Už iškirstas tujas dvasininkui teks paploninti piniginę

Už iškirstas tujas dvasininkui teks paploninti piniginę

Panevėžio apylinkės teisme pagaliau padėtas taškas skandalingoje gyvatvorės iškirtimo byloje. Šios bylos centre atsidūrė Panevėžio Švč. Trejybės rektorato rektorius Simas Maksvytis. Už be leidimo iškirstas tujas iš dvasininko buvo reikalaujama sumokėti daugiau kaip 4 tūkst. eurų siekiančią žalą gamtai. Tačiau teismas pagailėjo atgailaujančio kunigo ir baudą perpus sumažino.

Teismo slenksčius kunigui tenka minti jau nuo praėjusių metų, kai pavasarį jis iškirto ir išrovė 32 metrų ilgio Nepriklausomybės aikštėje bažnyčios rektoratą juosiančią vakarinių tujų gyvatvorę. Teritorija, kur augo tujos, priskirta kultūros paveldo zonai, tad norint iškirsti ar genėti medžius būtinas Savivaldybės leidimas. Deja, dvasininkas juo nepasirūpino. Kunigas pripažino, kad nusižengimą padarė suklaidintas įstatymų normų, – jis nežinojo, kad kultūros paveldo teritorijoje augantiems želdiniams kirsti reikalingas leidimas. S. Maksvytis teisinosi turėjęs kilnų tikslą – atsodinti tujų gyvatvorę, kurią buvo suniokoję vandalai, ir taip sutvarkyti miesto centre esančią aplinką.

Panevėžio apylinkės teisme dėl tų pačių iškirstų tujų jau baigta administracinė byla. S. Maksvyčiui buvo siūloma skirti 200 eurų baudą, tačiau teismas bažnyčios tarnui gerokai sušvelnino baudą – dvasininkas atsipirko tik įspėjimu. Buvo atsižvelgta į tai, kad tujos buvo iškirstos prieš tai jas suniokojus vandalams. Apie tai, kad bažnyčios rektorate siautėjo chuliganai, liudija ir policijos suvestinės. Be to, dvasininkas iškirstą gyvatvorę savo lėšomis atsodino naujais sodinukais.

Pagailėjo dvasininko

Tačiau aplinkosaugininkų toks sprendimas netenkino ir jie vėl padavė kunigą į teismą, tik šįkart pažeidimas į teismą atkeliavo jau kaip civilinė byla. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas norėjo prisiteisti iš rektorato atlyginti gamtai padarytą žalą. Už 92 tujas apskaičiuotas 4416 eurų nuostolis.

Tujos yra saugotinas medis, joms kirsti saugomoje miesto teritorijoje reikia Savivaldybės leidimo. Be to, jos ten augo jau trisdešimt metų ir atsodinus naujais sodinukais po kelis eurus žala gamtai nėra atlyginta. Naujai pasodinti sodinukai užaugs tik po 15–20 metų“, – kodėl antrąkart buvo kreiptasi į teismą, aiškino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Albertas Kilevičius.

Su tokia žala kategoriškai nesutiko Panevėžio Švč. Trejybės rektorato rektorius S. Maksvytis. Anot jo, po vandalų išpuolio 2016 metais, kai buvo išlaužytos senos tujos, išdaužyti pastato langai, apgadintas monumentas, peizažą prie rektorato galėjo pataisyti tik nauji sodinukai. Jeigu nauji sodinukai būtų persodinti tik vietoje išlaužytų medelių, gyvatvorė būtų buvusi netvarkinga ir darkytų saugomą kraštovaizdį – būtų labiau panašu į šabakštyną. Be to, viskas po išpuolio buvo sutvarkyta neatlygintinai – iš rektorato lėšų.

Į teismą išgirsti nuosprendžio nei S. Maksvytis, nei jo advokatas neatvyko. Jau ankstesniuose posėdžiuose dvasininkas prašė bylą nagrinėti už uždarų durų, nes jam atrodė, kad ant jo pilamas purvas, o ir bažnyčios reikalų viešinti nevalia.

Nors aplinkosaugininkai prašė atlyginti visą gamtai padarytą žalą, teismas pasigailėjo bažnyčios tarno ir jam skyrė sumokėti pusę baudos – 2208 eurų bei teismo išlaidas. Buvo motyvuojama tuo, kad dvasininkas bent iš dalies jau atlygino gamtai padarytą žalą atsodinęs išgenėtas tujas naujais sodinukais. Tiesa, nuosprendis per trisdešimt dienų dar gali būti skundžiamas.

Komentarai

  • kodėl jam dievas proto pagailėjo?

  • o kam jis jam reikalingas?

  • Jeigu butu nukirtes komunistas nebutu buve jokiu teismu

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų