"Sekundės" archyvo nuotr.

Universitetų pertvarkai artėjant prie pabaigos, Panevėžys nežinomybėje

Universitetų pertvarkai artėjant prie pabaigos, Panevėžys nežinomybėje

Jau kitą savaitę visuomenei ir politikams turėtų būti pristatytas Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas šalies universitetų pertvarkos planas. Pritarus Vyriausybei, galutinį sprendimą dėl aukštųjų mokyklų tinklo priims Seimas.

Darbo grupė yra skelbusi, kad Lietuvoje galėtų likti trijų tipų universitetinės aukštosios mokyklos: klasikinis plačios aprėpties universitetas, technologijos universitetas ir specializuota akademija. Jau sutarta, kad tos pačios krypties studijos viename mieste nebūtų dubliuojamos. Vilniuje ir Kaune siūloma turėti po vieną klasikinį universitetą. Be to, darbo grupė yra nutarusi, kad Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi, tačiau didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei tik juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.

Sausį premjeras S. Skvernelis, su švietimo ir mokslo ministre J. Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką, sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.

Universitetai sudėliojo savaip

Balandžio viduryje keturios aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – pasirašė rezoliuciją dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo.

Ja pritarta Vyriausybės siekiui vykdyti pertvarką. Anot šių aukštųjų mokyklų, tvarią socialinių ir humanitarinių mokslų plėtrą, mokytojų rengimą, tarpdiscipliniškumą galima užtikrinti tik plačios aprėpties klasikiniuose universitetuose, todėl būtina integruoti socialinių ir humanitarinių mokslų studijas ir tyrimus su kitomis mokslo sritimis.

Rezoliucijoje išsakyta pozicija, kad Vilniuje akademinis potencialas būtų sutelktas klasikiniame Vilniaus universitete ir technologiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete, taip pat veiktų specializuotos meno ir karo akademijos; Kaune susijungtų Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetai bei savarankiškai veiktų Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Taip pat būtų vykdoma valstybinių kolegijų ir mokslo institutų tinklo pertvarka.

Panevėžys nežinomybėje

Šalies universitetų tinklo pertvarką neramiai stebi Panevėžio regionas. Kol kas visiškai nėra aiškus KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto likimas.

Jo dekanės Daivos Žostautienės teigimu, dėliojamos universitetų perspektyvos, todėl tikėtis, kad pertvarkos plane bus numatyta ir Panevėžyje esančio fakulteto ateitis, tikimybė menka.

„Mes labai norėtume, kad būtų išgrynintas regioninis aspektas ir regionuose išliktų reikalingi padaliniai, priklausantys didiesiems universitetams“, – sako ji.

Tačiau kaip Panevėžio regionas pasistengė sustiprinti savo pozicijas ŠMM rengiant universitetų optimizavimo planą, dekanė žinių neturinti.

Panevėžio vicemeras Petras Luomanas pasiteisina, kad nuomonė dėl Panevėžio fakulteto reikalingumo buvo išdėstyta jau prieš porą metų. Dabar, jo manymu, užtenka laukti, kol paaiškės darbo grupės rengiamas projektas.

„Vilties teikia, kad Panevėžyje galėtų išlikti šakinio universiteto fakultetas. Tai būtų tikslinga kalbant apie tolygią regionų plėtrą patenkinant specialistų poreikį“, – sako P. Luomanas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų.

Komentarai

  • logiška – geriau mžiau, bet geriau. Užteks ruošti mažaraščius.

  • Daiva Savickiene, trūksta žinių kiek yra valstybinių kolegijų? Nesuprantu, kodėl visa žiniasklaida tendencingai „svaigsta“ apie kelias dešimtis kolegijų. Valstybinių kolegijų yra dvylika. Girdi, Daiva Sukackiene, DVYLIKA, o ne kelios dešimtys.

    • O kur čia parašyta, kad valstybinių kolegijų? Kalbama apie valstybinius universitetus ir bendrai kolegijas. Ir ko, žmogau, nelaimingas, kad toks piktas? Gyvenimas nenusisekė?

      • Privačių kolegijų yra 13. Ar 25 jau kelios dešimtys?

  • Tai ką miesto valdžia veikia? Luomanas turėtų ne laukti, o jau miegoti švietimo ministerijoj, kad įtikintų, jog Panevėžiui mirtinai reikalingas universitetas. Net ne fakultetas, o savarankiškas, regioninis. Dėstytojus čia reikia vilioti kaip gydytojus – mokant didesnes algas nei VU, VDU ar tas pats KTU Kaune. Tada ir paruošimo kokybė kils, ir studentų surinks.

  • Pritariu tautiečiui: gana tų beraščių su aukštuoju išsilavinimu.

Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų