Kai kitą kartą jausite ašaras užplūstant akis, nesistenkite jų tvardyti. Geriau paverkite – tai naudinga sveikatai.

Valdytis – gerai, o verkti – dar geriau

Valdytis – gerai, o verkti – dar geriau

Paradoksalu, bet reikia džiaugtis, kad galima išsiverkti. Ašarų antplūdis šalina blogą nuotaiką, verkiant išplaunama siela, susikaupęs negatyvas – pyktis, liūdesys, įniršis. Apsivaloma, atsipalaiduojama, praeina įtampa, be to, tai puiki pagalba visam jūsų organizmui.

Gebėjimas verkti – Dievo dovana. Ji duota nuo lopšio. Beveik nuo penktos gyvenimo savaitės kūdikiui pradeda ristis ašaros. Jis verkia, kai jaučiasi nemaloniai – yra šlapias, išalkęs ar jam nepatogu gulėti, galbūt trūksta dėmesio. Kūdikiai verkia, nes nemoka pasiskųsti žodžiais. Tai labai natūralus procesas.

Tačiau jau nuo mažens berniukai mokomi būti ištvermingi: „Tu jau didelis, vyrai neverkia.“ Tokiais žodžiais neretai palydimos vaiko ašaros. Galop ir užaugęs toks vaikas nemokės verkti. Nemanykite, kad verksmas – vien silpnos moteriškos prigimties bruožas. Antikos Graikijoje vyrai galėjo verkti iš liūdesio ar džiaugsmo, ir tai buvo laikoma geru tonu. Taigi jei pajutote norą verkti – nesivaržykite, išsiverkite – bus lengviau ir kur kas naudingiau sveikatai.

Žinoma, ašaromis savo problemų neišspręsite, bet įniršis ir kitos nemalonios emocijos atslūgs ir neatrodys, kad iš susidariusios padėties nėra jokios išeities. Tik išsiverkus imama suvokti, kad ne viskas taip blogai, kaip atrodė anksčiau. Dažniausiai dideli ir slegiantys rūpesčiai virsta smulkmenomis.

Jausmai išsilieja ašaromis

Kartais būna dienų, kai viskas nesiseka. Atrodo, dar kokia nors smulkmena – ir kantrybės taurė bus perpildyta. Norite verkti? Duokite valią ašaroms.

Kiek daug įvairių jausmų išliejama ašaromis! Jos ne visada būna tik liūdesio išraiška. Kas nors nepelnytai aprėkė, pasakė ką nors nemalonaus? O gal į mandagius žodžius buvo atsakyta šiurkščiai? Nenuostabu, kad ašaros pačios ritasi. Tuomet verkiama ne iš liūdesio, o iš įniršio, nusivylimo, bejėgiškumo. Iš baimės taip pat galima verkti. Verkiama dėl to, kad nesusidorojama su savo jausmais ir nežinoma išeities.

Yra žmonių, kurie žaboja savo jausmus, nes mano, kad ašaros parodys jų silpnumą ir nesantūrumą. Nedarykite taip. Nereikia šėlti, puodų ir lėkščių daužyti, bet vaikščioti susikrimtus ir viską laikyti užgniaužus irgi labai kenkia sveikatai. Ilgalaikė bloga nuotaika, graužatis neigiamai veikia skrandį, sukelia daugybę negalavimų. Nuolatinis rūpestis ėda kūną ir sielą, veikia psichiką. Tuomet ašaros tikrai į naudą. Išsiverkus kaipmat palengvėja. Padeda ir pasivaikščiojimas, masažas, gerai išsimaudyti po dušu.

Paguosti sugeba ne visi

Darbe susivaldymas padeda labiau negu ašarojimas. Svetimi ašaras dažnai vertina kaip silpnadvasiškumo, nusileidimo požymį ir nepriima jų kaip argumento. Susivaldęs žmogus laimės daugiau, bet išsiverkti jis galės, kai bus vienas.

Sakoma: viena bėda – ne bėda. Bėda po bėdos, ir staiga jus užklumpa dar vienas nemalonumas, griaunantis pasitikėjimą savimi. Tada ašaros rodo, kad žmogus visai išsekęs, mirtinai pavargęs ir valdytis darosi sunku. Ne silpną charakterį rodo ašaros, o tuometę jūsų būklę. Kai tik siela išsilaisvina ir nusiprausia, vėl aiškia galva galima grįžti prie įprastinių darbų.

Nebūtina verkti dėl kiekvienos smulkmenos. Netikėtai atsidūręs nemalonioje situacijoje kiekvienas jaučiasi nejaukiai. Bet gal jausmus padės suvaldyti kieno nors užjaučiamas žvilgsnis, malonus žodis. Galbūt patyrinėję save ir susidariusią situaciją nusiraminsite taip pat lengvai, kaip ir ašaromis.

Verkti būtų beveik malonu, jei šalia stovėtų jautrus žmogus. Bet paguosti sugeba ne kiekvienas: kai kas nemoka, kai kas nedrįsta.

Matydamas verkiantį žmogų dažnas sutrinka, jaučiasi bejėgis ir visai nevykusiai guodžia: „Kaip baisu. Man tavęs taip gaila. Tavo vietoje būčiau visai palūžęs.“ Ir ašaros liejasi dar smarkiau, pasidaro taip gaila savęs.

Išgirstama ir tokių žodžių: „Įsivaizduok, kad ne viskas taip blogai. Ko čia draskaisi?“ Pagaliau ar turi teisę spręsti ir jūsų jausmus valdyti kas nors kitas? Todėl jei galite – verkite ir neleiskite jūsų ašarų drumsti kitiems.

Verksmas ilgina gyvenimą

Kad ir kaip stengiamės tvardytis ir būti stiprūs visose gyvenimo situacijose, viena kita ašarėlė kartais ima ir nurieda skruostu. Savęs tramdyti neverta – tai gali būti kenksminga sveikatai.

Kas nutinka, kai verkiame? Ašaras išskiria ašarų liaukos. Akyje yra pagrindinė ašarų liauka, esanti viršutiniame išoriniame akiduobės kampe, ir pagalbinės ašarų liaukutės, išsidėsčiusios vokuose. Liaukų išskiriamą skystį – ašaras – sudaro vanduo, mineralinės medžiagos, baltymai, gleivės ir riebalai. Ašarų sekrecinę sistemą sudaro dvi liaukų sistemos, žinomos kaip bazinė ir refrakcinė. Yra ir emocinė – susijusi su stresu.

Visų tipų ašaros yra skirtingos. Bazinė sekrecija vyksta nuolatos. Ji tarsi apvelka akį vadinamąja ašarų plėvele. Šią plėvelę sudaro trys sluoksniai: gleivių, vandeninis ir riebalinis. Gleivių sluoksnis dengia rageną. Vandeninis sluoksnis – jo pagrindas vanduo – rageną drėkina ir aprūpina deguonimi bei maistingosiomis medžiagomis. Išorinis, riebalinis sluoksnis, padeda išlaikyti ašarų plėvelės stabilumą ir neleidžia išgaruoti vandeniniam sluoksniui. Mums mirksint ašarų plėvelė padengia akies obuolio priekį, o susidarantis drėgmės perteklius nuteka smulkiais nutekamaisiais kanalėliais, esančiais vidinėje vokų pusėje. Toliau jos keliauja į nosį, todėl ilgai ir gausiai verkiant ima bėgti ir nosis. Viena pagrindinių ašarų plėvelės sudėtinių dalių yra lizocimas. Tai antivirusinis ir antibakterinis baltymas. Kadangi akis nuolatos būna drėgnoje terpėje, jai nuolat gresia bakterinės ar virusinės infekcijos pavojus. Tad šis baltymas padeda apsaugoti akis nuo potencialios infekcijos. Taigi bazinės sekrecijos paskirtis yra apsaugoti akį nuo kenksmingo išorės poveikio, aprūpinti reikiamomis medžiagomis ir drėkinti. Drėkinimas yra labai svarbus regėjimui – jei akis nebūtų drėkinama, mes nematytume.

Su emocijomis susijusių ašarų prigimtis ir sudėtis visiškai skiriasi nuo anksčiau minėtųjų. Švento Polo-Ramzi medicinos centre, esančiame Minesotoje, atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad ašarose, kurias sukelia stiprūs išgyvenimai, yra daugiau tokių hormonų kaip prolaktino, adrenokortikotropino ir leuenkefalino. Didesnis hormonų kiekis, pasigaminantis organizme išgyvenant stresą, yra kenksmingas, o verkimas padeda juos pašalinti.

Verkiant iš organizmo taip pat pašalinama ir dalis mangano. Tyrimai rodo, jog šio elemento koncentracija ašarose yra net 30 kartų didesnė nei kraujyje. Jei organizme susikaupia per didelis kiekis mangano, padidėja nerimo, dirglumo, lėtinio nuovargio, agresijos priepuolių tikimybė. Pastebėta, kad verkiant pažemėja kraujo spaudimas, suretėja pulsas ir pagilėja kvėpavimas. Šie fiziologiniai procesai padeda nusiraminti ir atsikratyti fizinių streso padarinių – raumenų įsitempimo, padažnėjusio širdies ritmo. Visi šie procesai sumažina kardiologinių ligų tikimybę.

Žinomiausias amerikiečių lakrimologijos specialistas Viljamas Frei praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje atlikęs tyrimą nustatė, kad stiprūs, niekada neverkiantys žmonės, tačiau gniaužiantys savo emocijas, gyvena trečdaliu trumpiau, nei jautrūs žmonės. Žinia, įvairios psichologinės ir sveikatos problemos išprovokuoja ašaras, o kartu su jomis iš organizmo pasišalina šlakai, kurie kaupiasi ir kenkia organizmui.

Specialistai atlikę apklausą išsiaiškino, kad apie 70 proc. vyrų ir 35 proc. moterų pasaulyje slopina norą verkti ir šitaip rizikuoja sutrumpinti savo gyvenimą. Nuolat sulaikant ašaras ir kaupiant savyje nuoskaudą kenčia širdis, kraujagyslės, o tai priveda ir prie bendro organizmo išsibalansavimo.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų