Ūkininkai tvirtina, kad pernykščių liūčių pasekmės jaus ir šiemet, ir dar kitais metais.V.Bulaičio nuotr..

Ūkininkams mokesčiai – ne didžiausias baubas

Ūkininkams mokesčiai – ne didžiausias baubas

Prasidėjus naujiems metams, ūkininkai rengiasi ateinančiam sezonui, tačiau jau dabar aišku, kad metai nebus lengvi. Tam įtakos turės dar pernykštės liūtys.

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis sako, kad 2018-ieji tik prasidėjo ir viskas pasimatys vėliau, kai bus suvesti metiniai balansai – maždaug vasario pabaigoje.

„Aš manau, kad smulkesniems, gal ir vidutiniams ūkiams bus sudėtinga. Tiems, kas labiausiai nukentėjo nuo nedėkingo rudens. Pieno ūkyje situacija liūdna – kainos mažėja, optimizmo nėra. Prasta padėtis ir daržovių augintojams, nes daug daržovių liko laukuose – neapsimokėjo nuimti“, – „Sekundei“ teigė S. Dimaitis.

Anot jo, dėl liūčių liko nenuimta daug bulvių, kukurūzų, cukrinių runkelių. Nuogąstaujama, kad pavasariop dalis ūkininkų gali pritrūkti pašarų. Pavasarį paaiškės, kiek nukentėjo žiemkenčiai. Pasak S. Dimaičio, atrodo, kad situacija bus labai liūdna. Neatmetama, kad reikės atsėti daug laukų, pirkti naują sėklą, o jos kaina gali išaugti.

„Dar tik atsilieps praėjusių metų rezultatai ir jie užprogramuoti dar metams į priekį“, – sako Žemės ūkio rūmų direktorius.

Pasekmės išryškės vėliau

Europos Komisija skyrė Lietuvai 9,2 mln. eurų paramą nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams, tačiau patirti nuostoliai yra kur kas didesni, siekia per 40 mln. eurų. Vėliausia šios paramos išmokėjimo data yra rugsėjo 30-oji.

Po Naujųjų ūkininkams įsigaliojo ir mokestiniai pokyčiai.

„Tas baubas nėra toks didelis, kaip mes įsivaizduojame. Nėra pelno, tai ir mokesčių nėra, o to pelno šiemet tikrai nebus. Iš tikrųjų mokesčiai bus pats mažiausias baubas“, – įsitikinęs S. Dimaitis.

Be to, net ir įvertinant palankų laiką, žvelgiant pagal ūkių struktūrą, palies ne visus ūkininkus. Pasak jo, kita vertus, visi esame valstybės piliečiai ir visi turime mokėti mokesčius.

Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas Gytis Giedraitis sako, kad rudenį pavyko nuimti visą derlių, o kur buvo galima, paruošė žemę, sėjo žieminius javus. Tačiau liko nepasėta maždaug trečdalis planuotų pasėlių.

G. Giedraičio teigimu, blogi metai laukia ateityje, o ne dabar, nes pasekmės išryškės vėliau. Bendrovė turi sukaupusi vasarinių pasėlių sėklą, tad reikės tik gero oro.

„Svarbu, kad pavasaris leistų dirbti, nebekankintų lietumi“, – nerimauja jis.

Vadovo teigimu, paspaudus šaltukui ir nesant sniego taip pat neramu – laukai pliki, kur buvo šlapia – dabar ledas. Baiminamasi, kad tai gali pakenkti žiemkenčiams.

Mirksta vandenyje

Ekologinį ūkį turinti Bronislava Šerelienė tikisi, kad jų, kaip pensininkų, mokestiniai pokyčiai itin nepalies, tačiau kol kas dar nesigilino į naują tvarką. Didesnį nerimą jai kelia žemės mokestis, nes keitėsi žemės vertės.

Pasak ūkininkės, žemė – smėlynai, tačiau Panevėžys ne taip ir toli, tad rinkos vertė gali būti išaugusi. Kadangi iki kovo pabaigos galima kreiptis dėl vertės tikslinimo, ūkininkai žada teirautis, kas pasikeitė.

„Gal ten iš viso kosminės kainos ir tiek derliaus nebus galima nuimti“, – B. Šerelienė nuogąstauja, kad žemės mokestis bus didesnis nei joje išauginamo derliaus vertė.

Ūkininkė skaudžiai pajuto ir liūčių pasekmės. Ne tik negalėjo aparti žemės, bet ir nuėmė vos pusę derliaus.

„Mes su vyru juokiamės pro ašaras, kad prisikalbėjome. Kai sausros buvo, viskas išdegdavo smėlyne ir samanose. Tai sakėme, tegul tik pas mus lyja. Na, tai Dievulis ir davė. Ir pamatėme, kad viskas plaukia vandenyje“, – pasakojo B. Šerelienė.

Ji spėja, kad pavasarį sėklos bus brangios, o ekologinės ir šiaip būna brangesnės.

„Liūčių pasekmės labai jaučiamos. Žieminių nesėjome. Vyras buvo sumąstęs bandyti, bet persigalvojo. Ką į tą buzą kišti, kas iš to bus? Visuose laukuose vanduo stovi“, – guodėsi ūkininkė.

Pieno ūkį turintis Gerimantas Voiška sako, kad rudenį nepavyko nei dorai pasėti, nei dorai suarti laukų – viskas mirko vandenyje. Dėl to, kad nebuvo įmanoma įvažiuoti į laukus, liko nenukultų kukurūzų, kitų pasėlių. Tik viena paguoda, kad pašaro nepristigs.

Anot ūkininko, nors parduotuvėje kainos kyla kaip ant mielių, pieno supirkimo kainos nukrito ir dar žada važiuoti žemyn.

Ramybės neduoda ir bandomis kasdien po ūkininko laukus besiganantys laukiniai žvėrys – stumbrai, elniai. Jie ne tik trypia laukus, bet ir daro žalą. Pasak ūkininko, tam tikros kultūros, pavyzdžiui, liucerna, dobilai, yra jautrūs, juos nukapsčius, nušąla.

G. Voiška neabejoja, kad metai bus sudėtingi – žieminių pasėlių neturi, o su vasariniais taip pat nežinia – neaišku, koks bus pavasaris, vasara.

Pasak ūkininko, kalbant apie mokesčius, dabar bus apdrausti ir ligos atveju, tačiau realiai turint pieno ūkį dirbti reikia net ir sergant. Abejoja jis ir pensijos dydžiu.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų