Nors analitikai Panevėžį linksniuoja dėl pernai Savivaldybėje įdarbintų 13 žmonių, visgi, tų pačių ekspertų skaičiavimu, pernai kiekvienam jų teko aptarnauti vidutiniškai po 380 panevėžiečių. Sparčiau turėjo suktis tik kolegos Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. V. BULAIČIO nuotr.

Valdininkai demografinėms tendencijoms atsparūs

Valdininkai demografinėms tendencijoms atsparūs

Demografinės tendencijos kirto valstybei, bet ne jos biurokratiniam aparatui.

Nors per pastaruosius aštuonerius metus Lietuvoje gyventojų sumažėjo kone dešimtadaliu, šalies savivaldybių administracijose užimamų pareigybių skaičius ne tik nenukrito, bet dargi paaugo.

Ekspertų analizėmis netiki

Lietuvos savivaldybių administracijų analizę atlikę Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai konstatuoja, jog dvejus metus iš eilės traukęsis darbuotojų jose skaičius nuo 2016-ųjų vėl pradėjo augti. Instituto duomenimis, per 2017 metus Lietuvos savivaldybėse atsirado 150 naujų pareigybių. Šešiose dešimtyse šalies savivaldybių administracijų darbuojasi iš viso 13 264 žmonių.

Labiausiai valdininkų skaičius praėjusiais metais šoktelėjo Vilniaus savivaldybėje, kur įsteigtos 43 naujos pareigybės, taip pat Vilniaus rajono (24), Alytaus rajono (14) ir Klaipėdos rajono (13) savivaldybių administracijose.

Iš viso administracijos aparatą pernai didino kone kas trečia savivaldybė – 39 iš 60.

LLRI analitikas Martynas Tininis tarp labiausiai valdininkų armiją auginusiųjų įvardija ir Panevėžio miesto savivaldybę. Eksperto teigimu, per 2017 metus jos administracijoje padaugėjo 13 darbuotojų. Pasak M. Tininio, jų skaičius taip pat augo, tik mažesniais tempais, ir Panevėžio rajono savivaldybėje. Šios administracija pernai padidėjo 7 darbuotojais.

Tiesa, Panevėžio savivaldybės, LLRI įvardytos kaip viena iš labiausiai plėtusių administracijos aparatą, vadovai tokią statistiką vadina iškreipta. Jie tvirtina, jog Aukštaitijos sostinės valdžios rūmuose jau porą metų etatų nedaugėja.

Galerija

Darbo mažėja, etatų – daugėja?

Nors, LLRI prezidento Žilvino Šilėno teigimu, bendras administracijų darbuotojų gretų padidėjimas savivaldybėse nėra žymus – tik 1,4 proc. per metus, nerimą kelia ne skaičiai, o pati tendencija.

Jo žodžiais, įvertinus, jog Lietuvoje gyventojų nedaugėja, logiška būtų, kad ir savivaldybių administracijų aparatai trauktųsi, nes reikia aptarnauti mažiau žmonių.

„Per aštuonerius metus Lietuvoje gyventojų sumažėjo kone dešimtadaliu, tačiau šalies savivaldybių administracijose užimamų pareigybių skaičius nenukrito“, – sako Ž. Šilėnas.

LLRI tyrimas atskleidė, kaip per 2017 metus keitėsi savivaldybių administracijų dydžio ir gyventojų skaičiaus santykis. Žvelgiant į tūkstančiui konkrečios savivaldybės gyventojų tenkantį administracijos darbuotojų skaičių, matyti, kad šis santykis augo net 51 savivaldybėje iš 60.

Pavyzdžiui, Panevėžio mieste 1000-iui gyventojų tenka 2,63 Savivaldybės darbuotojo. Ir tai yra vienas iš geriausių rodiklių šalyje. Mažiau valdininkų nei Aukštaitijos sostinėje 1000-iui gyventojui tenka Vilniaus, Kauno ir Šiaulių savivaldybėse – atitinkamai nuo 1,64 iki 2,41. Daugiausia darbuotojų (17,76) tūkstančiui gyventojų – lietuviškame turistų svajonių kampelyje Neringoje.

„Jei departamento duomenys rodo, kad priimtas naujas darbuotojas, tai dar nereiškia, jog padidėjo administracijos aparatas. (…) Panevėžio savivaldybės administracijoje darbuotojų nedaugėjo, jie tik pasikeitė.“

R. Pauža

Augantis administracijų aparatas, tuo pačiu metu savivaldybėse traukiantis žmonių skaičiui, reiškia, kad vietos valdininkams mažėja darbo krūvis –  jiems tenka aptarnauti mažiau gyventojų.

Nors analitikai Panevėžį linksniuoja dėl pernai Savivaldybėje įdarbintų 13-os žmonių, visgi, tų pačių ekspertų skaičiavimu, Aukštaitijos sostinės savivaldybės darbuotojai – vieni darbščiausių šalyje. Pernai kiekvienam jų teko aptarnauti vidutiniškai po 380 panevėžiečių. Sparčiau turėjo suktis tik kolegos Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, kur vienam valdininkui teko atitinkamai 611, 463 ir 416 gyventojų.

Mažiausiai darbo turėjo Neringos, Pagėgių, Birštono ir Pasvalio savivaldybių administracijų darbuotojai – nuo 56 iki 82 interesantų vienam valdininkui. Panevėžio rajono savivaldybėje vienas administracijos darbuotojas aptarnauja 151 gyventoją.

Mastai gerokai skiriasi

Anot LLRI, suprantama, kad daugiau gyventojų turinčioms savivaldybėms reikalingos ir didesnės administracijos. Tačiau yra tokių savivaldybių, kurios, net ir turėdamos panašų gyventojų skaičių, administracijose įdarbina daug daugiau žmonių.

Pavyzdžiui, Raseinių ir Panevėžio rajonų savivaldybėse gyventojų beveik tiek pat (33 000–36 000), tačiau pareigybių skaičius jose skiriasi 1,4 karto: Panevėžio rajone – 241,5, o Raseinių – 167,75.

„Panašaus dydžio savivaldybėse darbuotojų skaičius smarkiai skiriasi. Suprantama, kad skirtumų yra ir jų gali būti, bet kai jie tokie žymūs, kai kurioms savivaldybėms reikėtų rimtai susimąstyti, ar jos tinkamai išnaudoja resursus“, – sako Ž. Šilėnas.

Mažėjimas savivaldybių neveikia

Lietuvos savivaldybių administracijų tyrimą LLRI atlieka nuo 2010 metų. Jame dalyvauja visos Lietuvos savivaldybės. Institutas teigia naudojantis Valstybės tarnybos departamento bei Lietuvos statistikos departamento duomenis. Užimtomis pareigybėmis laikomi savivaldybių administracijose (įskaitant seniūnijas), savivaldybių kontrolės ir audito tarnybose bei savivaldybių tarybose dirbantys darbuotojai, įskaitant tuos, kurie laikinai neina pareigų.

Per visą tyrimo laikotarpį, nuo 2010-ųjų, savivaldybių administracijose dirbančiųjų skaičius niekada nebuvo nukritęs žemiau 13 000 ribos, nors per tą laiką gyventojų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 9 procentais.

LLRI pateikta statistika, Aukštaitijos sostinę pamėtėjusi į valdininkų gretas didinusiųjų sąrašą, nustebino administracijos direktorių Rimantą Paužą. Jo teigimu, miesto Savivaldybėje nei 2016-aisiais, nei pernai etatų nedaugėjo. V. BULAIČIO nuotr.

LLRI pateikta statistika, Aukštaitijos sostinę pamėtėjusi į valdininkų gretas didinusiųjų sąrašą, nustebino administracijos direktorių Rimantą Paužą. Jo teigimu, miesto Savivaldybėje nei 2016-aisiais, nei pernai etatų nedaugėjo. V. BULAIČIO nuotr.

Tyrimo išvadas neigia

Analitikų pastabas, kad mažėjant gyventojų skaičiui analogiškai turėtų trauktis ir savivaldybių administracijos, pastarųjų vadovai vertina kaip pigų populizmą.

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža teigė esąs nustebęs dėl LLRI pateiktos statistikos, Aukštaitijos sostinę pamėtėjusios į valdininkų gretas didinusiųjų sąrašą.

Panevėžio valdžios rūmuose, pasak R. Paužos, nei 2016-aisiais, nei pernai etatų nedaugėjo. Anot jo, šios kadencijos pradžioje Taryba nustatė maksimalų administracijos etatų skaičių – 246, tačiau realiai įsteigti 240. Iš jų, direktoriaus teigimu, šiuo metu 5,5 etato tebėra laisvi – Savivaldybė nesėkmingai ieško darbuotojų į laisvas vietas. Susidomėjimo nesulaukia skelbiami konkursai į asmens duomenų apsaugos specialisto pareigas. Nuo vasario laisva Kultūros ir meno skyriaus vedėjo kėdė, nepaisant, kad į šias pareigas skelbti jau keli konkursai.

„Analitikai, gavę duomenis iš Valstybės tarnybos departamento, vis dėlto gal juos dar ir paanalizuoja. Jei departamento duomenys rodo, kad priimtas naujas darbuotojas, tai dar nereiškia, jog padidėjo administracijos aparatas. Nauji žmonės priimami vietoje kitų – kažkas išeina į pensiją, vaiko auginimo atostogas, iš darbo, o jų vietą užima kiti. Panevėžio savivaldybės administracijoje darbuotojų nedaugėjo, jie tik pasikeitė“, – tvirtino R. Pauža.

Jo teigimu, neteisinga sieti gyventojų ir savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių, pastarąsias kaltinant lėšų švaistymu valdininkų atlyginimams. Anot jo, gerokai už Panevėžį mažesnėse savivaldybėse darbuotojų gretos beveik tokios pačios.

Taip yra, pasak R. Paužos, dėl to, jog savivaldybėms priskirtų funkcijų visada yra tiek pat, nepaisant, kiek jų darbuotojams tenka aptarnauti žmonių.

„Norint sumažinti valstybės tarnautojų aparatą, pirmiausia reikia įstatymus parašyti tokius, kad su tais darbais galėtų susidoroti mažesnis skaičius darbuotojų. Kai sukuriama masė procedūrų ir minia žmonių dirba tik tam, kad gamintų krūvas dokumentų, bet negali pasiekti rezultatų, iš to ir auga administracijų aparatai. Tas vyksta ne dėl to, kad mums būtų malonu dirbti su daug žmonių. Tik šitos tikrosios priežastys nutylimos, jos tiesiog nepatogios, nes atsisuka prieš Seimą ir Vyriausybę“, – teigė R. Pauža.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų