Valstybės aruoduose paliko per milijoną

Valstybės aruoduose paliko per milijoną

 

Kaip užsidirbti pinigų – dažno rūpestis, bet savivaldybėms ne menkesnis galvos skausmas ir kaip suspėti gautuosius išleisti. Praėjusiais metais Panevėžys nepanaudojo valstybės jam skirtų 1,308 mln. eurų, kurie Savivaldybei buvo numatyti pačioms įvairiausioms reikmėms – nuo socialiai remtinaisiais pasirūpinti, mokykloms remontuoti iki keliams tvarkyti.

Savivaldybės kontrolierių auditas atskleidė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai grąžinta 100,7 tūkst. eurų. Iš jų 87,8 tūkst. eurų turėjo būti išleisti darbo rinkos politikai rengti ir įgyvendinti, tai yra socialiai remtinų ir paramą gaunančių panevėžiečių viešiesiems darbams organizuoti. Dar 7,4 tūkst, eurų turėjo atitekti socialinei paramai mokiniams, 4,7 tūkst. eurų – socialinėms paslaugoms finansuoti.

Panevėžio savivaldybė iki galo nepasinaudojo ir kitų ministerijų jai skirtaisiais pinigais. Švietimo ir mokslo ministerijai Aukštaitijos sostinė grąžino per 2017-uosius neįsisavintus 6,5 tūkst. eurų, Sveikatos apsaugos ministerijai – 8,6 tūkst. eurų, Teisingumo ministerijai – 200 eurų.

Nepasisėmė iš aruodų

Aukštaitijos sostinė pernai ne tik grąžino tūkstančius į jos biudžetą pervestų eurų, bet ir dar keliskart daugiau nepasiėmė to, kas jai buvo numatyta. Šitaip valstybės kišenėje pasiliko dar apie 546 tūkst. eurų, turėjusių atitekti Panevėžio reikmėms. Daugiausia planuotų pinigų – apie 500 tūkst. eurų – liko nepervesta iš Susisiekimo ministerijos. Už šią sumą turėjo būti tvarkomi vietinės reikšmės keliai.

Iš Švietimo ir mokslo ministerijos – 42,2 tūkst. eurų, už kuriuos planuota rekonstruoti V. Žemkalnio gimnazijos pastatą.

Savivaldybė pernai taip pat liko neišnaudojusi 645,7 tūkst. eurų Europos Sąjungos finansinės paramos, skirtos miesto viešųjų erdvių sutvarkymo investiciniams projektams parengti. Pastaroji suma iš miesto kišenės neišplaukė. Juos Panevėžys dar galės išnaudoti iki 2020-ųjų.

R. Paužos teigimu, savivaldybėms numatytos lėšos valstybės biudžete dažniausiai lieka ne dėl vietos valdininkų aplaidumo. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Susiklostė aplinkybės

Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža tvirtina, jog situacija nėra tokia tragiška, kaip atrodo neįsigilinus į skaičius.

Anot jo, dėl dalies neišleistų pinigų Panevėžys turėtų ne graužtis, o atvirkščiai – džiaugtis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšos Aukštaitijos sostinei buvo skirtos pagal socialiai remtinųjų mieste skaičių 2016-aisiais.

„Nebuvo tiek dirbančiųjų viešuosius darbus, tiek socialinę paramą gaunančių mokinių, kiek planuota. Kitiems reikalams tų pinigų Savivaldybė negali išleisti, todėl lėšos turėjo būti grąžintos. Mes būtume jas panaudoję, jei būtų buvęs poreikis. Turėtume tik džiaugtis, kad socialinės paramos panevėžiečiams reikėjo mažiau, nei manyta“, – sako R. Pauža.

Anot jo, Teisingumo ministerijai irgi dalis jos skirtų lėšų grąžinta, nes nemokamos pirminės teisinės pagalbos kreipėsi taip pat mažiau, nei prognozuota sudarant 2017-ųjų biudžetą.

Tačiau R. Pauža sutinka, kad beveik 500 tūkst. eurų, likusių Susisiekimo ministerijos kišenėje, galėjo būti išleisti Panevėžio gatvėms tvarkyti.

„Čia yra skaudžiausia vieta“, – pripažino direktorius.

Nemenka suma miestui nuplaukė, R. Paužos teigimu, nė dėl Savivaldybės kaltės, o nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – kelininkams nespėjus laiku užbaigti Stetiškių gatvės remonto.

„Savivaldybę nuvylę rangovai, įmonė „Panevėžio keliai“, patys dėl to nukentėjo. Didžiąją dalį, daugiau nei pusę prarastos sumos, miesto biudžete kompensavome išsireikalavę iš įmonės. Jai tai irgi buvo skaudu“, – aiškino direktorius.

Pasak jo, nuostolių Savivaldybė patyrė įmonei atsilikus nuo rangos sutartyje numatytų terminų – nespėjus Stetiškių gatvės remonto užbaigti iki praėjusių metų gruodžio 1-osios, ministerija atsisakė Panevėžiui pervesti tam numatytų lėšų.

„Panevėžio keliai“ dėl tokios situacijos kaltino Savivaldybę, jog šioji nustatė per trumpus terminus ir pati jų nesilaiko – Stetiškių gatvėje vienu metu buvo vykdomi net trys projektai. Apie vieną iš jų „Panevėžio keliai“ esą sužinojo tik pasirašę sutartį.

„Sutartyje nenumatyto rangovo atsiradimas objekte, kai vandentiekio tinklų rekonstrukcijai gatvėje buvo daromos 2 metrų gylio iškasos, bendrovei neleido nei planuoti, nei vykdyti kelio dangos konstrukcijos įrengimo darbų“, – situaciją dar pernai komentavo įmonė.

Brangios pamokos

Savivaldybės kaltės direktorius neįžvelgia ir dėl nuplaukusių daugiau nei 40 tūkst. eurų, kuriuos Švietimo ir mokslo ministerija buvo paskyrusi V. Žemkalnio gimnazijos pastatui – kultūros paveldo objektui modernizuoti. Panevėžys šių pinigų sulaukė pernai birželio pabaigoje. R. Paužos teigimu, iki metų pabaigos suspėti juos įsisavinti buvo tiesiog neįmanoma.

„Nėra būdų, kaip per penketą mėnesių spėti parengti projektą, įvykdyti rangos viešąjį pirkimą ir atlikti statybos darbus. Vien viešuosius pirkimus teko skelbti bene trejetą kartų, neatsiradus, kas apsiimtų atlikti rangos darbus“, – aiškino direktorius.

Anot jo, po pernykščių finansiškai skausmingų pamokų šįmet Savivaldybė elgiasi gudriau. Dabar Tarybos prašo leisti projektavimo, rangos darbams pirkti viešuosius konkursus skelbti dar neturint tam finansavimo.

„Darome iš to išvadas, galvojame, kaip suktis, kad taip nebeatsitiktų. Lengvosios atletikos maniežo stogo remontui reikėjo 1,2 mln. eurų, o iš valstybės gavome tik 400 tūkst. eurų. Betgi stogo medinių konstrukcijų nepaliksime per žiemą atvirų. Garantavome Panevėžio statybos trestui, kad sumokėsime likusią dalį kitąmet, ir jie dengia stogą už savo pinigus“, – sako R. Pauža.

Anot direktoriaus, savivaldybių į valstybės biudžetą grąžinamos dėl įvairių priežasčių neįsisavintos lėšos – ne vienų panevėžiečių problema.

„Kai nieko nedirbi, nesuplanuoji, nereikia nieko ir grąžinti“, – ironizavo R. Pauža.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų