Užbėgti ligai už akių

Užbėgti ligai už akių

Vis dar yra pacientų, manančių, jog šeimos gydytojo pastangos juos prevenciškai nusiųsti pas tam tikrų ligų specialistus yra tik laiko gaišimas. Kodėl lietuviai nelinkę rūpintis savo sveikata?

prevencija

Prevencinės sveikatos tikrinimo programos kasmet padeda išgelbėti vis daugiau žmonių gyvybių.

 

Amžius, gyvenimo būdas, paveldimumas, stresas ir kiti kone kasdieniai veiksniai daro tiesioginę įtaką mūsų sveikatai. Būtent todėl gydytojai ragina pasinaudoti proga nuodugniai išsitirti, kol užklupusios ligos dar nepastebėjote ar kol jos simptomai dar nėra tokie ryškūs. Juk kuo anksčiau liga pastebima, tuo lengviau ją pagydyti.

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos prevencinės programos, padėsiančios laiku pastebėti ligą ir imtis gydymo esant ankstyvai jos stadijai.

Vaikų nuolatinių dantų silantavimo programa

Kam atliekama? Ši programa skirta vaikams nuo 6 iki 14 metų. Vaikų krūminius dantis silantais gali padengti gydytojai odontologai arba burnos higienistas.

Koks programos tikslas? Tyrimais išaiškinta, kad Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. šešiamečių vaikų dantų jau pažeisti ėduonies. Dar blogesni vyresnių vaikų dantys: ėduonis pažeidęs 69–98 proc. dvylikamečių, 84–100 proc. penkiolikmečių dantų. Vaikų dantų ėduonis tampa vis aštresne problema, tam užkirsti kelią gali padėti silantavimas. Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantais, net ir praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80–90 proc.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa

Kam atliekama? Pagal šią programą, 25–60 metų moterims vieną kartą per 3 metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas.

Koks programos tikslas? Šios patikros reikalingos ir atliekamos tam, kad kuo mažiau moterų susirgtų gimdos kaklelio vėžiu. Kuo daugiau moterų bus patikrinama, tuo greičiau bus pasiektas šis tikslas. Tokių patikrų nauda išties didžiulė. Šalyse, kur jos reguliariai atliekamos, pvz., Suomijoje, Kanadoje, gimdos kaklelio vėžiu sergama itin retai. O štai mūsų šalyje šia liga kasmet suserga apie 500 moterų.

Krūties vėžio prevencinė programa

Kam atliekama? Pagal šią programą, 50–69 metų moterims vieną kartą per 2 metus atliekama mamografija (radiologinis tyrimas).

Koks programos tikslas? Krūties vėžys Lietuvoje – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet ja suserga apie 1200 moterų. Vėžio pradžia – maža pakitusi ląstelė, kuri ima elgtis ne taip, kaip turėtų. Sveika ląstelė bręsta, funkcionuoja, sensta ir sunyksta tam tikru biologiniu ritmu, užkoduotu jos branduolyje. Kai normalus ritmas dėl kažkokios priežasties sutrinka, ląstelė ima dalytis ir daugintis, kaip nori. Tokios sutrikusio vystymosi ląstelės pradeda kauptis organizme. Iš jų per ilgus metus susidaro perteklinė audinio masė arba navikas. Net 90 proc. krūties vėžio atvejų gali būti išgydyti, jei liga nustatoma laiku.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa

Kam atliekama? Pagal šią programą, 40–55 metų vyrams ir moterims vieną kartą per metus atliekami laboratoriniai tyrimai. Esant reikalui, skiriama specialisto konsultacija ar papildomas tyrimas.

Koks programos tikslas? Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba, rūkymu, alkoholio vartojimu, gerokai sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Pasaulyje pradėta kova su šiais rizikos veiksniais leido pasiekti gerų rezultatų: nuo 1970 metų iki 1985 metų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo net iki 50 procentų. Kitų šalių patirtis rodo, kad galima išvengti išeminės širdies ligos ir insulto bei pailginti gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti.

Prostatos vėžio prevencinė programa

Kam atliekama? Ši programa yra skirta vyrams nuo 50 iki 75 m. ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos (prostatos) vėžiu. Jiems kartą per dvejus metus gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje.

Koks tikslas? Priešinės liaukos (prostatos) vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 2000 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų, todėl dažnai (Lietuvoje apie 50 proc. atvejų) aptinkamas vėlyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, kurio visiškai išgydyti tiesiog nebeįmanoma.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa

Kam atliekama? Ši programa skirta 50–74 metų amžiaus asmenims, kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekami reikiami tyrimai.

Koks programos tikslas? Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Beveik 1000 žmonių nuo šios ligos miršta. Kaip ir kitose Europos šalyse, šis piktybinis navikas užima antrą vietą tarp moterų ir trečią vietą tarp vyrų piktybinių ligų. Lietuvoje per pastaruosius trisdešimt metų storosios žarnos vėžio atvejų padaugėjo beveik du kartus.

Pastebėta, kad storosios žarnos vėžys yra glaudžiai susijęs su socialiniais ir ekonominiais veiksniais. Juo dažniau sergama išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, ši liga dažnesnė ir toje pat populiacijoje tarp aukštesnio socialinio sluoksnio žmonių. Deja, išsivysčiusiose šalyse sergamumas storosios žarnos vėžiu didėja. Vien JAV kas devynias minutes nuo storosios žarnos vėžio miršta vienas asmuo ir kasmet diagnozuojama maždaug 150 000 naujų ligos atvejų. Nerimą kelia ir Lietuvos statistika.

Parengė K. Juškaitė

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų