateina pavasaris. Tačiau atšalus paukščiai ir vėl nutyla – taip jie reaguoja į gamtos ir klimato sąlygas.

„Per didelius šalčius paukščiai neskrenda, tai gali būti tiesiog klajokliai, ieškantys maisto. Po šalčių jau turėtų plūstelėti ir tikrieji ankstyvieji migrantai – vieversiai, pempės, suopiai, o tai ir reikš, kad pavasaris jau lipa ant kulnų“, – sakė ornitologas.

O jeigu vis tiktai į Lietuvą jau pargrįžo vienas kitas pavasarinis sparnuotis, šaltis jam neturėtų būti baisus, nes dienomis, kurios vis ilgėja, jau maloniai šildo saulutė. Tokie šalčiai gerokai pavojingesni lapkričio ar gruodžio mėnesiais. Be abejo, per tokius šalčius labai svarbu, kad paukščiai turėtų pakankamai lesalo, nes šiuo metu sparnuočiams reikia kaip niekad daug energetinių išteklių.

„Šaltis nėra toks baisus, ir šią žiemą turėjome žiemojančių nedidelių varnėnų būrelių. Svarbu, kad jie turėtų maisto. Jeigu ras kur prasimaitinti, pavyzdžiui, prie lesyklų ar sąvartynuose, nesunkiai peržiemos. Sunkiausia, kai po atlydžio viskas apšąla arba žemė padengiama storu sniego sluoksniu. Todėl gyventojai irgi galėtų padėti paukščiams ištverti žiemą, paberdami jiems lesalo“, – sakė L. Raudonikis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų