Rajono savivaldybei nusprendus neparduoti už kelių kilometrų nuo miesto, pamiškėje stūksančio uždarytos Kurganavos mokyklos pastato, intensyviai ruošiamasi jame įrengti neįgaliųjų dienos centrą. V. Bulaičio nuotr.

Uždarytoje mokykloje vaikus pakeis neįgalieji

Uždarytoje mokykloje vaikus pakeis neįgalieji

 

Gali būti, kad jau kitąmet Panevėžio rajone padaugės vietų, kur bus teikiamos paslaugos neįgaliesiems.

Rajono savivaldybei nusprendus neparduoti už kelių kilometrų nuo miesto, pamiškėje stūksančio uždarytos Kurganavos mokyklos pastato, intensyviai ruošiamasi jame įrengti neįgaliųjų dienos centrą. Piniavoje registruota viešoji įstaiga „Vilties namai“, teikianti neįgaliųjų socialinės globos paslaugas, yra viena naujojo centro steigėjų. Jos vadovė Laima Biržietienė sako, kad jau pateiktas ir projektas europinėms lėšoms gauti.

„Ne viskas taip paprasta, ne viskas taip greitai vyksta, kaip mes norėjome“, – kodėl kol kas pastatas tebestovi tuščias, aiškina vadovė.

Senas ir pastaruosius keletą metų nenaudotas dviejų aukštų pastatas ganėtinai vaizdingoje vietoje bus tvarkomas per kelis etapus. Pradžioje prašoma maždaug 100 tūkst. eurų. To pakaktų tik minimaliai rekonstrukcijai, kad dienos centras galėtų pradėti realią veiklą. Turima vilties, kad, jei nekils nesklandumų, centrą pavyks atidaryti antroje kitų metų pusėje.

Skaičiuojama, kad visam pastatui sutvarkyti prireiks apie milijono eurų. Pasak L. Biržietienės, buvusi mokykla pasirodė labiau apleista, nei manyta: teks keisti stogą, be to, paaiškėjo, kad šulinyje pritrūkstama vandens. Nėra ir nuotekų surinkimo sistemos.

„Situacija prasta, išskyrus tai, kad čia – labai graži vieta“, – sako L. Biržietienė.

Šiame dienos centre galės lankytis žmonės, turintys protinę negalią, nuo 18 metų. Jos teigimu, tai būtų įstaiga, analogiška veikiančiai Panevėžyje, Kranto gatvėje. Centras per pirmą etapą priims dešimt žmonių, o vėliau – iki 25. Čia jie bus individualiai užimami įvairiomis veiklomis, atsižvelgiant į neįgaliųjų sveikatos būklę. Pasak L. Biržietienės, dabar turimais duomenimis, tai bus žmonės, turintys labai sunkią negalią – tiek vaikštantys, tiek sėdintys neįgaliojo vežimėlyje.

„Įstaigai gal bus labai sunku kažką su jais pasiekti, bet bent jau žmonės išeis iš namų, pakeis aplinką“, – sako ji.

Pradžioje tebus teikiama dienos socialinė globa, tačiau ateityje planuojama sukurti ir vadinamąją atokvėpio tarnybą: neįgalūs žmonės būtų prižiūrimi per jų artimųjų atostogų, nedarbingumo laikotarpį ar komandiruočių metu.

Pasak L. Biržietienės, „Vilties namai“ ir dabar teikia tokią paslaugą, tačiau nebepatenkina visų norinčiųjų poreikio.

L. Biržietienės žiniomis, jau yra 25 asmenys, kurie galėtų naudotis Kurganavoje numatomu įrengti dienos centru. „Sekundės“ nuotr.

Kelia į mažesnius

Pasak L. Biržietienės, tiek atokvėpio, tiek dienos socialinės globos paslaugų poreikis Panevėžio rajone didelis. Jos žiniomis, jau yra 25 asmenys, kurie galėtų naudotis Kurganavoje numatomu įrengti dienos centru. Bėda ta, kad nėra statistikos, kiek rajone tokių asmenų gyvena iš viso. Pasak vadovės, Savivaldybė turi informaciją apie tuos, kurie kreipiasi pašalpų, tačiau nėra išskiriama, kokia negalia – protinė, fizinė ar kompleksinė – vargina žmones.

Be to, pasak jos, didelius pensionus veikiausiai irgi palies nauji vėjai. Norima tokias įstaigas decentralizuoti ir žmones, galinčius gyventi atskirai, perkelti į grupinio gyvenimo namus. Rajone jau yra pirma kregždė – Pasvalio rajone veikiantys Lavėnų socialinės globos namai jau nupirko dalį namo Panevėžio rajono Tičkūnų ir ten apgyvendino aštuonis savo globotinius.

„Pasipils tokių namų, – mano L. Biržietienė. – Tokių paslaugų poreikis išaugs. Šiandien didelėse įstaigose globojami neįgalieji galėtų gyventi iš dalies savarankiškai, tik padedami asistentų “.

Kaip pasiteisins toks eksperimentas, sunku kol kas pasakyti. Pasak L. Biržietienės, žmonės, turintys protinę negalią, sunkiau adaptuojasi naujoje aplinkoje. Jai teko pabendrauti su keliais iš jų, jau gyvenančiais grupiniuose namuose, ir išgirdusi, kad kai kurie norėtų grįžti į Lavėnus. Vadovės manymu, tame nieko nuostabaus. Neįgalūs žmonės iš karto įmetami į beveik savarankišką gyvenimą, kai reikia gamintis valgyti, pasikloti lovas, tvarkytis, o didelėje įstaigoje esą buvo kitaip.

Kitokie namai

Jotainių socialinės globos namų direktorius Kęstutis Mikalauskas sako, kad kol kas didelių permainų pas juos nėra. Šalyje vyksta eksperimentas, kuriame dalyvauja apie 16 socialinės globos įstaigų. Dalis jų globotinių apgyvendinami grupinio gyvenimo namuose. Artimiausi kaimynai, dalyvaujantys eksperimente, – Lavėnų socialinės globos namai.

Panevėžio rajonas kol kas apsisprendė nedalyvauti tokiame eksperimente.

K. Mikalausko teigimu, kad Jotainių socialinės globos namų padėtis kiek kitokia. Netoliese yra du daugiabučiai, kuriame panašiai kaip grupinio gyvenimo namuose įsikūrę apie 50 įstaigos globotinių. Pasak direktoriaus, skirtumas nuo tikrų grupinių gyvenimo namų tik toks, kad šie arčiau pagrindinės įstaigos ir globotiniai naudojasi visomis paslaugomis – yra užimti, maitinasi globos namų valgykloje. Tiesa, sudaryta galimybė ir patiems pasigaminti maistą. Atskirai gyvena žmonės, fiziškai galintys nueiti iki pagrindinio pastato, besiorientuojantys aplinkoje. Jie, informavę socialinius darbuotojus, nukeliauja ir į Jotainius ar Panevėžį. Tačiau dauguma įstaigos gyventojų atvežami iš slaugos ligoninės, tad čia daug gulinčių globotinių. Vos ne pusė jų neveiksnūs asmenys, kurie negalėtų gyventi atskirai. Iš viso Jotainiuose ilgalaikė globa teikiama 190 asmenų, trumpalaikė (t. y. šešis mėnesius per metus) – 17. Eilėje dar laukia 17 žmonių, kuriems reikalinga ilgalaikė globa.

Direktorius mano, kad situacija keičiasi. Tie, kurie dar gali gyventi savo namuose, paprastai būna lankomi socialinių darbuotojų, į socialinės globos namus neatkeliauja. Tad į Jotainius paprastai tokių, kurie galėtų laisvai vaikščioti, orientuojasi aplinkoje ir panašiai, nebeatvažiuoja.

„Pas mus daugiausia gyvena tokie, kurie nesiorientuoja, neveiksnūs, guli ant patalo, jiems reikalinga rimta pagalba ištisą parą“, – sako K. Mikalauskas.

Pasvarstytų tik du

Visgi K. Mikalauskas pripažino besižvalgantis į parduodamo būsto skelbimus, mąstantis, kur tokiems asmenims būtų geriau nupirkti grupinio gyvenimo namus, kur būtų užtikrinamas jų užimtumas.

„Pasiruošti reikėtų. Reikia pasižiūrėti galimybes, kur galėtume nusipirkti būstą, kad žmogus būtų užimtas, kad naujuose namuose nebūtų vien maisto gaminimas ir televizoriaus žiūrėjimas“, – sako jis.

Be to, anot direktoriaus, patys žmonės turėtų norėti kraustytis į naujus namus, neturėtų būti iš globos įstaigos iškeliami prievarta. Pasak K. Mikalausko, apklausus dabar atskirai gyvenančius globotinius paaiškėjo, kad tik du pagalvotų, ar tikrai norėtų išeiti iš dabartinių namų. Motyvai patys įvairiausi – čia jų draugai, čia įpratę, patinka. Anot direktoriaus, reikėtų ne tik žmonių noro, bet ir pasiruošimo: parengti neįgaliuosius savarankiškesniam gyvenimui, pavyzdžiui, gamintis maistą. Dabar, jo teigimu, vyrai yra pareiškę, kad valgio nesigamintų.

„Aš manau, kad noras gyventi atskirai turi būti laisvo pasirinkimo reikalas. Gal norėtų tas, kuriam reikėtų naujos veiklos? Toks grupinio gyvenimo namuose turėtų būti labiau patenkintas nei čia“, – įsitikinęs K. Mikalauskas.

Jis tikisi, kad jau rudenį bus apibendrinti eksperimento rezultatai ir paaiškės neįgaliųjų globos įstaigų perspektyvos.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų