Vaidas Gaidelys: „Mokesčiai nužudys vidurinį sluoksnį“

Vaidas Gaidelys: „Mokesčiai nužudys vidurinį sluoksnį“

Vidurinė klasė – darbingo amžiaus Lietuvos gyventojai, kurie išlaiko valstybę, kuria pridėtinę vertę ir turi gana didelę perkamąją galią. Norisi paklausti – kur jie? Emigravo, prarado darbą, nenori dirbti už minimumą, slepia mokesčius. Štai atsakymai, kurie nedžiugina ekonomistų. „Už galvų turėtų susiimti visi: jeigu formuodami mokesčių politiką sieksime įvesti progresinius mokesčius, vidurinio sluoksnio šalyje tiesiog nebeliks“, – perspėjo ekonomistas, profesorius Vaidas Gaidelys.

Neseniai Kauno policija didžiuodamasi pranešė: sulaikyti net penki įstatymų pažeidėjai, iškeltos net penkios bylos. Kokie pažeidėjai sulaukė tokio dėmesio? Paaiškėjo, kad tai vidutinio amžiaus kauniečiai, savo namuose gaminę vieno kąsnio užkandžius įvairioms šventėms. Jų namuose atliktos kratos, išpurtyti visi kampai, o rastus maisto produktus liepta utilizuoti. Vėliau puse lūpų dar pakomentuota: „Tokios švaros ir tvarkos net geriausiuose restoranuose nesame matę.“ Bet. Pažeidėjas yra pažeidėjas. Skirtos lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės, paskaičiuotos piniginės baudos, verslas uždarytas. Viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, kodėl valstybės institucijos negaudo tų, kurie esą grobia milijonus, ir baudžia tuos, kurių mėnesio pelnas iš tokio verslo tesiekia 300–400 eurų?

Kodėl lietuviai linkę slėpti mokesčius? Kodėl žmogus rizikuoja savo laisve ir šeimos gerove dėl euro šiandien ir negalvoja, kas bus rytoj? Ir kodėl vidurinis sluoksnis beveik išnyko Lietuvoje? Apie šių ekonominių reiškinių priežastis ir pasekmes kalbėjomės su ekonomikos ekspertu – Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesoriumi V.Gaideliu.

Kauniečiai, nors Lietuvos mastu uždirba santykinai mažai, kasdieniame gyvenime gali daug sau leisti: vos 10 proc. nurodė, kad negali kasdien pirkti žuvies ar mėsos.

– Pagal kokius požymius yra atskiriama vidurinė klasė ir koks visuomenės sluoksnis jai priklauso?

– Pirmiausia noriu pabrėžti, kad vidurinė klasė negali būti skiriama tik pagal žmogaus gaunamas pajamas. Yra kelios dedamosios: profesija, sukauptas turtas, turimos paskolos, išperkamoji nuoma ir, aišku, pajamos. Jeigu operuosime tik gaunamų pajamų dydžiu, tai šiuo metu viduriniu sluoksniu laikomi gyventojai, gaunantys 644,5 Eur po mokesčių.

Aš manyčiau, kad vidurinė klasė galėtų būti skirstoma į žemesniąją ir aukštesniąją. Į pastarąją patenka visi žmonės, kurių mėnesio pajamos siekia 1,2 tūkst. Eur po mokesčių.

Štai dabar ir keliu klausimus: ar žmogus yra susituokęs, sukaupęs atitinkamą kapitalą? Ar dar jaunas ir nieko nesukaupęs? Jeigu nesukaupęs, galbūt jo šeimai reikės ir 800 Eur per mėnesį vienam asmeniui, kad galėtų kaupti turtą ar išlaikyti išperkamąja nuoma įsigytą automobilį. Šiaip grynai teoriškai Lietuvoje į vidurinę klasę turėtų patekti, pavyzdžiui, tokia šeima: keturi asmenys, t. y. su dviem vaikais, kiekvienam šeimos nariui turėtų tenka po 800 Eur per mėnesį. Vadinasi, abu suaugę šeimos nariai turėtų uždirbti po 1600 eurų. Ar tokių daug? Atsakysiu skaičiais: Statistikos departamento duomenimis, Kaune vieno šeimos nario disponuojamos pajamos per mėnesį yra 363 eurai. Taigi iki mano aptarto pavyzdžio toloka.

– Statistikos duomenys liudija viena, tačiau realus gyvenimas atrodo kitaip. Kaune maisto produktų parduotuvėse pilna žmonių ir jie perka ne tik duoną, gatvėse važinėja ne patys pigiausi automobiliai, kauniečiai išgali įsigyti naujos statybos būstus. Ar jums tai neatrodo paradoksas, turint omenyje oficialų statistinį uždarbio vidurkį?

– Išties atlyginimų augimas Kaune per praėjusius metus užfiksuotas ganėtinai žemas, perpus žemesnis negu šalies vidurkis. Kaune atlyginimai paaugo 4,9 proc., palyginti su 2015 m., o visoje Lietuvoje – 9,3 procento. Net Tauragėje uždarbis didėjo labiau nei Kaune.

Deja, investicijos Kauną irgi dažniausiai aplenkia. Turiu pastebėti, kad padėtis šiek tiek gerėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Kauno situacija iš trijų didžiausių Lietuvos miestų yra blogiausia.

Įdomu tai, kad kauniečiai, nors uždirba santykinai mažai, kasdieniame gyvenime gali daug sau leisti: kas antrą dieną lankytis kavinėse ar restoranuose, vos 10 proc. šio miesto gyventojų apklausų metu nurodė, kad negali kasdien pirkti žuvies ar mėsos. Noriu pakartoti – tik kas dešimtas negali.

Todėl ir kyla natūralus klausimas: iš kur atsiranda grynųjų pinigų, kurių nemato oficialioji statistika? Reikia atkreipti dėmesį į tokius veiksnius: kiek atliekama piniginių perlaidų iš užsienio, kiek gaunama lėšų dividendų forma.

– Neseniai Kauno policija surengė reidą ir atliko kratas kauniečių, besiverčiančių viešuoju maitinimu, namuose ir kitose patalpose. Paaiškėjo, kad dauguma užsiimančių šia veikla neturi verslo liudijimų ir kitų būtinų leidimų tokiai veiklai vykdyti. Žmonės rizikuoja ir slepia mokesčius. Kodėl jie taip elgiasi?

– Vieno atsakymo nėra. Galiu išvardyti kompleksą veiksnių: sovietinio mentaliteto ir auklėjimo pasekmė. Per mažas atlyginimas arba per mažas pelnas. Vėlgi remiuosi skaičiais: lietuvis gauna mažas pajamas, tarkime, 544 Eur, ir nuo šios sumos turi sumokėti mokesčius. Nesvarbu, kad mokesčiai valstybei nėra santykinai dideli (kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, GPM), tačiau žmogui jie bus skausmingi, nes po mokesčių liekanti dalis nedidelė. Palyginkime šią situaciją su Liuksemburgu, kur vidutinis atlyginimas siekia 3 tūkst. 189 Eur atskaičius mokesčius. Natūralu, kad šios šalies gyventojui bus paprasčiau sumokėti mokesčius, nes po mokesčių liekanti dalis gerokai didesnė.

Štai ir atsakiau į klausimą – per mažos pajamos tampa veiksniu, skatinančiu slėpti mokesčius, sutikti gauti atlyginimą vokeliuose arba, kaip jūsų minėtu atveju, neturėti verslo liudijimo ir šitaip nemokėti mokesčių valstybei.

– Kokių veiksmų turėtų imtis valstybė, kad gyventojai neslėptų pajamų?

– Aišku, reikia didesnių atlyginimų. Valstybei būtina orientuotis į palankesnio ekonominio klimato kūrimą, o ne linčiuoti žmones. Kiekvienas turi suvokti: verslas – smulkus ar stambus – moka mokesčius valstybei ir sukuria pridėtinę vertę. Aišku, verslas turėtų tuos mokesčius sąžiningai mokėti. Pažįstu daugybę verslininkų, kurie gali mokėti mokesčius ir juos moka, tačiau neabejotinai yra ir tokių, kuriems, jei nori išlikti konkurencingi, tenka ieškoti būdų, kaip išvengti mokestinių prievolių.

Kita vertus, valstybė kuria įstatymus atsižvelgdama į neigiamus pavyzdžius: verslo įvaizdis neretai neigiamas. Tam pasitarnavo įmonių sprendimai sąmoningai sukelti bankrotą, steigti naujas įmones ir vėl bankrutuoti. Tokiu būdu bandoma išvengti mokesčių, bet tai nėra išeitis.

363 Eur tokia suma kas mėnesį disponuoja statistinis kaunietis.

– Kokios mokesčių slėpimo pasekmės?

– Žinote, nuskambės keistai, tačiau dabartinė pensijų kaupimo politika, kalbu apie pirmąją pakopą, neskatina uždirbti daugiau. Yra nustatytos vadinamosios lubos ir daugiau nebus mokama. Dėl to nėra prasmės mokėti didelių atlyginimų. Aišku, egzistuoja daugiau galimybių sukaupti oriai senatvei, pavyzdžiui, galima investuoti arba kaupti pensijų fonduose.

Man svarbesnis kitas šio klausimo aspektas: dauguma lietuvių iki šiol nėra pilietiški. Ne vienam kyla klausimas – kodėl turiu išlaikyti mokyklas, kalėjimus ar gydymo įstaigas? Visuomenės sąmoningumas labai žemas, pati valstybė prie to irgi prisideda, pavyzdžiui, imasi draudimų, baudžiamųjų priemonių, tačiau jos tikrai neatneša norimo rezultato. Turime skatinti švietimą ir aiškinti, kokios yra mokesčių nemokėjimo pasekmės. Reikia daugiau rodyti sėkmingo ir sąžiningo verslo pavyzdžių, mažinti neigiamos informacijos kiekį.

– Teigiama, kad didžiulės emigracijos pasekmes jau pajuto darbdaviai: laisvų darbo vietų vis daugėja, o likusieji Lietuvoje nebenori dirbti už minimalų atlyginimą. Netylančios kalbos apie didėjančias maisto produktų kainas ir galimus didesnius mokesčius, ko gero, galutinai ištrems iš Lietuvos visą vidurinę klasę. Liks tik netoli skurdo ribos gyvenantys žmonės ir labai turtingi.

– Galimas ir blogiausias scenarijus, neneigsiu, tačiau noriu atkreipti dėmesį štai į ką: į Lietuvą noriai ateina dideli prekių ženklai, nes mūsų šalies vidurinė klasė iki šiol demonstravo nemenką perkamąją galią, ypač kalbant apie maisto produktus. Jeigu tik padidės mokesčiai gyventojui, kurio vienam šeimos nariui tenka 600 Eur per mėnesį, mes jį nužudysime. Tas pats atsitiks ir su tuo mano minėtu 1 proc. žmonių.

Kitas pavojus yra ne emigracija, o tikimybė valstybei prarasti tą dalį mokesčių, kurią moka pasiturintys gyventojai, kaip neseniai pasielgė turtingiausias Lietuvos verslininkas. Tiesiog protingesnis lietuvis, jeigu tik turės galimybę,  kaip mokesčių mokėtojas persiregistruos kitoje valstybėje. Noriu paklausti – kodėl dauguma verslo įmonių registruojasi Olandijoje? Juk mokesčių našta šioje šalyje panaši kaip Lietuvoje. Mano spėjimas yra, kad tai daroma dėl nepastovios mokesčių politikos Lietuvoje. Nuolat vyksta pertvarkos, svarstymai, diskusijos ir galų gale nauji mokesčiai. Negali jų taip dažnai keisti. Tai ir verslui, ir patiems gyventojams trukdo, verčia jaustis nesaugiai. Norint keisti būtinus mokesčius, reikia kelis kartus pasverti viską ir įvertinti galimas pasekmes.

– Grįžkime prie Kauno. Kuo jis išsiskiria iš kitų miestų?

– Norėčiau atskleisti vieną teigiamą aspektą – kauniečiai sugeba parduoti, tiesiog turime tokią dovaną (juokiasi). Jeigu rimtai, Kaunas turi potencialą, jau dabar vykdomi dideli investiciniai projektai, pavyzdys galėtų būti europinė vėžė „Rail Baltica“. Kaunas turi laisvąją ekonominę zoną, šalia – oro uostą, jam yra galimybių plėstis. Mieste ganėtinai daug aukštųjų mokyklų, jaunimo. Telieka sugebėti pritraukti investicijų, sukurti gerai mokamų darbo vietų, kad jauni specialistai ne išvažiuotų, o liktų dirbti ir kurti pridėtinę vertę Lietuvoje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų