Universitetų pertvarka Panevėžiui paliko viltį

Universitetų pertvarka Panevėžiui paliko viltį

Ilgą laiką tūnojęs nežinioje dėl universitetinių studijų perspektyvų, Panevėžys jau regi šviesą.

Sisteminės aukštojo mokslo pertvarkos plane Aukštaitijos sostinėje pažymėta ne tik kolegija, bet ir Kauno technologijų universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas.

Premjero Sauliaus Skvernelio sudarytos darbo grupės parengtas planas dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos šiandieną pristatytas Vyriausybei, bet sprendimas jį teikti Seimui kol kas nepriimtas. Prieš tai numatoma surengti viešą projekto svarstymą su universitetų bendruomenėmis. Diskusijos su universitetais turėtų įvykti iki gegužės vidurio.

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė Daiva Žostautienė teigia, jog miestas turi dėti visas pastangas, kad čia gyvuotų universiteto filialas.

„Universitetas yra ne tik švietimo, bet ir kultūros židinys. Jis atgaivina miestą, padeda pritraukti daugiau jaunimo bei investicijų. Turint stiprią aukštojo mokslo įstaigą, Panevėžys prisipildytų gyvybės“, – įsitikinusi dekanė.

Kad išsaugotų universitetines studijas Aukštaitijos sostinėje, KTU Panevėžio fakultetas turės atitikti keletą jam keliamų reikalavimų, iš kurių svarbiausias – pakankamas studentų skaičius.

Bakalauro laipsnį suteikiančios technologinės krypties studijų programos privalo surinkti ne mažiau nei 10 studentų, o socialinių mokslų krypties programos – bent 15 studentų.

„Šie skaičiai nėra dideli, todėl nematome jokių kliūčių, kurios galėtų sutrukdyti fakultetui išlikti“, –tvirtino dekanė.

Bendro, valstybės nustatyto, studentų skaičiaus fakultete nėra, tačiau rekomenduojama, kad jame mokytųsi ne mažiau kaip 500 studentų. Šiuo metu Panevėžio fakultete yra kiek daugiau nei 400 studentų. Ateinančiais mokslo metais dekanė tikisi pritraukti bent 100 – 150 pirmakursių.

„Fakultete numatytos 3 bakalauro bei 6 magistro programos, todėl rekomenduojamų priimti studentų skaičius tikrai negąsdina. Nepaisant to, visomis išgalėmis ieškosime būdų, kaip į Panevėžį pritraukti kuo daugiau studijuojančio jaunimo. Dėl to turime stengtis ne tik mes, bet ir Savivaldybė bei verslininkai“, – mano D. Žostautienė.

Pertvarka paliestų visus

Premjero sudaryta darbo grupė siūlo, kad Vilniuje ir Kaune veiktų po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotos akademijos galėtų veikti Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabar veikiančių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys, Policijos akademija. Savarankiškumo netektų Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai – juos siūloma jungti prie Vilniaus universiteto.

Planuojamą kurti Kauno universitetą sudarytų šiuo metu veikiantys Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetas.

Universitetų pertvarkos gaires dėliojusi darbo grupė yra pasisakiusi, jog Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi. Tačiau ji pritaria, kad didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei tik juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.

Komentarai

  • Valiooo!

    • Atsakyti
  • vėl ,,štampuos“ pusgalvius

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų