Gaudami vidutiniškai 530 eurų į rankas per mėnesį ugniagesiai gelbėtojai oriai nesijaučia.

Ugniagesiai kuria ugnį

Ugniagesiai kuria ugnį

„Valdžia žaidžia su degtukais“, – įspėja pavargę laukti didesnių atlyginimų ugniagesiai ir graso palikti šią svarbią tarnybą. Ir nors iš darbo drastiškai dar neišeinama, maištas pareigūnų mintyse jau senokai rusena. Kaip ugniagesiams sekasi tartis su valdžia, domėjosi Ingrida NAGROCKIENĖ.

„Valdžia žaidžia su degtukais“, – įspėja pavargę laukti didesnių atlyginimų ugniagesiai ir graso palikti šią svarbią tarnybą. Ir nors iš darbo drastiškai dar neišeinama, maištas pareigūnų mintyse jau senokai rusena.

Visuomenėje netyla diskusijos apie varganą ugniagesių gelbėtojų darbo užmokestį. Vieni kraipo galvas išgirdę apie vidutinį 530 eurų tokių pareigūnų atlyginimą. Kiti socialiniuose tinkluose deda gedulingas nuotraukas savo kolegoms, kurie nusprendė nebelaukti geresnių laikų ir išėjo iš tarnybos. Tačiau daugeliu atvejų tai daroma anonimiškai baiminantis pasekmių.

„Ką dar galima naujo pasakyti apie mūsų algas. Jau visa Lietuva skamba, kokius pinigus mes gauname. Tik, deja, jau ne vienerius metus niekas nuo tų kalbų nesikeičia. Pažadai pažadais ir pasibaigia“, – „Sekundei“ teigė prisistatyti nenorėjęs Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnas.

Jaunas vyras neseniai sukūrė šeimą, su žmona augina vaiką, tačiau, be pagrindinės tarnybos, gyvenimui prisiduria statybose. Nors ugniagesiu jis jau dirba beveik dešimt metų, šis pajamų šaltinis per mažas oriai gyventi.

„Į rankas gaunu 500 eurų, žmona augina vaiką. Argi čia vyrui pinigai – mano valstybinė alga? Todėl laukiu pavasario, kai galėsiu eiti į statybas“, – piktinosi Panevėžio rajono gyventojas.

Jam pritaria ir aukštesnes pareigas tarnyboje einantis inspektorius.

„Ką tik buvo svarstomas Valstybės tarnybos įstatymo projektas, bet žinote, kaip būna su tais pažadais. Man pačiam jau dvejus metus žadėjo neeilinį vertinimą. Norėjau bėgti iš šitos sistemos, bet gražiai pakalbėjo, nuramino ir netesėjo“, – sakė „Sekundės“ pašnekovas.

Paburnoja visi

Palikti tarnybą mintis kirba ne vienam ugniagesiui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Lietuvoje dabar trūksta net 350 ugniagesių gelbėtojų. Šioje situacijoje gelbėjamasi aktyviai organizuojant ir planuojant pamainų budėjimą. Tačiau vis tiek jau nebėra kur trauktis, minimalus tarnybų komplektavimas po truputį darosi nuostolingas.

Departamento aiškinimu, praėjusiais metais mūsų valstybėje liko 17 laisvų darbo vietų ugniagesiams gelbėtojams. Jų nebepajėgė užpildyti naujai priimti darbuotojai.

Panevėžio rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai šiuo metu trūksta trijų darbuotojų. Bet tikimasi, kad vasarį padėtis pasikeis. Savu noru, pasak minėtos tarnybos vadovo Arūno Blaževičiaus, išeina vienas kitas ugniagesys. Dauguma šią tarnybą palieka sulaukę pensijos.

„Situacija nėra labai bloga – turime ir mes laisvų vietų, bet jas ruošiamės užpildyti. Esame numatę porą ugniagesių kursus baigusių vyrų, juos kviesime į tarnybą“, – skaičiavo A. Blaževičius.

Iš viso čia yra 76 etatai (4 administracijos), sudarytos aštuonios komandos po 9 narius. Jų atlyginimai, pasak vadovo, įvairūs ir priklauso nuo darbo grafiko. Dirbant naktimis, per šventes alga būna didesnė.

Tačiau skundų dėl mažo atlygio už svarbią tarnybą, A. Blaževičiaus teigimu, visada būna. Į kolegų organizuojamas akcijas socialiniuose tinkluose ar į protestus šie žmonės esą dar nevažiuoja, bet paburnoja visi.

Viršininkas įsitikinęs, kad kaime ugniagesio darbas yra nebloga galimybė. Čia, anot jo, darbų žmonėms susirasti labai sunku, tad vieta gaisrinėje tampa svarbi. Ją dažnai renkasi smulkesni ūkininkai, kurie gali budėti kas ketvirtą parą.

Išpūstas nepasitenkinimas

Nevisiškai sukomplektuota ir Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Kiek pareigūnų čia trūksta, valdybos viršininkas Algirdas Rudys nepasakė. Tačiau iš viso čia yra 350 etatų.

„Būtų pareigūnų daugiau, būtų geriau. Tačiau yra, kaip yra – tai natūrali tarnybos kaita“, – „Sekundei“ teigė A. Rudys.

Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas A. Rudys įsitikinęs, kad ugniagesių nepasitenkinimą dėl atlyginimų kuria žiniasklaida ir suinteresuoti asmenys.“Sekundės“ archyvo nuotr.

Panevėžio apskrities ugniagesių pajėgas, anot jo, gerokai sustiprino lapkritį įvykusi optimizacija. Valdybose ir tarnybose atsisakyta nemažai vadovaujamų pareigybių, jas palikę darbuotojai sutiko eiti žemesnes pareigas.

Pasak A. Rudžio, nuo praėjusių metų priimta ir daugiau gerų sprendimų, kurie leis pakelti ugniagesių atlyginimus. O nepasitenkinimas dėl pinigų, viršininko įsitikinimu, daugiau išpūstas, nei yra iš tiesų.

„Atlyginimai jau kilo ir dar šiemet kils. Jei pareigūnas bus labai gerai įvertintas, jo alga per šiuos metus šoktelės 80 eurų“, – tvirtino viršininkas.

A. Rudžio duomenimis, naujai tarnybą pradėjęs ugniagesys į rankas gauna 480 eurų. Jei valdžia tesės pažadus, tokio darbuotojo atlyginimas esą kas trejus metus augs po 3 proc. Be to, A. Rudžio teigimu, ugniagesiai turi tris laisvas paras ir gali dirbti kitą darbą, tik ne toje pačioje tarnyboje.

„Viskas pas mus gerai. Čia tik spauda kelia širšalą dėl algų. Gal tai kažkam naudinga? Bet mūsų pareigūnai nesiskundžia ir jokiose akcijose nedalyvauja“, –problemas neigė Panevėžio ugniagesių vadovas.

Tuo metu Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas nesiliauna mynęs Vyriausybės bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento slenksčius dėl geresnių sąlygų savo kolegoms. Paskutinius valdžios pažadus ugniagesių gynėjai priėmė tik su ultimatumu.

Nors ugniagesiai drastiškai iš darbo neina, jų atlyginimai, pasak profsąjungos vadovo, reikalauja permainų.

„ Premjeras pažadėjo iki 2020 įgyvendinti programą „1000“. Teigiama, kad tokią sumą į rankas turėtų gauti eilinis ugniagesys“, – „Sekundei“ sakė ką tik iš pokalbio su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento viršininku grįžęs S. Džiautas.

Išgelbės tik pinigai

Tačiau Lietuvos ugniagesiams departamentas pinigų turi numatęs tik pavasarį, kai bus organizuojamas jų vertinimas. Vyriausybė turės smarkiai perkratyti savo vidinius rezervus pažadams įvykdyti.

Vienas iš pagalbos ratų, profsąjungos pirmininko nuomone, galėtų būti atsisakyti sumanymo pirkti 68 ugniagesių automobilius miškų urėdijai. Šias lėšas esą efektyviau būtų panaudoti atlyginimų fondui.

„Susidarė tokia situacija, kad technikos turime, bet žmonių trūksta“, – pabrėžė S. Džiautas.

Dėl to, jo teigimu, pavojus kyla ir patiems ugniagesiams. Į gaisrą vienu automobiliu išleidžiama 3 žmonių komanda. Tad į pagalbą jiems tenka siųsti tokias pačias pajėgas iš gretimų rajonų. Ir šių pareigūnų krūvis, profsąjungos pirmininko įsitikinimu, nėra toks jau mažas net ir būdint kas ketvirtą parą. Per metus šie pareigūnai, jo duomenimis, išdirba 192 val.

„Lietuvos ugniagesiai negali oriai gyventi už 530 eurų. Jei jie imasi papildomo darbo, tai visai nebeturi laiko šeimai, nebelieka laisvalaikio. Pasidomėkite, ar daug yra teatre buvusių ugniagesių. Draskydamiesi per kelis darbus ir į gaisrą jie atskuba pavargę, rizikuoja savo bei kitų saugumu“, – kalbėjo S. Džiautas.

Anot jo, padėtį pataisyti gali tik pinigai. Todėl profsąjunga pasirengusi akylai stebėti, kaip valdžia laikosi žodžio. Ugniagesių gynėjai nusiteikę kas tris mėnesius peržiūrėti, kaip stumiamasi į priekį, kokių veiksmų imamasi, ar ieškoma valstybės lėšų biudžete.

„Mes rimtai kontroliuosime, kas daroma. Jau šiais metais atlyginimai turi kilti 80 eurų ir dar po 150–200 eurų dvejus ateinančius metus. Jei niekas nesikeis, protestuosime. Svarbu, kad tik patys žmonės neprarastų pasitikėjimo valstybe, kitaip – jau nebebus prasmės stengtis“, – pabrėžė S. Džiautas.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų