Glitėnų kaimas po gaisro. M. Garucko nuotr.

Ugnies nusiaubtame kaime gyva viltis

Ugnies nusiaubtame kaime gyva viltis

 

Nedaug trūko, kad nedidelį Glitėnų kaimą Krekenavos seniūnijoje būtų galima įrašyti į sunaikintųjų sąrašą. Tik šįkart kaltininkas ne emigracija ar prastėjanti demografinė situacija, o kur kas baisesnis ir žiauresnis – visa naikinanti ugnis.

Po juodojo trečiadienio Glitėnai tebėra sukaustyti siaubo. Nuo pagrindinio kelio įsukus į kaimą kaip vaiduokliai pasitinka ugnies sunaikintų trobesių liekanos – vienur boluoja tik mūriniai kaminai ir krosnys, kitur – aprūkusios plytų sienos. Net krūmai ir medžiai virtę anglimis. Kad čia dar prieš porą dienų virė įprastinis gyvenimas, išduoda besimėtantys apdegę virduliai, kompiuterio dėžė, apanglėję buities rakandai. Stiprus vėjas nešioja vis dar ore tvyrantį degėsių tvaiką ir žarsto pelenus. Po košmariškos dienos atsigaunantys gyventojai bando susivokti, kas įvyko. Kai kurie glitėniškiai, juodi nuo dulkių ir suodžių, skuba padėti padegėliams susitvarkyti gaisro padarinius. Į įprastą gyvenimo ritmą kaimas sugrįš dar negreit – kai kurie gyventojai iš liepsnų apimtų namų išbėgo kaip stovi.

Tokio gaisro, taip žaibiškai naikinančio viską savo kelyje, glitėniškiams dar neteko matyti. Padegėliams Panevėžio rajono savivaldybė skirs vienkartinę, ne daugiau nei kelių tūkstančių eurų, išmoką, žmonių patirti nuostoliai dešimtis kartų didesni. Nė vieno gyventojo turtas nebuvo draustas.

Įspėjo šuns lojimas

Nuo ko kilo milžiniškas gaisras, dar aiškinasi vakar gaisravietėje dirbę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos departamento gaisrinių tyrimų centro ekspertai.

Labiausiai tikėtina, kad liepsnos įsiplieskė nuo deginamos žolės – ką liudija ir išdegę didžiuliai pievos plotai ūkininkų Matulevičių sodybos kieme. Čia ir buvo pirminis gaisro židinys.

Sodybos šeimininkas Vytautas Matulevičius pasakoja tą kaimui lemtingą dieną nuo ryto darbavęsis kieme, ruošė dirvą sėjai. Grįžęs į namus pavalgyti, nieko keisto nė nepastebėjo. Užsikaitęs vandenį barzdai nusiskusti, išgirdo keistai lojantį ir inkščiantį spanielių veislės šunį Lordą. Šis buvo pririštas prie būdos. Toks keistas keturkojo elgesys šeimininkui pasirodė įtartinas.

„Išėjęs į lauką išvydau, kad dega žolė. Liepsnų jau buvo apimtas nemažas plotas. Čiupau kastuvą, bet kiek duodi per tą degančią žolę, tiek du metrai ugnies pliūpsnių į priekį“, – košmariško trečiadienio įvykius prisiminė vyras.

Netrukus į namus pargrįžo ir sūnus. Abu puolė gelbėti turto – atrišo šunį, o paskui čiupo iš degančio pastato nešti vertingesnių daiktų. Visgi gamtos stichija buvo stipresnė – tik prieš trejus metus naujai pastatytas ūkinis pastatas jau skendėjo liepsnose. Anot V. Matulevičiaus, ugnis sunaikino ne tik įrankius, visą turėtą techniką, grūdų saugyklą, bet ir sūnaus puoselėtą sraigių ūkį. Sudegė visos motininės sraigės ir daug kiaušinėlių. Išgelbėti pavyko tik mažąsias sraiges, auginamas šiltnamyje už sudegusio ūkinio pastato.

„Ugnis įsisiautėjo akimirksniu, jau buvo pradėjusi laižyti ir kitą ūkinį, dalis jo kampo apdegė, bet visa laimė, kad spėta užgesinti, nes pastate buvo sukrautos malkos ir šienas – jeigu būtų ir šie užsidegę, namo nebūtų spėta išgelbėti. Tik karvutę dar spėjau išvesti“, – pasakojo sukrėstas sodybos šeimininkas, per gaisrą apdegęs veidą.

Nuo ko kilo gaisras, V. Matulevičius tikino nežinantis. Tiesa, jis neneigė, kad sūnus degino senus sodinukų ir rožių stiebus, tačiau abejoja, kad tai buvo gaisro priežastis. Tvirtina laužavietę užgesinę vandeniu.

„Viską nustatys ekspertai, o mums kažkaip teks viską po truputį atstatyti“, – atsiduso V. Matulevičius.

Liko tik plėnys

Ugnis, prasiautusi pro ūkininkų Matulevičių sodybą, netruko persimesti net per gatvę – kitoje jos pusėje iš pradžių užsidegė vienas gyvenamasis namas, o po jo tuojau ir kitas. Beveik tuo pat metu pradėjo liepsnoti ir prie namų esantys ūkiniai pastatai. Vienoje iš sudegusių sodybų niekas negyveno. Vietos gyventojų teigimu, mirus jos šeimininkams, sodyba atiteko vaikams, tačiau šie atvykstantys tik vasarą, mat gyvena užsienyje.

O kitoje troboje gyvenusi moteris nuo ugnies pragaro buvo priversta sprukti kaip stovi. Kaip pasakojo kitą dieną po nelaimės gaisravietėje sutikta nukentėjusiosios dukra Inga Dmukauskienė, mama negali atsigauti po patirto šoko. Šiuo metu ji glaudžiasi pas kitą dukrą ir dar nelabai suvokia tragedijos masto, nes priversta gerti raminamuosius vaistus.

„Mama, pamačiusi, kad gaisras persimetė ant jos namo, dar spėjo pasičiupti rankinę, kurioje buvo pasas, ir užsukti dujų balioną. Gelbėdamasi nuo liepsnų išbėgo laukan kaip stovi. Daugelis čia esančių namų buvo statyti dar sovietmečiu, iš plonų lentų, todėl supleškėjo labai greitai“, – pasakojo I. Dmukauskienė.

Visas per gyvenimą sukauptas turtas sudegė akimirksniu. Iš dviejų galų namo ir ūkinio pastato beliko nuodėgulių krūva ir vėjo nešiojamos plėnys. Kad čia būta sodybos, liudija tarsi liūdni švyturiai išlikę kaminai ir mūrinė krosnis. Pavyko išsaugoti tik nedidelį šiltnamį.

Pasak I. Dmukauskienės, nuostolių jie net neskaičiavę. Dabar svarbiausia – kaip padėti mamai. Abi su seserimi mamą galės priglausti tik laikinai – tiek ji, tiek sesuo augina tris mažus vaikus, tad vietos ir taip nėra daug. I. Dmukauskienė tikisi, kad pagalbos ranką išties ir seniūnija.

„Visas per gyvenimą mamos užgyventas turtas išėjo pelenais. Gal seniūnija padės bent kokį stogą virš galvos rasti. Šiandien jau kitaip žiūrime į visą situaciją, o vakar visiems buvo šokas. Tiesa, mama dar neatsigavusi, iki vakar vakaro jos būklė buvo labai sudėtinga“, – pasakojo I. Dmukauskienė.

Pavojaus barikadose

Šalia dviejų sudegusių sodybų gyvenanti Violeta Šileikienė trečiadienio įvykių irgi nepamirš visą gyvenimą. Namuose ji slaugo sunkų ligonį, o ir pati sunkiai vaikšto, tad visą pragarą turėjo stebėti pro savo namų langą. Jai beliko melstis, kad viską naikinančios liepsnos nepersimestų ant pačios medinuko, mat nuo degančios kaimynų sodybos teskyrė vos keli metrai.

„Pro langą pamačiau, kad ateina milžiniškas ugnies kalnas – baisi išsikerojusi ugnis, kurią vėjas nešė į kaimynų pusę. Karštis toks, kad net neįmanoma buvo būti kambaryje. Galite tik įsivaizduoti, koks čia pragaras užvirė“, – negali atsigauti V. Šileikienė.

Jos teigimu, kaimynų namus ugnis prarijo vos kiek daugiau nei per pusvalandį. Tik tiek tetruko, kad keliasdešimt metų kurtas gyvenimas liepsnų būtų nušluotas nuo žemės paviršiaus. Stichija buvo nevaldoma ir V. Šileikienei beliko tik stebėti, kaip ugnis praryja trobesius. Laimė, kad atvykę ugniagesiai gelbėtojai spėjo jos namus ir ūkinį pastatą išgelbėti liedami vandenį.

„Viskas aplinkui ūžė, traškėjo, net baisu prisiminti tą vaizdą. Pati sunkiai vaikštau, tai prašiau, jog gelbėtų mus, kad ugnis tik mūsų nepagriebtų“, – sakė V. Šileikienė.

Prieš liepsnas – visa bendruomenė

Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys įsitikinęs, kad jeigu toks pat gūsingas vėjas būtų pūtęs iš kitos, pietų, pusės, galėjo supleškėti visas kaimas, mat visi gyvenamieji namai nedideliu atstumu vienas nuo kito pastatyti šalia gatvės. Nuo dar didesnės nelaimės išgelbėjo ir tai, kad vietos ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės neliko abejingos žmonių nelaimei. Nors sakoma, kad lietuviai džiaugiasi, kai dega kaimynų tvartas, tačiau ši tragedija įrodė, kad yra atvirkščiai. Metę visus darbus, į gaisro vietą atskubėjo net trys ūkininkai ir vienos žemės ūkio bendrovės darbuotojai su savo technika. Pasak seniūno, gaisrinėms mašinoms nereikėjo pajudėti net iš vietos – jos visiškai buvo aprūpintos vandeniu. Tokio masto, kai degė tiek daug pastatų, gaisras buvo palyginti greitai suvaldytas.

„Noriu labai padėkoti ūkininkams ir bendrovėms. Jeigu ne jų pagalba, būtų dar didesni nuostoliai ir dar daugiau žmonių galėjo netekti savo namų. Visi susitelkę kovojo su liepsnomis. Buvau gerąja prasme šokiruotas tokio žmonių gerumo“, – sakė V. Kaušakys.

Jo teigimu, visi nukentėjusieji nuo gaisro gali tikėtis iš rajono Savivaldybės vienkartinės išmokos. Panevėžio rajone per gaisrą nukentėjus gyvenamajam būstui, gali būti skiriama iki 3 800 eurų parama, o kai nukenčia ūkinės patalpos, turtas, – iki 1 900 eurų. Be to, pati seniūnija savo lėšomis padės sutvarkyti gaisro padarinius.

„Ieškosime, kur apgyvendinti namų netekusią moterį. Suprantame, kad vienkartinės išmokos nepakaks atstatyti namams, tačiau bent jau išsinuomoti stogą virš galvos bus galima. Gaila, kad žmonės nesidraudžia, tokiu atveju būtų ne taip sunku“, – teigė V. Kaušakys.

Pragariškas ugnies siautulys

Glinėtų kaime trečiadienį du gyvenamuosius ir tris ūkinius pastatus sunaikinęs gaisras – vienas didžiausių pastaraisiais metais Panevėžio rajone.

Bendrasis pagalbos centras pranešimą apie Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje esančiame Glitėnų kaime kilusį gaisrą gavo kelios minutės po tryliktos valandos. Pranešta, kad dega gyvenamasis namas, tačiau atvykus pirmiesiems ekipažams, ugnis šėlo jau visu smarkumu. Didžiuliame plote ūkininko kieme degė žolė ir krūmai, liepsnų liežuviai prarijo neseniai statytą ūkinį pastatą ir jau kėsinosi į šalia esantį gyvenamąjį namą. Didelis gūsingas vėjas ugnies kamuolius pernešė ir ant kitapus gatvės stovinčių pastatų – čia jau liepsnojo du gyvenamieji ir du ūkiniai pastatai. Baimintasi, kad ugnies liežuviai nepradėtų liesti ir šalia stovinčių gyvenamųjų namų, tad visos pajėgos buvo nukreiptos apsaugoti ugnies dar nepaliestus trobesius. Ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti septynis gyvenamuosius namus ir vieną gamybinės paskirties pastatą. Nelaimės vietoje dirbo komandos iš Ramygalos, Naujamiesčio, Smilgių, Vadoklių bei Panevėžio – iš viso 8-ios autocisternos.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų