. V. Vaičikonis neketina šios istorijos pamiršti. Į drenažo šulinį įsmukusio vaiko tėvai pasiryžę kreiptis į teismą – kažkas turi atsakyti už gyvybei pavojingą neatsargumą. V. Bulaičio nuotr.

Vaikas prasmego tėvų akyse

Vaikas prasmego tėvų akyse

Ne tik dienas, bet ir valandas iki aštuntojo gimtadienio skaičiavusiam mažamečiui žaidimų kambaryje pažadėta pramoga tik per plauką nesibaigė mirtina tragedija.

Į greta pastato neuždengtą gilų drenažo šulinį įkritęs vaikas dėl patirtų sužalojimų gydomas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Mažąjį iš duobės traukę specialiųjų tarnybų gelbėtojai berniuką vadina gimusiu išties po laiminga žvaigžde – tiesiog stebuklas, kad iš maždaug šešių metrų aukščio kritęs vaikas atsipirko sumušimais ir didžiuliu išgąsčiu.

Panevėžyje gerai žinomas baidarių ir kanojų treneris Vytautas Vaičikonis sunkiai tvardosi kalbėdamas apie sekmadienio įvykius. Tądien šeima į J. Janonio g. veikiantį žaidimų kambarį „Slaptas bunkeris“ atvyko švęsti sūnaus aštuntojo gimtadienio. Kartu suvažiavo ir berniuko draugai – būrys vaikų. Mažieji pramogautojai buvo nusiteikę pramogai, kai lazeriniais ginklais apginkluotos komandos varžosi tarpusavyje bandydamos užgrobti priešo bazes, kontrolinius punktus.

„Vaikas visą mėnesį kone valandas skaičiavo iki gimtadienio – taip laukė šios pramogos“, – pasakojo V. Vaičikonis.

Anot jo, atvažiavę mašiną pasistatė maždaug 50 metrų nuo įėjimo. Natūralu, kad tiek šventės laukęs aštuonmetis berniukas, išlipęs iš automobilio, neis koja už kojos. Vaikas pirma visų nustriksėjo per pievelę link durų ir staiga tėvų akyse tiesiog prasmego. Pasigirdo tik jo veriantis klyksmas. Artyn pribėgę tėvai nustėro: mažasis klykė iš siaubo bemaž 6 metrų gylio nuotekų šulinio dugne.

Lėkė pas ugniagesius

Nors šulinio viduje įbetonuotos metalinės kopėčios, V. Vaičikonis nedrįso jomis leistis žemyn. Baimintasi, kad kopėčios gali būti netvirtos, o ankštame šuliny suaugusiajam nukritus vaikui ant galvos pasekmės galėjo būti baisios.

„Pagalvojau, jeigu kopėčios sulūžusios, jomis lipdamas ant vaiko užkrisiu ir dar pats užsimušiu“, – dabar siaubo akimirkas prisimena tėtis.

Kol čiupęs telefoną V. Vaičikonis skambino bendruoju pagalbos telefonu, iš žaidimų kambario su būriu vaikų išėjęs nepažįstamas vyras iš karto sumojo, kas nutiko, ir leidosi bėgti į kitapus J. Janonio gatvės įsikūrusią gaisrinę. Ugniagesiai atskubėjo žaibiškai. Anot tėčio, vaikas pradėtas traukti iš šulinio vos po trijų minučių nuo įkritimo.

Ugniagesiai irgi nerizikavo kopti žemyn armatūros kopėčiomis. Gelbėtojas leidosi į šulinį užsirišęs virvę. V. Vaičikonio asmeninio albumo nuotr.

Ugniagesiai irgi nerizikavo kopti žemyn armatūrinėmis kopėčiomis. Gelbėtojas leidosi į šulinį užsirišęs virvę. Vaikas irgi buvo aprištas, jam uždėtas įtvaras ir iškeltas iš siaubingų spąstų. Berniukas ištrauktas šlapiomis kojomis – šulinyje vandens būta aštuonmečiui iki kelių.

Gimęs antrąkart

Kol vyko gelbėjimo operacija, į įvykio vietą sulėkė policijos, greitosios medicinos pagalbos ekipažai.

Baiminantis galimų sužalojimų, imobilizuotas įtvaru berniukas greitosios automobiliu išvežtas į Respublikinę Panevėžio ligoninę.

Mažajam nustatyti nugaros ir įvairių kūno vietų sumušimai. Berniukas vis dar medikų priežiūroje.

Pasak V. Vaičikonio, kol kas rimtesnių sužalojimų nematyti.

Neįtikėtinai laimingai pasibaigusios nelaimės pasekmes vaikas vis dėlto jaus ilgai. Tėčio teigimu, sūnus sunkiai vaduojasi nuo patirto išgąsčio. Šoko vis dar apimti ir artimieji.

„Galėjo krisdamas į armatūros kopėčias galvą trenkti – ir vaiko nebėra. Jei į šulinį būtų įsmukęs suaugęs žmogus, nemanau, kad taip lengvai būtų išsisukęs“, – šulinio savininkų aplaidumu baisisi V. Vaičikonis.

Rankų nenuleis

V. Vaičikonis neketina šios istorijos pamiršti. Tėvai pasiryžę kreiptis į teismą – kažkas turi atsakyti už gyvybei pavojingą neatsargumą. Jie parašė pareiškimą Panevėžio policijai.

„Suprantu, kad tėvai dažniausiai perdėtai reaguoja, bet, nurimus aistroms, vakare dar kartą atvažiavau į vietą ir supratau, kad mums išties labai pasisekė. Eidami švęsti gimtadienio galėjome netekti vaiko. Kai policijos pareigūnės išvydo šulinį, irgi nustėro. Visgi šešių metrų gylis“, – pasakojo V. Vaičikonis.

Iš karto po nelaimės drenažo šulinys policijos buvo aptvertas stop juosta. Tėčio teigimu, iki tol jis tebuvo uždengtas supuvusiais kartono lakštais, dargi jau apaugusiais samanomis.

Tėtį nustebino ir paties žaidimų kambario atstovų elgesys. Anot jo, kol atskubėjo gelbėtojai, aplink šulinį vykusį veiksmą per langą stebėjo ten buvę darbuotojai.

„Žmona šaukė, vyrai, padėkit, o jie atkirto, kad čia ne jų ir jiems nepriklauso. Vaikas šuliny, mama rėkia, darykit ką nors, o jie atkerta – nepriklauso! Galėjo bent ateiti, pabūti šalia“, – pasakojo panevėžietis.

Į įvykio vietą atvykęs vakare, čia jis sutiko žaidimų kambario vadovą.

„Mačiau, kad jis susijaudinęs, bet vis teisinosi, kad šulinys ne jų, todėl nekalti. Bet įėjimas į pramogų kambarį vos už kelių metrų nuo to nelaimingo šulinio, čia visur aplink vaikai bėgioja. Gal šulinys ir ne jų, bet negi jiems vaikai nesvarbu?“ – šokiruotas V. Vaičikonis.

Iš šešių metrų gylio šulinio berniukas ištrauktas persigandęs, nubrozdintas, sumušta nugara ir įvairiomis kitomis vietomis, šlapiomis kojomis – vandens būta aštuonmečiui iki kelių. V. Bulaičio nuotr.

Ieško savininko

Registrų centro duomenimis, pastatas, kuriame verslininkai nuomojasi patalpas žaidimų kambariui, priklauso bendrovei „Sanojus“. Ta pati įmonė nuomoja ir valstybinės žemės sklypą prie jo. Nuomos sutartis baigiasi šių metų gegužės 1-ąją.

„Sanojaus“ direktorius Rolandas Kirklys teigia esąs šiuo metu išvažiavęs ir negalįs atsakyti, ar pavojingasis drenažo šulinys išties yra bendrovės teritorijoje.

„Esu komandiruotėj, kai grįšiu, pažiūrėsiu, kur sklypo ribos. Man ir tardytojai skambino, klausė, bet nieko negaliu atsakyti, kol nemačiau brėžinių. Ta žemė kaip ir prie namo, bet man atrodo, kad šulinys jau už sklypo ribų. Mes ten visada aplinką tvarkom, žolę pjaunam. Jei tik pamatom, kad dangtis dingsta, iš karto sutvarkom. Teritorija nėra aptverta, ten bet kas gali pavogti“, – aiškino R. Kirklys.

Po nelaimės šulinio nuosavybę ėmėsi aiškintis ir Panevėžio savivaldybės administracija. Direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos teigimu, drenažo šulinys nepriklauso nuotekų ir vandentiekio tinklus prižiūrinčioms Savivaldybės įmonėms – nei „Aukštaitijos vandenims“, nei „Panevėžio gatvėms“. T. Jukna neatmeta, jog tokie spąstai žemėje gali būti ir bešeimininkiai, likę nuo sovietmečio.

„Dar aiškinamasi, ar tie tinklai oficialiai įregistruoti. Pagal nuostatus, pirmas šulinys nuo pastato priklauso jo savininkams. Tikėtina, kad šiuo atveju taip ir bus“, – mano pavaduotojas.

Komentarai

  • bet abejingumas žiaurus.tik parašiau,kad šalia gatvės yra netvarkingas šulinys greitai buvo sutvarkytas.tiek tereikėjo ir pramogų organizatoriams.

  • Žiauru! Vaikas galėjo užsimušti, o kaltų nėra, visiems tas pats, mat šulinys ne jų. Neįtikėtina, kad žaidimų kambario darbuotojai nematė, kad prie jų pastato nesaugu. Dar suprantu ten įsikūrusius baldų ir durų gamintojus, pas juos suaugę takais vaikšto, bet iš vaikų negali reikalauti, kad ant puevos neliptų.

  • Pastato savininko (privatininko ar savivaldybės) ar nuomininko tokio buko ir NEPATEISINAMO aplaidumo pasekmės visada būna tragiškos. Tik baisiausia, kad kaip visad nėra kaltų, nei atsakingų, o tik idiotiški paveblenimai – šulinys ne mūsų ir nežinom ar mūsų.

  • Tai tik nelaimingas atsitikimas

    • Ir tik dėl kažkieno apsileidimo.

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų