Padavėju Panevėžyje dirbantis indas Inderpritas Singhas įsitikinęs, kad lietuviai neįvertina to, ką turi savo šalyje. V. BULAIČIO nuotrauka

Užsieniečiai – ne tik pigesnė darbo jėga

Užsieniečiai – ne tik pigesnė darbo jėga

Panevėžio darbdaviai vis dažniau tuščias darbo vietas pasiūlo užsieniečiams iš trečiųjų šalių.

Piliečiai iš Ukrainos, Baltarusijos bei kitų valstybių jau dirba ne tik statybų, logistikos srityse – jie sėkmingai sukasi net ir lietuviškoje virtuvėje.

Labai geri darbuotojai

Bistrampolio dvare šią vasarą įsidarbino du jauni ukrainiečiai, kurie čia kuo puikiausiai čirškina lauko kepsnius. Būrelis baltarusių darbuojasi ir viešbučio „Romantic“ restorane. Tokie pagalbininkai čia samdomi jau trejus metus.

„Turėjome keturi baltarusius savo virtuvėje, du jau išvyko: treji metai gana ilgas laikas, žmonės pasiilgo namų, o ir reikalų visokių atsiranda. Vieną pašaukė į karinę tarnybą, kitas išvažiavo pas šeimą“, – sakė viešbučio „Romantic“ direktorė Dovilė Šipelienė, kuri vėl užsienyje ieško pamainos buvusiems darbuotojams.

Ne vien finansinė nauda, pasak pašnekovės, skatina tokias paieškas. Priešingai – „Romantic“, anot jos, trečiųjų šalių piliečiai už savo darbą gauna net daugiau nei lietuviai. Mat kitaip nei tautiečiai, vadovės teigimu, užsieniečiai niekada ryte nepaskambins darbdaviui, kad pasakytų, jog dirbti nebeateis.

„Šie žmonės – labai geri darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, ir sulaukia gerų klientų atsiliepimų. Tikrai jų niekas neišnaudoja – dabar tokie laikai, kad gerą darbuotoją visi saugo, iš vergo daug naudos nebus. Nors lietuviai važiuoja į kitas šalis ir tikrai vergauja nesiskųsdami“, – kalbėjo direktorė.

Virėjai iš Baltarusijos „Romantic“ viešbučiui, pasak jo direktorės, atnešė daug ramybės ir patikimumo. Šie žmonės esą puikia išmano europietišką virtuvę ir įvykdo bet kokius klientų prašymus.

Mandagumu ir paslaugumu darbdavius čia taip pat nustebino trys darbuotojos iš Tailando bei Nepalo, kurios rūpinasi masažo ir SPA paslaugomis.

„Šitie darbuotojai visai kitaip žiūri į darbą. Tailandietė iš lietuviško atlyginimo savo tėvynėje visą šeimą išlaiko, todėl vertina tai, ką pas mus gauna. Apskritai iš trečiųjų šalių atvykusių žmonių požiūris kitoks – mes jais rūpinamės, jie atsidėkoja“, – kalbėjo D. Šipelienė.

Nori visko iš karto

Gyvenimu ir darbu Lietuvoje labai džiaugiasi ir jau septynerius metus Panevėžyje gyvenantis, to paties viešbučio padavėjas Inderpritas Singhas, kurį draugai trumpai vadina Vikiu.

„Kai žiūri į dangų, tada esi žemai. Kai žiūri žemyn, tada esi aukštai“, – tokiais savo mamos žodžiais pokalbį apie darbą pradėjo iš Indijos į Panevėžį atsikraustęs vyras.

Jis savo karjerą prieš septynerius metus Lietuvoje pradėjo nuo indų plovėjo darbo „Romantic“ viešbučio virtuvėje. Vėliau ėmėsi kitų darbų ir dabar aptarnauja restorano lankytojus. Kokį atlyginimą čia gauna, pašnekovas atskleisti nenorėjo. Tačiau patikino, kad atlyginimas vidutinis. Jo užteko, kad su žmona ir dukryte įsigytų butą, o dabar šeima jį remontuojasi. Lietuvoje indui geriau nei savo gimtinėje – ten esą pragyventi yra dar brangiau.

Apie emigraciją iš Lietuvos į kitą šalį šis užsienietis galvojo tik santuokos pradžioje, bet Vikio žmonai užsienyje nepatiko. Dabar pašnekovo sutuoktinė darbuojasi kariūnų valgykloje.

Nuo 2017 metų sausio 1-osios iki liepos 18 dienos Panevėžio teritorinėje darbo biržoje išduoti 66 leidimai trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje.

„Su žmona susipažinau, kai dar dirbau Kipre. Ten taip pat buvau įsidarbinęs kavinėje: mano pareigos buvo nuo valytojo iki virėjo padėjėjo. Lietuvių problema, kad jie tik baigę mokyklas, kolegijas nori didelio atlyginimo ir geriausių sąlygų“, – sakė Indijoje elektriko specialybę įgijęs, bet savoje šalyje nespėjęs padirbėti pašnekovas.

Įsitvirtinti Lietuvoje jam pačiam nebuvo lengva. Iš pradžių tik anglų kalbą mokėjusiam užsieniečiui buvo sudėtinga sutvarkyti paprasčiausius reikalus. O dabar, kai indas beveik laisvai kalba lietuviškai, jam Panevėžyje labai patinka ir priešiškumo iš mūsų tautiečių jis nejaučia.

„Manau, kad lietuvių darbuotojai labai nemėgsta kritikos, o aš į ją visada atsižvelgiu ir stengiuosi pasitaisyti“, – apie darbo kultūrą Lietuvoje kalbėjo indas.

37-erių vyras keisti darbovietės neketina, nes gyvenimo nuo nulio pradėti iš naujo nebenori. Nebent tik bandytų atidaryti savo kavinukę. Indų virtuvės patiekalų, anot jo, Panevėžys dar tikrai nepažįsta. Net jei ir jis pats bando jų pagaminti, Panevėžyje neranda reikalingų ingredientų.

Atvykėlių daugėja

Panevėžio teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento EURES vyriausiosios specialistės Jurgitos Trapuilienės teigimu, patikimų, patyrusių, aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje nerandantys darbdaviai vis dažniau kreipia žvilgsnius į trečiąsias šalis ir ten ieško darbuotojų. Nors pirmenybė įdarbinant visada teikiama Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečiams, tačiau užsieniečių skaičius darbovietėse nuolat didėja.

Kad darbdaviai galėtų patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikius, nuo 2017 metų sausio 1-osios iki liepos 18 dienos Panevėžio teritorinėje darbo biržoje išduoti 66 leidimai trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje. Priimti 9 sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Panevėžio mieste išduoti 46 leidimai trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje, priimti 9 sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.

Tarp iš visų per minėtą laikotarpį įsidarbinusių užsieniečių daugiausia buvo elektromonterių, plataus profilio statybininkų, ekskavatoriaus mašinistų, traktorininkų, elektros inžinierių, melžimo įrangos operatorių. Pastebima, kad užsieniečiai jau įdarbinami ir vadybininkais, pardavimo vadovais, kepėjais, konditeriais, restorano virėjais, akmens raižytojais ir akmens apdirbimo mašinų operatoriais. Daugiausia darbuotojų atvyko iš Ukrainos.

Taip pat buvo užregistruotos 162 užsieniečių darbo sutarčių kopijos. Didžiąją jų dalį sudarė įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Kadangi ši profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis – dėl leidimo dirbti kreiptis nereikia, bet prievolė pateikti darbo sutarties kopiją įdarbinus užsienietį išlikusi.

„Šiais metais išduotų leidimų dirbti skaičius trečiųjų šalių piliečiams didėjo. Per tą patį laikotarpį praėjusiais metais buvo išduoti 25 leidimai dirbti, priimta 17 sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“, – statistikos duomenis pateikė Darbo biržos specialistė.

Komentarai

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų