Didžiuosiuose šalies miestuose gyventojų jau prašoma taupiau vartoti vandenį. M. Garucko nuotr.

Vanduo tampa prabanga

Vanduo tampa prabanga

 

Lietuva gali didžiuotis gausiausiais gėlo vandens ištekliais, tačiau stojus rekordiškai karštai vasarai kai kur geriamasis vanduo tampa aukso vertės. Panevėžio rajone liūdnai juokaujama, kad jau ir mūsų šalyje kaip kokioje Afrikoje – ne tik alina kaitra, bet ir tenka taupyti kiekvieną iš čiaupo bėgančio vandens lašą, o savaitgaliais nusiprausti po dušu – kone prabanga. Vienintelė alternatyva tokiomis karštomis dienomis – atsigaivinti Nevėžio upėje. Gyventojams skundžiantis, komunalininkai problemos nemato.

Rajonui vandenį tiekiantis Velžio komunalinis ūkis sako po praėjusių metų sausros pasimokęs ir šiemet vandens pritrūkti neturėtų. Panevėžiečius aptarnaujanti įmonė „Aukštaitijos vandenys“ skaičiuoja irgi gerokai išaugusius vandens suvartojimo kiekius, bet ramina maksimalios ribos kol kas nepasiekę.

Iš čiaupo po lašą

Kaip pasakojo Velžyje, viename Žemdirbių gatvės daugiabučių gyvenanti Asta, maždaug nuo gegužės vidurio, kai tik sušilo orai, namuose ir vėl, kaip praėjusiais metais, ėmė dingti vanduo. Iš čiaupo bėganti srovė tokia silpna, kad kol prilaša vandens į vonią, jis atšąla.

„Darbo dienomis dar nėra taip blogai, bet savaitgaliais nusimaudyti po dušu – rimtas iššūkis. Kadangi vandenį šildomės individualiai, bute įrengtu boileriu, tai neturime nei šalto, nei karšto vandens“, – guodėsi moteris.

Jos teigimu, su tokia problema susiduria tik viršutinių aukštų daugiabučių gyventojai – slėgis toks mažas, kad vanduo pakyla tik iki trečio aukšto. Ji ironizuoja, kad XXI amžiaus Panevėžio priemiestyje civilizacija tarsi atokiame vienkiemyje.

Vonios neprišildo

Dėl menko vandens slėgio Asta nuo gegužės vidurio jau dukart skambinusi į Velžio komunalinio ūkio avarinę tarnybą. Dispečerės reakcija ją nustebino.

„Atsiliepusi moteris mane „nuramino“, kad ir pas ją, gyvenančią trečiame aukšte, nėra vandens. Dar patikino, kad įmonė daro viską, jog vanduo kaip galima greičiau atsirastų. Tačiau kaip savaitgalis, taip vėl tas pats“, – kalbėjo Asta.

Dar praėjusiais metais, kai dėl vandens trūkumo Velžyje nuosavų namų gyventojams nebebuvo leidžiama naudoti vandens daržams laistyti ir net plombuojamos vandens sklendės, Velžio komunalinis ūkis buvo pažadėjęs iki kito vasaros sezono atlikti vandentiekio tinklų modernizaciją. Karštais savaitgaliais net nusiprausti paprastai negalintys daugiabučių gyventojai mano, kad tai ir liko pažadais, nors vanduo dingsta jau ne taip dažnai, kaip pernai.

„Rekonstruoti ruošėsi, bet problema liko ta pati. Darbo dienomis vandens dar yra, nors ir slėgis mažesnis, bet savaitgaliais po tokia srove net nusiprausti neįmanoma. Ruošiausi maudyti dukrytę, bet kol į vonią prilašėjo vandens, jis visai atšalo“, – pasakojo moteris.

Užteks visiems

Velžio komunalinio ūkio direktorius Vaidas Virbalas teigė, kad nusistovėjus sausiems ir itin karštiems orams geriamojo vandens suvartojimas išaugo tris kartus, tačiau gyventojų skundų dėl iš čiaupų nebėgančio vandens įmonė esą nesulaukia. Direktorius tvirtina, jog nuo praėjusių metų atlikta gana nemažai vandentiekio tinklų modernizavimo darbų: į didesnio diametro pakeisti vamzdžiai, taip pat pakeisti filtrų užpildai, padidintas pralaidumas bei padaryta daugybė kitų darbų, kad rajone vanduo būtų tiekiamas be trukdžių.

„Jau tris savaites vykdome vamzdynų pertvarkymo darbus, tad neneigiu, kad dėl šių darbų galėjo kuriam laikui atsirasti vandens tiekimo pertrūkių. Bet nusiskundimų nesame gavę. Galiu patikinti, kad esamo vandens kiekio pakanka visiems“, – tikino V. Virbalas.

Velžiečiai ironizuoja, kad vanduo tampa aukso vertės – savaitgaliais iš čiaupo jis ne bėga, o laša, tačiau Velžio komunalinis ūkis tikina, kad tai tik pavienių gyventojų bėda. M. Garucko nuotr.

Tiesa, jis pridūrė, kad pavienių atvejų, kai gyventojų būstuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių dingo vandens spaudimas, būta. Pasak direktoriaus, vieno daugiabučio Velžyje, Žemdirbių gatvėje, gyventojai labai dažnai patiria šią bėdą, tačiau kaltinti gali tik save, mat pačiame daugiabutyje įtaisytas per siauras vandens įvadas, todėl į viršutinius aukštus vanduo tiekiamas maža srove.

„Kai praėjusiais metais bėdų dėl vandens tiekimo kilo visam Velžiui, atlikome daugybę darbų, kurie iš esmės turėjo situaciją pakeisti. Tačiau pasitaiko lokalių sutrikimų, pavyzdžiui, viename individualiame name taip pat buvo dingusi srovė, bet užteko išplauti skaitiklio filtrą. Kitame daugiabutyje įrengtas per siauras vandens įvadas, bet tai tik šito namo bėda. Praėjęs savaitgalis buvo labai karštas, vandens suvartota išties daug, bet skundų nesulaukėme“, – patikino V. Virbalas.

Suvartojimas išaugo

Įsivyravus atogrąžų karščiams, kai kuriuose miestuose komunalininkai atidžiau stebi vandens kokybę ir ragina vandenį vartoti taupiau. Panevėžio miestą ir jo prieigas aptarnaujančios bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška teigia, kad bent jau panevėžiečiams švaraus geriamojo vandens nepritrūks. Esant tokiems karščiams yra padidinti pajėgumai, tačiau maksimali riba dar nepasiekta. Pasak S. Mikeškos, šaltuoju metu per parą apie 50 000 abonentų sunaudoja maždaug 16-17 tūkstančių kubinių metrų, o šiuo metu suvartojimas išaugęs iki maždaug 20 tūkstančių kubinių metrų.

„Iš viso per parą galėtume išgauti per 30 tūkstančių kubinių metrų vandens, o šiuo metu išgauname apie dvi dešimtis. Nors pats skaičiau, kad kitur Lietuvoje gyventojai jau raginami taupyti vandenį, Panevėžyje tokios grėsmės, kad jo gali pritrūkti, tikrai nėra. Vandenį imame iš požeminių giliųjų sluoksnių, tad ir jo kokybė, nepaisant sausrų, išlieka tokia pati“, – tvirtino S. Mikeška.

Ant rizikos slenksčio

Visgi Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkas Edvinas Stonevičius sako, kad sausroms kartojantis, tai gali paveikti ne tik gruntinį, bet ir požeminį vandenį bei kilti įvairių ekologinių problemų.

„Jeigu ilgai tęsiasi karščiai ir sausra, ne tik paviršinis, gruntinis vanduo, labiau žemdirbiams aktualus, bet ir požeminis vanduo, kurį Lietuvoje daug kas naudoja kaip geriamąjį, gali labai nuslūgti. Tada gali atsirasti įvairių ekologinių problemų“, – pabrėžė mokslininkas.

Pasak E. Stonevičiaus, Lietuvos klimato sąlygos yra palankios, nes vasarą net ir užsitęsus sausrai, žiemą arba rudenį vandens ištekliai grįžta į normalų lygį. Tačiau šiemet žiemą snigo nedaug, todėl pavasarį ištekliai atsargomis nepasipildė.

„Įprastai, senosiomis klimato sąlygomis, žiemą ir pavasarį pasipildydavo tiek gruntiniai vandenys, tiek upės, ežerai. Šiemet sniego nebuvo daug, jis nutirpo gana anksti, atsargų nelabai papildė, todėl turėjome sausrą pavasarį“, – aiškino ekspertas.

Anot E. Stonevičiaus, kol kas negalima sakyti, kad Lietuvoje prasideda kritinė padėtis, visgi ji greitai gali pasikeisti.

„Gali po savaitės kitos pradėti lyti ir po mėnesio galime kalbėti apie tai, kad yra užmirkę dirvožemiai ir viskas gali būti drėgna. Reikia laukti, kada gamtos reiškinys, kokį matome dabar, baigsis ir tada bus galima įvertinti, ar jis buvo grėsmingas ir koks poveikis“, – teigė E. Stonevičius.

Komentarai

  • Nu ir melagis V.Virbalas. Pastoviai skambiname į Velžio komunalinio ūkio dispečerinę, kad vos varva vanduo iš krano, o jis teigia, kad nusiskundimų nebuvo. Ir visai ne iš daugiabučio, o iš privataus namo. Aferistas !!! Vyt lauk tokį vadovą !!!

  • Pas ką atmintis nešlubuoja puikiai atsimena kokia padėtis buvo Velžio aptarnaujame ūkyje prieš keletą metų ir kokia yra šiai dienai .Geri darbai greitai pasimiršta ir kaltinti Velžio vadovą aferizmu gali tik neišmanėlis arba lietuvišką bruožą turintis pilietis „aš pasistačiau namą, ir koks aš kietas ir galiu dergti ant kitų galvų nesuprasdamas ir neįvertindamas situacijos .Reikia „žmogau“ išmokti gerbti komunalininkus kurie dirba iš įdėjos už grašius kuriuos mokate Jūs ir ne viskas išsprendžiama per metus ,kitus.

    • O vandena nera, kad is idejos dirba. Mano namas seniai stovi, visi vamzdynai pakeisti. Skatliukus keicia kas 3 menesius, o Jus dar kazka ginate. Protingai dirbti reikia, o ne ginti tinginius ir aferistus. Vandens tai nera nors kaip gink savo skura.

  • Užtat mieste prie kolonėlių gatvėse-eilės kaip Afrikoje.Daugiabučių gyventojams už sunaudotą vandenį ir jo netekimo nuostolius kainos keliamos – o iš kolonėlių,kuriose toks pat geriamas vanduo-pilasi visi už dyką./pvz.kolonėlėje Stoties-Utenos gt.sankirtoje/Suprantu-vandens žmonėms reikia.Bet kodėl daugiabučių gyventojai turi už jį sumokėti?

    • Atsakyti
    • Panevėžyje šaltas vanduo tai ATPIGO

      • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų