Jau nuo sausio Savivaldybei pavaldžių bendrovių direktorių užmokestis priklausys ir nuo vartotojų skundų.

Už skundą kirs per kišenę

Už skundą kirs per kišenę

Panevėžio savivaldybei pavaldžių įmonių direktoriai turėtų nertis iš kailio, kad neužrūstintų savo klientų ir įtiktų steigėjui.  Nepaisant bendrovės rezultatų, iki šiol gaudavusiems stabilius atlyginimus, nuo kitų metų vadovams teks pasistengti dėl papildomo euro ir susitaikyti su verslo pasaulyje įprasta tvarka.

Jau nuo sausio Savivaldybei pavaldžių bendrovių vadovų užmokestį sudarys pastovioji ir kintamoji dalys. Pastaroji turėtų priklausyti ne tik nuo to, kaip vadovui pavyko įgyvendinti įmonei iškeltus tikslus, bet ir vartotojų skundų.

Įsakymą dėl naujos atlyginimų skaičiavimo tvarkos pasirašęs Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža teigia, jog įmonių finansiniai rodikliai bus tik vienas iš kriterijų įvertinant direktoriaus darbą.

Anot R. Paužos, kintamoji atlyginimo dalis priklausys nuo daugelio veiksnių: įmonės veiklos efektyvumo, paslaugų apimties didėjimo, bendrovės sąnaudų mažinimo, investicijų pritraukimo ir panaudojimo, netgi vartotojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis lygio ir jų nusiskundimų.

Kiekvienas kriterijus bus įvertintas procentais, pasak R. Paužos, atsižvelgus, kiek jis svarbus konkrečios bendrovės veiklai, o kintamoji atlyginimo dalis gali sudaryti nuo 15 iki 50 proc. pastoviosios darbo užmokesčio dalies.

Pagal naująją tvarką vadovams atlyginimai bus skaičiuojami jau nuo sausio, įvertinus įmonių 2016-ųjų metų pasiekimus.

R. Paužos teigimu, tokią pertvarką diktuoja dar liepą įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas dėl valstybės valdomų įmonių darbo užmokesčio. Visgi administracijos direktorius prasitaria, jog naujoji atlyginimų skaičiavimo tvarka kai kurių Panevėžio savivaldybės kontroliuojamų bendrovių direktoriams gali kirsti per kišenę.

Kai kurių įmonių vadovų atlyginimus galima pateisinti, bet kai kurių, jų nedetalizuojant, sakyčiau, tikrai neadekvatūs. Mes matome tas tendencijas“, – „Sekundei“ teigė R. Pauža.

Lygesni tarp lygių

Panevėžio savivaldybei pavaldžių įmonių vadovai visuomenei atskleisti savo atlyginimų nėra linkę. Viešai direktorės darbo užmokestį skelbia tik ritualines paslaugas teikianti „Grauduva“. 25-is darbuotojus turinti įmonė nurodo vadovę uždirbant 2 229 Eur neatskaičius mokesčių.

Visos kitos bendrovės pateikia tik administracijos vadovų bendrą vidutinį darbo užmokestį. O jis didžiausias Panevėžio autobusų parke – 278-iems darbuotojams vadovaujantys trys žmonės uždirba vidutiniškai po 3 020 Eur „popieriuje“. Panevėžio vežėjai uždirba daugiau netgi už didžiausios Savivaldybės įmonės, šilumos tiekėjos „Panevėžio energija“, turinčios 518 darbuotojų, vadovus. Tokiam šilumininkų kolektyvui vadovaujančių šešių aukščiausias pareigas įmonėje einančių asmenų vidutinis uždarbis „popieriuje“ siekia 2 856 Eur.

Fenomenalus ir 69-is etatus turinčios bendrovės „Panevėžio gatvės“ valdžios atlyginimas, siekiantis vidutiniškai 2 555 Eur „popieriuje“.

Nuo ko priklauso Savivaldybės įmonės vadovo uždarbis, didžiausiais administracijos atlyginimais galinčio pasigirti Autobusų parko vadovas R. Petukauskas sako atsakymo nerandantis. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Dalį miesto daugiabučių administruojančio Panevėžio butų ūkio, kuriame darbuojasi 197 žmonės, skelbiamas trijų vadovų vidutinis priskaičiuotas atlyginimas – 2 364 Eur.

O 250-iai darbuotojų vadovaujantys įmonės „Aukštaitijos vandenys“ administracijos devyni atstovai uždirba vidutiniškai 2 125 Eur su mokesčiais.

Kukliausiai mėnesio gale papildomos bendrovės „Panevėžio būstas“ valdžios atstovų sąskaitos. Jiems priskaičiuotas 1 604 Eur atlyginimas. Tiesa, ir darbo šios įmonės vadovams mažiausiai: bendrovėje – vos 33 etatai. Beveik tiek pat uždirba ir kone septyniskart daugiau – apie 225 etatus turinčio „Panevėžio specialaus autotransporto“ vadovai. Jų vidutinis atlyginimas siekia 1 657 Eur.

Pinigai nedomina

Nuo ko priklauso Savivaldybės įmonės vadovo uždarbis, didžiausiu valdžios atlyginimu galinčio pasigirti Panevėžio autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas sako atsakymo nerandantis.

Paklausėt klausimo, į kurį Lietuvoje mažai kas gali atsakyti. Paprasčiausia būtų pasakyti: nuo pelno, nuo pajamų augimo, sąnaudų mažėjimo. Mes su kitais autobusų parkais dešimt metų diskutuojam, kokie turėtų būti tie rodikliai, o dabar valdybai reikės apsispręsti per dvi savaites“, – aiškina R. Petukauskas.

Jo nestebina, kad paties vadovaujamoje keleivių vežimo įmonėje valdžios darbo užmokestis didesnis nei kone dvigubai daugiau darbuotojų turinčioje kitoje Savivaldybės įmonėje.

Dvigubai daugiau žmonių, reiškia dvigubai lengviau dirbti. Tiesa?“ – svarsto R. Petukauskas.

Visgi direktorius sako apie atlyginimus nelinkęs kalbėti.

Man jie neįdomūs. Kiek duoda, tiek užtenka. Čia aš pretenzijų neturiu. Gal dabar ir daug duoda, vadinasi, įsivyraus teisybė“, – tvirtino R. Petukauskas.

Diktuoja kiti

Įmonės „Aukštaitijos vandenys“ generalinio direktoriaus Sauliaus Venckaus nuomone, klausimas dėl atlyginimų susiejimo su bendrovės veiklos rezultatais yra „diskutuotinas“. Anot jo, monopolininkės vandens tiekėjos finansiniai rodikliai ne visada nuo jos pačios priklauso.

Paslaugų kainas mums nustatinėja Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Nesame privati įmonė, kuri spaudžia pelną visais įmanomais būdais. Galima būtų atsisakyti tokių būtinų dalykų kaip remontas, tada ir pelno būtų daugiau, ir paslaugų kaina mažesnė, bet iš kitos pusės ilgainiui nukentėtų paslaugų kokybė ir patikimumas“, – teigė S. Venckus.

Parodijos rizika

Laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno teigimu, vadovų darbo užmokesčio skaičiavimas pritaikant efektyvumo kriterijų yra normali pasaulinė praktika. Tačiau, anot jo, blogiausia, jei esminiu rodikliu nustatant direktoriaus atlyginimą taptų bendrovės finansiniai rezultatai.

Privačios įmonės vadovo darbas gali būti įvertinamas pagal uždirbtą pelną. Savivaldybės įmonių situacija kitokia. Ne viena jų yra savo paslaugų monopolininkė. Kad tokia bendrovė uždirbtų pelną, užtektų Savivaldybės tarybai pakelti jos paslaugų kainą. Tai būtų pats blogiausias scenarijus, skaičiavimo metodiką paverčiantis parodija“, – riziką mato Ž. Šilėnas.

Anot jo, savivaldybės įmonės rezultatus būtų efektyvu vertinti, pavyzdžiui, pagal sumažintas sąnaudas: kiek šilumos tiekėjai pavyko sumažinti nuostolius trasose ar kiek už gatvių apšvietimą atsakinga įmonė sumažino sąnaudas vienam kilometrui šviestuvų sutvarkyti.

Rodiklių galima ir reikia prigalvoti. Tai geras būdas spręsti apie vadovo darbą. Vieni reformas daro iš profesinio pasitenkinimo, o kitus stabilus ir nemažas atlyginimas palieka stagnacijoje. Reformos, mažinančios sąnaudas ir didinančios efektyvumą, dažnai tarp darbuotojų būna nepopuliarios. Neretai direktorius nemato prasmės pyktis su pavaldiniais, užsikrauti papildomą naštą, jei plaukdamas pasroviui uždirbs tiek pat“, – teigia LLRI prezidentas.

Atlyginimai iš lubų

Peržiūrėti įmonių vadovų atlyginimus auditoriai Panevėžio valdžią ragino jau senokai.

Kontrolierės Laimos Skeirytės teigimu, dar 2011-aisiais atlikus auditą Panevėžio autobusų parke tuometė Savivaldybės administracijos direktorė buvo raginama vadovautis Vyriausybės rekomendacija dėl valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų darbo užmokesčio ir juos peržiūrėti. Tąkart į tokį siūlymą nebuvo sureaguota.

Tiesa, pasak L. Skeirytės, tuomet Vyriausybės rekomendacijos ir nebuvo privaloma vykdyti.

Tačiau mes visada laikėmės nuomonės, jog būtų tikslinga susieti direktorių atlyginimus su įmonių veiklos rezultatais“, – teigia kontrolierė.

Šiuo metu Savivaldybės žinioje esančių įmonių vadovų darbo užmokestis susietas su vidutiniu darbuotojų atlyginimu. Visgi neaišku, pagal ką nustatyti direktorių darbo užmokesčio koeficientai. Vienose įmonėse vadovai uždirba po tris vidutinius įmonės atlyginimus, kitur – po penkis. Direktorių pavaduotojų atlyginimai 20 proc. mažesni už direktoriaus.

Susieti vadovų atlyginimus su įmonės veiklos rezultatais vienareikšmiškai būtų prasminga. Verslo sektoriuje normali praktika, kad direktoriaus darbo užmokestis priklauso nuo jo gebėjimo vadovauti ir įgyvendinti keliamus tikslus“, – mano L. Skeirytė.

Fenomenalus vos 69-is etatus turinčios bendrovės „Panevėžio gatvės“ valdžios atlyginimas, siekiantis vidutiniškai 2 555 Eur „popieriuje“ ir didesnis nei kur kas stambesnių įmonių vadovų.

Įmonėse – chaosas

Savivaldybės įmonėse pastaraisiais metais atlikti auditai rodo, kad ne vienoje jų tvarkomasi chaotiškai, nors vadovai ir gauna stabilius atlyginimus.

2016-aisiais po ritualinių paslaugų įmonėje „Grauduva“ atlikto audito skandalingų išvadų direktoriui teko trauktis iš pareigų. Rasti šiurkštūs pažeidimai nustebino net pačius kontrolierius, pavyzdžiui, prekėms ir paslaugoms įmonė taikė nesuvokiamus, didesnius nei 2 800 proc. antkainius, išankstinės sutartys su klientais laidojimo paslaugoms suteikti būdavo surašomos kone iš oro, todėl tokį sandorį su „Grauduva“ sudaręs žmogus negalėjo būti garantuotas, kad jo laidotuvės bus tokios, kokių tikėjosi mokėdamas pinigus.

Negailestingos audito išvados buvo ir daug metų nuostolingai dirbusiai Panevėžio pirčiai. Kontrolieriai įspėjo, jog esant tokioms tendencijoms įstaigos laukia bankrotas. Pirties vegetavimą Savivaldybė nutraukė nusprendusi ją privatizuoti.

Apie po Savivaldybės sparnu bręstantį bankrotą kontrolieriai prabilo ir pernai atlikę auditą įmonėje „Panevėžio būstas“. Tąkart konstatuota, jog bendrovės ištekliai valdomi neekonomiškai, o įmonės administracijos personalo darbo užmokesčio sąnaudos gerokai per didelės. Administracijos atlyginimams būdavo išmokama kone pusė – apie 49 proc. – visos įmonės darbo užmokesčio lėšų. Po audito bendrovėje buvo sumažinta administracijos etatų.

Analogiškas paslaugas teikiančiame Panevėžio butų ūkyje šiuo metu dar darbuojasi auditą atliekantys Savivaldybės kontrolieriai.

Tikrintojų kitąmet sulauks dar dvi Savivaldybės įmonės: „Aukštaitijos vandenys“ ir „Panevėžio gatvės“. Kol kas į kontrolierių planus nėra įrašyta tik „Panevėžio energija“.

Komentarai

  • tokių pinigų nei mačiau kada, nei sapnavau.

    • ir nematysi.Mokek mokescius laiku-daugiau ne tavo reikalas

  • O tai kiek tada uždirba meras ir pats Pauža?

  • Kai tik kokia problema- tai nėra pinigų. Petukauskas ką tik raudojo, kad nėra pinigų autobusų numeriams apšviesti- lempučių nusipirkti ( nelabai juos ir apšvietė, bus dėl ko skusti) , kiti pirtį uždarė nes nuostoliai, gatvės tamsios, šaligatviai duobėti. Bet va algoms pinigų yra. Vien iš jų algų išlaikytų miestas pirtį ar kokį šaligatvį suremontuotų. Gi neužsidirbat gobšuoliai tokių algų.

    • Atsakyti
  • Gal „Grauduvai“ reikia direktoriaus pavaduotojo ar valytojo? Baigčiau mokytojo karjerą sulig ta diena, kai ateitų pasiūlymas.

  • Kada pagaliau „Aukštaityjos vandenis“ pabaigs pensininkų prieglaudą ? Šitokius atlyginimus išmoka direktoriams- neturėti reikia visiškai sąžinės, apiplėšiami panevėžiečiai (vartotojai). Keliamos ir keliamos kainos ir vis meluojama, kad nekalti mat jie. Šitiek direktorių ir vis skirtingoms partijoms priklausė. Tai nuo senų laikų, Mat Dir. Liepa buvo atsargus, buvo pasiruošęs : kokia partija laimės savivaldybės rinkimus, kad turėtų tai partijai priklausantį direktorių…Kodėl dabartiniai valdantieji neatleidžia pensininkų- kokie jie gali būti Vadovai ? ??
    Gausus pasirinkimas iš jaunimo tarpo, baigusių aukštuosius mokslus ir turinčių patirimą. Tikra gėda- tokie pensininkai ir užima atsakingus postus, kai jų darbo našumas nebe tokio lygio, kuris reikalingas , prie šiuolaikinių technologijų ir mąstymas nešiuolaikinis.

  • Miestas turi laidojimo versla 🙂 Čia Panevėžio savivaldybės giminių darbovietė.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų