Panevėžio rajone dėl liūčių užtvindytų daržų ir laukų rugsėjį buvo paskelbta ekstremali situacija. V. Bulaičio nuotr.

Ūkininkai iš nuostolių balų neišbrenda

Ūkininkai iš nuostolių balų neišbrenda

Po šio rudens liūčių laukuose ir skolose skęstantiems ūkininkams gelbėjimo rato neskuba sviesti ne tik Vyriausybė, bet ir vietinė valdžia.

Kompensacijas žadėjusi Žemės ūkio ministerija vis dar renka duomenis apie prarastą žemdirbių derlių, o rajono Savivaldybė nesvarstė palengvinti jiems mokesčių naštą.

Lapkričio 1 dieną Žemės ūkio ministeriją turėjo pasiekti visa informacija apie Lietuvos savivaldybėse dėl potvynio nukentėjusius ūkininkus bei jų nuostolių mastą. Mat Vyriausybė dėl lėšų skyrimo žemdirbių patirtiems nuostoliams kompensuoti kreipėsi į Europos Komisiją, tad labai svarbu surinkti kuo tikslesnę informaciją iš savivaldybių. Tačiau šiuo metu, pasak minėtos institucijos Visuomenės informavimo skyriaus specialistės Jurgos Vaičiūnės, kai kurie rajonai vis dar vėluoja atsiųsti prašytus duomenis. Todėl, pašnekovės teigimu, ir konkrečių sprendimų ar siūlymų ministerija neviešina.

„Rėkti ir skųstis savivaldybės moka, o kai reikia surinkti duomenis, nebeskuba. Kai bus baigtas šis darbas, paskelbsime savo veiksmus. O kol kas laukiame. Štai kaip būna su gerais mūsų norais“, – guodėsi Vyriausybės atstovė.

Prašymai dar plaukia

Du ūkininkų prašymus padėti po numatytos datos gavo ir Panevėžio rajono savivaldybė. Iš viso čia dėl ministerijos kompensacijos kreipėsi derlių praradę 233 žemdirbiai.

Skaičiuojama, kad nukentėjo beveik 3 700 hektarų laukų. Dauguma šių plotų Raguvos bei Vadoklių seniūnijose.

„Šie duomenys dėl kompensacijų jau pateikti ministerijai. Mūsų žiniomis, lyg ir numatoma parama, tačiau ne mes tai sprendžiame“, – aiškino Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis.

Kaip žinoma, ministerija pažadėjo padengti ūkininkų patirtus nuostolius pagal parengtą metodikos projektą. Įspėta, jog pagalbos sulauks ne visi nukentėję žemdirbiai – paramą esą gaus labiausiai nukentėjusieji, o ir skirtos kompensacijos nebus milžiniškos.

Šie pažadai motyvuojami tuo, kad rizikos valdymas yra ir pačių ūkininkų reikalas.

Kol kas tokios pagalbos lietaus paskandintiems ūkininkams Panevėžio rajono savivaldybė neplanuoja. V. Bulaičio nuotr.

Pirminiais ministerijos duomenimis, nuostoliai žemdirbiams dėl rudens liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų. Žemės ūkio rūmų suskaičiuota žala penkis kartus didesnė.

Padėti gali ir savi

Milžiniškus nuostolius ūkininkams mažinti siūloma ir per žemės mokesčius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo, kad savivaldybių tarybos gali savo nuožiūra taikyti jiems žemės mokesčio lengvatas arba visai atleisti nuo tokios naštos.

„Šiemet baigiasi penkerių metų pereinamasis laikotarpis, todėl žemės mokestis apskaičiuotas jau nuo visos žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Nors pereinamuoju laikotarpiu taikytų žemės mokesčio lengvatų nebeliko, tačiau savivaldybių tarybos turi teisę savo nuožiūra taikyti lengvatas arba atleisti nuo žemės mokesčio. Šiemet, iki žemės mokesčio skaičiavimo, tą suspėjo padaryti Kauno rajono savivaldybės taryba, kuri nuo žemės mokesčio atleido beveik pustrečio tūkstančio nuo liūčių nukentėjusių ūkininkų ir jų sąrašus pateikė VMI. Šiems ūkininkams žemės mokesčio reikės mokėti mažiau“, – teigė VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė. Jos tvirtinimu, jei ir kitos savivaldybės dar nuspręstų taikyti minėtas lengvatas, tuomet VMI po lapkričio 15 dienos dar kartą perskaičiuos žemės mokestį ir jo permoką iki metų pabaigos grąžins lengvatas pritaikiusių savivaldybių žemės savininkams.

Neišgelbės

Tačiau kol kas tokios pagalbos lietaus paskandintiems ūkininkams Panevėžio rajono savivaldybė neplanuoja. Meras Povilas Žagunis „Sekundei“ sakė, kad toks yra rajono Tarybos sprendimas. Tik reikia pridurti, kad šio klausimo ji savo posėdžiuose dar ir nesprendė.

„Mano manymu, tai yra moralinis klausimas. Savivaldybei labai svarbu surinkti jai priklausančius mokesčius. Juk viskas jau suplanuota į priekį. O mokesčio lengvatos nesudarytų labai didelės sumos. Tai nebūtų išsigelbėjimas ūkininkams“, – kalbėjo rajono Savivaldybės vadovas.

Meras patikino, kad ir žemdirbiai dėl tokios paramos nesikreipia.

Prašys bent mainų

Tačiau Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė prisipažino, kad šia tema bendravo su rajono vadovais.

„Mes kėlėme tą klausimą, bet meras nesutiko. Todėl kitais metais tikrai kreipsimės į rajono Tarybą dėl žemės mokesčio lengvatų“, – sakė pirmininkė.

Žemės mokestį pradėjus apskaičiuoti jau pagal visą žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, anot jos, žemdirbius užgulė didesni mokesčiai. Jie priklauso nuo kadastrinės sklypo vietovės, brangiau vertinama apleista, komercinės paskirties žemė.

„Tiksliai pasakyti, kiek kuris ūkininkas turi susimokėti už žemę, negalime. Kiekvieno mokesčiai skirtingi“, – teigė pašnekovė. Tačiau patikino, kad Panevėžio rajono ūkininkai nežada prašyti visai jų atleisti nuo dalies mokesčio.

Kauniečių pavyzdys, pasak D. Kuzmienės, parodė, kaip tokie sprendimai sukiršina visuomenę: ūkininkams mokesčiai sumažėjo, o verslininkams padidėjo. Be to, pirmininkės nuomone, žemės ūkis rajone nėra svarbesnis už kitas sritis.

Todėl žemdirbiai norėtų, kad lengvatų pinigai nukeliautų į rajono Savivaldybę ūkininkų reikmėms. Jie tokias lėšas norėtų investuoti į melioraciją, kelių remontą.

„Mums tie 30–40 eurų nebus labai nuostolinga atiduoti. Užtat žinosime, kur nueina bent dalis mūsų mokamo žemės mokesčio“, – sakė D. Kuzmienė.

Į merą teigė kreipęsis ir nuostolių dėl liūčių turintis ūkininkas Antanas Čepas. Tačiau vyras sakė išgirdęs atsakymą, kad pinigų labiau reikia kitoms rajono sritims.

Žemės mokesčiai rajono žemdirbiams, anot jo, yra labai įvairūs: vieni moka 200, kiti – 500 eurų. A. Čepas gavo 350 eurų sąskaitą ir lengvata esą būtų šiek tiek pagelbėjusi.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų