Užsienio vilionėms studentai neatsispiria

Užsienio vilionėms studentai neatsispiria

Esamų ir būsimų studentų žvilgsnis vis dažniau krypsta į svečias šalis. Jaunuolius vilioja noras paragauti aukštojo mokslo svetur, nes tai ateityje suteiktų daugiau galimybių Lietuvos ir užsienio darbo rinkoje.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas nemano, kad jaunimas studijas užsienyje renkasi dėl to, jog neįžvelgia savo šalyje įgyjamo mokslo diplomo vertės. Jis tvirtina netgi pastebėjęs, kad metus ar dvejus paragavę mokslo vaisių užsienyje kai kurie nusprendžia grįžti ir studijas tęsti Lietuvoje.

Tačiau Studentų sąjungos prezidentas neneigia, kad studijas užsienyje pabaigęs žmogus Lietuvoje vertinamas kaip geresnis ir priimtinesnis darbo rinkoje.

„Mes negalime sakyti, kad studijavęs užsienyje žmogus yra kuo nors pranašesnis. Taip, jis turi kitokios, tai yra tarptautinės, patirties, tikriausiai geriau moka užsienio kalbą, tačiau tai nereiškia, kad jo visos kompetencijos geresnės“, – „Sekundei“ teigė P. Baltokas.

Jis tvirtina, kad jaunimui studijos Lietuvoje išlieka patrauklios dėl nedidelių jų kainų. Studentiją Lietuvoje sulaiko ir noras nenutolti nuo šeimos.

„Nereikėtų nuvertinti ir pagrindinių mūsų universitetų, juose studijų kokybė nėra prastesnė nei vidutiniuose užsienio universitetuose“, – pabrėžė pašnekovas.

Akivaizdu, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai nevengia pasinaudoti įvairiomis mainų programomis. P. Baltoko teigimu, kuo toliau, tuo labiau pastebima, jog jaunuolius vilioja Azijos šalys – Pietų Korėja, Kinija, Japonija.

„Tą lemia keletas aspektų. Pirma, studijos šios šalyse laikomos egzotika. Antra, Azija yra kylantis regionas, todėl kalbos mokėjimas, studijos ir kultūros suvokimas jaunam žmogui suteikia privalumų ateityje“, – kalbėjo Studentų sąjungos prezidentas.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas P. Baltokas pastebi, kad studijas užsienyje pabaigęs žmogus Lietuvoje turi pranašumų. Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas P. Baltokas pastebi, kad studijas užsienyje pabaigęs žmogus Lietuvoje turi pranašumų. Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip žinia, Lietuvos studentų gyvenimas nėra saldus. P. Baltokas neslepia, kad dauguma, netgi 60 procentų, Lietuvoje studijuojančių žmonių privalo dirbti, nes valstybės parama studentams yra antra pagal mažumą Europoje. Mūsų šalis lenkia tik Maltą. Tačiau, P. Baltoko teigimu, bakalauro arba magistro diplomas neišvengiamai palengvina jaunimui įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje.

„Didžioji dalis studentų dirba dėl to, kad negali savęs išlaikyti, netgi tada, jeigu studijas finansuoja valstybė. Socialinis faktorius yra viena didžiausių problemų, kodėl Lietuvos studentai negali būti tik studentais“, – įsitikinęs P. Baltokas.

Nežino, ko nori

Studijų užsienyje informacijos centro vadovė Žaneta Savickienė pabrėžė, kad jaunimui pasaulis dabar ne toks gąsdinantis ir nepažįstamas, kaip buvo anksčiau, o dėl socialinių tinklų netgi susiaurėjęs.

„Šiais laikais jauni žmonės siekia išbandyti naujų dalykų, tarp jų – ir studijuoti užsienyje“, – tikino Ž. Savickienė.

Studijuoti dažniausiai vykstama į anglakalbes Europos šalis – Jungtinę Karalystę ar Airiją. Skandinavijos šalys taip pat gali pasiūlyti nemažai programų anglų kalba, tačiau jų pasirinkimas nėra ypač gausus. Antrosios pakopos studijos turi daugiausia programų.

„Tai, kad šalies aukštosios mokyklos taptų tarptautinėmis, ypač pasidarbavo olandai. Jie žemyninėje Europoje turi daugiausia įvairių studijų programų, o jos dėstomos anglų kalba“, – tvirtino Ž. Savickienė.

Jos teigimu, tvirtai neapsisprendę jauni žmonės dažniausiai renkasi iš socialinių mokslų ir verslo studijų krypčių. Būsimuosius studentus taip pat domina IT, architektūros ir biotechnologijos mokslai, tarp merginų populiarios – mados industrijos, dizaino specialybės.

„Bebaigiantieji vidurinę mokyklą dažniausiai nežino, ko nori. Tada jų vienokį ar kitokį pasirinkimą lemia aplinka: tėvų patarimai, draugų sprendimai. Arba jie renkasi tai, kas populiaru viešojoje erdvėje, – pabrėžė Ž. Savickienė. – Tačiau pats paprasčiausias pasirinkimas, kurį padaro neapsisprendęs žmogus, – rinktis verslo studijas.“

Girdisi naivumo gaidelių

Ž. Savickienė neslepia, kad į užsienį studijuoti norintis išvykti jaunimas nesugeba įvertinti, kiek tai jiems gali kainuoti.

„Studijos Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje nemokamos. Tai gana turtingos šalys ir jos sau tai gali leisti. Tačiau nereikia pamiršti, kad ten pragyvenimo lygis labai aukštas“, – tvirtino studijų specialistė.

Ten, kur suteikiama galimybė studijuoti nemokamai, stipendijų, kurios padengtų gyvenimo išlaidas, skiriama nedaug. Dauguma jų skiriamos studentams, studijuojantiems antroje ar trečioje studijų pakopoje.

„Manymą, kad mokytis ir dirbti nėra sudėtinga, vadinu naiviu. Tokį kelią pasirinkti lengviau tiems, kurie jau yra paragavę gyvenimo ir turi patirties. Toje šalyje pagyvenęs metus ar dvejus jau turi visai kitokį socialinį ratą, todėl lengviau gali susirasti darbą“, – įsitikinusi Ž. Savickienė.

Jauniems žmonėms specialistė pagalbos ranką tiesia renkantis studijų vietą ar specialybę, taip pat padeda skaičiuoti bei planuoti pragyvenimui svetur reikalingą biudžetą. Ž. Savickienė pabrėžia, kad tie, kurie užsienyje nusprendžia imtis magistro studijų, mąsto brandžiau ir realistiškiau.

„Su jais susėdus metinio biudžeto nebereikia skaičiuoti. Žmonės dažniausiai ateina numatę konkrečius tikslus. Tada lieka parinkti tinkamiausią studijų vietą, kur galėtų studijuoti“, – aiškino specialistė.

Studijas užsienyje Ž. Savickienė laiko privalumu, netgi tuo atveju, jei žmogus išvyksta metams pagal mainų programą.

„Aš įsitikinusi, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje yra pliusas, jeigu žmogus būna įgijęs tarptautinės patirties. Tačiau Lietuvoje neretai sėkmingas įsidarbinimas yra ryšių, o ne išsilavinimo išdava“, – atvirai kalbėjo Ž. Savickienė.

Pasiklysta ir darbdaviai, ir studentai

Lietuvoje registruojama apie 1800 studijų programų, todėl jaunimas turi iš ko rinktis. Tačiau Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė būsimuosius studentus įspėja, kad jie atidžiau patikrintų, kokias studijų programas siūlo aukštosios mokyklos. Mat jų kokybė gali labai skirtis.

N. Skaburskienė pažymi, kad neretai Lietuvoje susiduriama su situacija, kai darbdavys nesupranta, kokią kvalifikaciją žmogui suteikia užsienyje įgytas diplomas. Asmeninio archyvo nuotr.

N. Skaburskienė pažymi, kad neretai Lietuvoje susiduriama su situacija, kai darbdavys nesupranta, kokią kvalifikaciją žmogui suteikia užsienyje įgytas diplomas. Asmeninio archyvo nuotr.

Specialistė pažymi, kad neretai Lietuvoje susiduriama su situacija, kai darbdavys nesupranta, kokią kvalifikaciją žmogui suteikia užsienyje įgytas diplomas. Būna, kad to nesuvokia ir pats studentas.

„Besirenkantiesiems studijas užsienyje reikėtų ypač įsigilinti, kokią kvalifikaciją jiems suteikia kitos šalies aukštoji mokykla, nes švietimo sistemos pasaulyje labai skirtingos“, – patarė N. Skaburskienė.

Būsimus studentus dažniausiai suklaidina Lietuvos mokslo sistema. Mūsų šalyje aiškiai atskiriamos bakalauro ir magistro studijos. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pirmosios ar antrosios pakopos studentams gali būti išduodami įvairių lygių sertifikatai ir skirtingų pavadinimų diplomai. Skirtingos kvalifikacijos gali būti suteikiamos netgi tame pačiame universitete studijuojantiesiems.

„Studentai turėtų pasidomėti, kokias teises jiems suteiks būsimas diplomas, sertifikatas ar kitoks pažymėjimas. Gali būti, kad jaunuolis galės eiti dirbti, tačiau nebegalės toliau studijuoti“, – įspėjo pašnekovė.

Ji tvirtino, kad jaunuoliai turi būti atsargūs, nes užsienyje nemažai yra nelegalių aukštųjų mokyklų, kurios dar vadinamos diplomų malūnais. Netgi tarp legalių mokslo įstaigų būna tokių, kurių išduodami diplomai nepripažįstami Lietuvoje.

„Besirenkantiesiems studijas užsienyje reikėtų ypač įsigilinti, kokią kvalifikaciją jiems suteikia kitos šalies aukštoji mokykla, nes švietimo sistemos pasaulyje labai skirtingos“.

N. Skaburskienė

N. Skaburskienė pažymėjo, kad ne visi darbdaviai jaunuolius, turinčius užsienyje įgytus diplomus, pasitinka išskėstomis rankomis, nes kai kurie tokiais dokumentais nepasitiki. Taigi jie, spręsdami, kokį žmogų priimti į darbą, daugiau reikšmės teikia ne diplomui, o pretendento dirbti kompetencijai.

Lietuvos universitetuose įgytas bakalauro, magistro ir daktaro laipsniai Europos aukštosiose mokyklose yra pripažįstami. Tačiau kai kuriose šalyse keblumų kyla dėl Lietuvoje įgijimo profesinio bakalauro. Specialistės teigimu, taip yra dėl sistemos skirtumo.

„Pavyzdžiui, kaimynai latviai nenoriai pripažįsta kolegijose įgytus diplomus, nes jiems tai reiškia ką kita. O Škotijos universitetai įgijusiuosius profesinį bakalaurą priima tiesiai į magistrantūrą“, – aiškino N. Skaburskienė.

Patirtis trijose mokslo įstaigose

Iš Kupiškio kilusiai Eisvydei Isejavaitei likimas lėmė, kad studijuoti teko Lietuvoje, Švedijoje ir Kinijoje. Mergina prisipažįsta, kad studijos iš anksto nebuvo planuotos. Širdžiai artimą ir mielą studijuojamą dalyką pasirinko apskaičiavusi studijų balus. E. Isejavaitė įstojo į Socialinių mokslų kolegiją Vilniuje, kur studijavo finansus ir apskaitą.

24-erių E. Isejavaitė patirties trūkumu nesiskundžia. Ji mokslo ragavo net trijose aukštojo mokslo institucijose. Asmeninio archyvo nuotr.

24-erių E. Isejavaitė patirties trūkumu nesiskundžia. Ji mokslo ragavo net trijose aukštojo mokslo institucijose. Asmeninio archyvo nuotr.

„Apie studijas užsienyje daug galvojau, bet mano anglų kalbos žinios tuo metu nebuvo itin geros. Baigdama mokyklą laikiau ir anglų kalbos egzaminą, nors mokytoja sakė, kad dėl prastų žinių ji to daryti neleisianti. Tačiau egzaminą išlaikiau“, – „Sekundei“ pasakojo Eisvydė.

Studijuodama kolegijoje mergina pagal tarptautinę mainų programą išvyko į Švedijos Vakarų universitetą ir gilino žinias ekonomikos bei verslo administravimo srityje.

„Studijos Švedijoje buvo vienas iš įsimintiniausių ir ledus pralaužusių laikotarpių. Per pusę metų ten nesutikau nė vieno lietuvio, bendravau tik su užsieniečiais, todėl buvau priversta kalbėti angliškai. Taigi pusmetis Švedijoje pagerino mano anglų kalbos žinias“, – sakė E. Isejavaitė.

Grįžusi į Socialinių mokslų kolegiją mergina gavo dar vieną pasiūlymą: studijuoti Kinijoje pagal Švietimo mainų paramos fondo programą. Taigi išvyko į Donghua universitetą Šanchajuje.

„Tai buvo vieni iš sunkiausių studijų metų, nes tada rašiau bakalauro darbą Lietuvoje. Beje, studijas Kinijoje baigiau netgi vėliau, negu mums buvo įteikti bakalauro diplomai“, – teigė kupiškietė.

Studijos Švedijoje ir Kinijoje buvo finansuojamos. Švedijoje skirta finansinė parama E. Isejavaitei padėjo padengti būsto išlaidas, o Kinijoje universitetas atlygino bendrabučio, studijų išlaidas ir skyrė mėnesinę paramą.

Trijų šalių švietimo sistemas galinti palyginti pašnekovė tvirtina, kad ją labiausiai sužavėjo Švedijos patirtis. Pirmiausia, dėl patogaus studijų grafiko, laisvo laiko ir dėl mokslo kokybės. O Kinijos švietimo sistema jai pasirodė panaši į Lietuvos – per vieną semestrą studijuojama daug dalykų.

„Tačiau skirtumas tas, kad ten studentas gali pasirinkti, ką nori studijuoti kitą semestrą, be to, turi galimybę pats susikurti studijų tvarkaraštį“, – subtilybes aiškino E. Isejavaitė.

Ragina nebijoti

24-erių E. Isejavaitė dabar gyvena Dubajuje ir dirba nacionaliniame banke. Ji eina klientų aptarnavimo vadovo pareigas.

Iš patirties mergina gali tvirtai pasakyti, kad Dubajuje darbdaviams visai nesvarbu, kokį diplomą turi darbuotojas.

„Jiems svarbu, kad žmogus turi bakalauro išsilavinimą ir praktikos. Darbo pokalbyje gali pasirodyti taip gerai, kad jie net nepaprašys tavo diplomo, – pasakojo E. Isejavaitė. – Tuo įsitikinau pirmajame savo darbe. Tada pokalbio pabaigoje supratau, kad jie man būtų davę tokį atlyginimą, kokio būčiau prašiusi.“

Pašnekovė įsitikinusi, kad daugiau perspektyvų Lietuvoje turi jaunimas, kuris puikiai moka anglų kalbą. E. Isejavaitė atvira: lietuviai nepasitiki savo anglų kalbos žiniomis. Jos nemažai pažįstamų dėl savo anglų kalbos bijo išvykti iš šalies, nors mokykloje jų žinios buvo vertinamos aukštais balais.

Pašnekovė tvirtina, kad jaunas žmogus pasaulyje turi daug galimybių, tačiau Rytų europiečiai dažnai jaučiasi nesmagiai per darbo pokalbį, o tai darbdavių vertinama neigiamai.

„Reikia žinoti savo vertę ir ją parodyti. Visų turimų žinių per darbo pokalbį nepademonstruosi, tačiau savo privalumus – galima“, – kalbėjo E. Isejavaitė.

Mergina įsitikinusi, kad ieškoti savęs skirtingose srityse nėra blogai. Tai padeda suprasti, kas yra malonu dirbti, be to, skatina tobulėti.

„Žinios niekuomet nebus nuvertinamos, tačiau, norint jas pritaikyti, reikia ieškotis tinkamo darbo. Dubajuje turiu susijusį su savo studijomis darbą. Čia man malonu dirbti, o naujų dalykų išmokstu kiekvieną dieną“, – džiaugėsi E. Isejavaitė.

Suderina mokslus ir darbą

Rūta Girdvainytė apie studijas Lietuvoje sako nė nesvarsčiusi. Mergina juokauja, kad jai visuomet patiko eiti nelabai išmintu keliu. Rūta neslepia, kad prie minčių apie išvykimą studijuoti į užsienį prisidėjo ir pokalbiai su draugais, kurie tuo metu mokėsi svetur.

R. Girdvainytė trečius metus studijuoja psichologiją Švedijos Lundo universitete. Tačiau pirmiausia ji metus turėjo lankyti švedų kalbos kursus, kitaip imtis bakalauro studijų nebūtų galėjusi.

Užsienyje studijuojančios merginos patirtis rodo, kad dirbti ir mokytis Švedijoje yra įmanoma. Pasak R. Girdvainytės, neretas studentas dirba, nes į studijų tvarkaraštį dažniausiai įtraukiamos netgi laisvos savarankiško skaitymo savaitės arba dienos. O tai leidžia planuoti laiką. Be to, apie 90 procentų paskaitų nėra privalu lankyti.

Švedijoje studijuojanti R. Girdvainytė apie grįžimą į Lietuvą po studijų negalvoja. Asmeninio archyvo nuotr.

Švedijoje studijuojanti R. Girdvainytė apie grįžimą į Lietuvą po studijų negalvoja. Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvė per mėnesį darbui skiria apie 50 valandų, ir taip jau pusantrų metų.

„Dirbti įmanoma, jei laikas planuojamas racionaliai“, – tikino Rūta.

Pasak jos, Švedijos švietimo sistema tokia, kad studijuoti nebūtų kančia. Lundo universitete egzaminai laikomi kiekvieną mėnesį, todėl į semestro pabaigą jie nesukrenta. Egzaminai gali būti perlaikomi tris kartus, už tai nereikia mokėti.

„Švedijoje dėstytojai yra motyvuoti, kad studentas išlaikytų egzaminą. Jeigu reikia pagalbos, jie visada pasirengę ištiesti ranką“, – pabrėžė mergina.

Studentui pasiruošę pagelbėti ir koordinatoriai – jie padeda susidaryti studijų planą, – ir kalbos ekspertai. Pastarųjų patarimai praverčia taisant parašytą darbą, kad jis būtų akademiškas. Žinoma, visos specialistų paslaugos nemokamos.

R. Girdvainytė atskleidžia, kad studentai Švedijoje negali būti apkraunami mokslais daugiau, nei tai leidžia nustatyti reikalavimai. Dėstytojai jų privalo laikytis. Lundo universiteto studentė atkreipia dėmesį: nors programa dėstoma švedų kalba, tačiau labai daug literatūros yra angliškai.

Pažymių sistema Švedijoje skirtinga, tai priklausomai, ką žmogus studijuoja. Pavyzdžiui, medicinos ir psichologijos studentai balais nėra vertinami. Svarbu išlaikyti dėstomą dalyką, o tam privalu surinkti truputį daugiau nei pusę taškų iš maksimumo.

Studijomis besidžiaugianti mergina jas baigusi apie grįžimą į Lietuvą negalvoja. Ji tiki, kad Švedijos darbo rinka pozityviai priima savo srities profesionalus, todėl galimybių įsidarbinti turi kiekvienas universitetą baigęs žmogus.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų