Tymų protrūkis sėja paniką

Tymų protrūkis sėja paniką

 

Per Lietuvą praslinkus klastingai gripo epidemijai, nusinešusiai daugiau kaip dvi dešimtis gyvybių, dabar į ligos patalą žmones guldo tymai – dar viena liga, kurios galima išvengti pasiskiepijant.

Vien nuo metų pradžios užsikrėtė per 200 žmonių, o per visus praėjusius metus susirgusiųjų tymais buvo trys dešimtys. Baiminamasi ir dar didesnio tymų protrūkio, juolab kad vakcinų visiems norintiesiems pasiskiepyti net už savo lėšas nepakaks.

Užkrečiamųjų ligų centro duomenimis, gausiausia susirgusiųjų tymais – Kauno bei Vilniaus apskrityse, kur mažiausiai vakcinuotų gyventojų.

Jauniausias pacientas, kuriam nustatyta tymų diagnozė, – 7 mėnesių kūdikis, vyriausiam buvo septyniasdešimt metų.

Apie daugumos susirgusiųjų pasiskiepijimą nežinoma arba jie neskiepyti.

Panevėžio apskrityje nustatyti du tymų atvejai. Kaip teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas, susirgo jaunas vyras rokiškėnas ir panevėžietis. Abu, įtariama, galėjo užsikrėsti pavojinga liga ne savo mieste.

Iš Rokiškio kilęs vaikinas mokėsi Vilniuje, tad labiausiai tikėtina, jog studentą būtent čia ir užklupo virusas. Dvidešimtmetis buvo skiepytas tik viena vakcinos nuo tymų doze, nors reikalingi du skiepai.

„Kitas susirgusysis, 35-erių panevėžietis, tymais galėjo apsikrėsti Ukrainoje, ten vasario mėnesį buvo išvykęs į komandiruotę, – pasakojo „Sekundei“ E. Vilčinskas. – Kaip žinoma, Ukrainoje fiksuojama dešimtys tūkstančių susirgimų tymais. Šiuo atveju net neturima duomenų, ar jaunas vyras iš viso buvo skiepytas.“

E. Vilčinsko žiniomis, medikams būta įtarimų, jog susirgo ir mažas vaikas, kuris dėl savo amžiaus dar neturėjo būti skiepijamas nuo tymų. Tokie pat ligos požymiai pasireiškė ir jo močiutei. Abu susirgusieji tik neseniai atvyko iš Anglijos. Tačiau kol kas tymų diagnozė jiems nėra pasitvirtinusi.

„Tokių pranešimų apie galimus susirgimus tymais sulaukiame nuolat, bet kol kas patvirtinti tik du oficialūs atvejai Panevėžio regione“, – apibendrino specialistas.

Neskiepijimo mados padariniai

Tymų infekcija iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.

Pagal praėjusių metų vaikų skiepijimo nuo tymų statistiką, Panevėžio apskrityje paskiepyta 94,5 proc. dvimečių ir 94,05 proc. septynmečių. Visoje Lietuvoje šis skaičius siekia 92,2 proc. Ir nors skaičiai atrodo nemenki, būtent tai, jog dalis tėvų atsisako skiepyti atžalas, sudaro sąlygas šiai ligai plisti. Kad susiformuotų kolektyvinis imunitetas, reikia, jog būtų paskiepyta 95 proc. žmonių.

Nemokamai vakcina nuo tymų pagal profilaktinių skiepų kalendorių yra skiepijami pusantrų ir antrą kartą – septynerių metų vaikai. Vis dėlto, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet mūsų šalyje nepaskiepyti nuo šios ligos lieka per 5 000 vaikų. Per pastarąjį dešimtmetį tokių nevakcinuotų ir neatsparių tymų virusui vaikų skaičius perkopė 50 000.

Lietuvoje nuo tymų buvo pradėta skiepyti 1964 metais – tada viena vakcinos doze, o nuo 1988-ųjų – dviem. Tad tie suaugusieji, kurie buvo skiepyti tik viena vakcinos doze arba visai neskiepyti, turėtų susirūpinti.

Ar turimas imunitetas tymams, sužinoti galima atlikus kraujo tyrimą. Tačiau net ir esant rizikai suaugęs žmogus už skiepą turėtų sumokėti savo lėšomis.

Panevėžio miesto poliklinikos gydytojos imunologės Laimutės Kurlavičienės aiškinimu, iki šiol net nebuvo poreikio skiepų kabinete turėti vakcinos nuo tymų – jos užteko tik tiek, kiek buvo įsigyjama valstybės lėšomis. Šiomis vakcinomis nemokamai skiepijami vaikai ir suaugusieji, kurie yra nukreipiami Visuomenės sveikatos centro specialistų, kaip turėję tiesioginių kontaktų su sergančiaisiais. Visiems kitiems vakcina yra mokama.

Gydytoja imunologė patvirtina: jeigu buvote skiepyti tik viena vakcina, tikimybė susirgti tymais yra gana didelė.

„Panevėžiečiai vis eina ir klausinėja, kada turėsime vakcinos nuo tymų, – sako L. Kurlavičienė. – Dabar kaip tik vykdome pirkimus, bet šių vakcinų nėra taip lengva gauti. Taigi dar negaliu pasakyti, kada jos pasieks mūsų įstaigą.“

Atsargos senka visose įstaigose

Laboratorijos „Antėja“ direktoriaus medicinai pavaduotoja, šeimos gydytoja, Medicinos centro vadovė Jūratė Karpovienė taip pat neslėpė, kad laimės greičiausieji, mat tuoj vakcinų pritrūks ir privačiuose medicinos centruose.

„Ypač pastarosiomis savaitėmis pajutome sujudimą, – sako medikė. – Iš pradžių tymai apėmė tik patį Kauno miestą, dabar jau visą apskritį ir labai sparčiai plinta tolyn. Todėl žmonės teiraujasi, atvyksta išsitirti, ar turi imunitetą šiai ligai.“

J. Karpovienės teigimu, dažniausiai tymais serga 30–70 metų žmonės, kadangi pagal tuo metu Lietuvoje galiojusią imunoprofilaktikos programą vaikai buvo skiepijami tik viena vakcinos doze. „Tad tas imunitetas yra nepakankamas“, – patvirtina gydytoja.

Persirgus tymais, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui. Anot medikės, pasitaiko atvejų, kad kartais vyresnio amžiaus pacientai iš tam tikrų smulkmenų gali atsekti pavojinga liga jau sirgę – pavyzdžiui, pasakoja, kad buvo gydomi tamsiame kambaryje. O tymų vienas iš simptomų – itin stiprus akių uždegimas, dėl kurio ligonį būtina saugoti nuo bet kokios šviesos.

Kitas, užtikrintas būdas sužinoti, ar esate sirgę tymais, – kraujo tyrimas, kainuojantis 16 eurų.

„Vienintelė mūsų siūloma pagalba – pasidaryti tyrimą, – pripažįsta J. Karpovienė. – Tada ir paaiškėtų, ar yra pakankamai antikūnų ir susiformavo tinkama apsauga. Jeigu jos nėra ir žmogus yra pažeidžiamas, dar galima suskubti pasiskiepyti, nes nežinia, kiek dar turėsime vakcinų.“

Gydytojos teigimu, jų įstaiga, kaip ir daugelis kitų, jau baigia vakcinų nuo tymų atsargas, o įsigyti nėra iš kur. Be to, ministerijoje svarstoma galimybė visas komerciniams tikslams įsigytas vakcinas perpirkti iš privačių medicinos centrų, kad jų nepritrūktų vaikams ir turėjusiesiems kontaktą su sergančiaisiais. Tokiu atveju vakcina, kaip jau rašyta, yra nemokama, bet labai svarbu pasiskiepyti per 72 valandas nuo kontakto su užkratu.

„Kiek teko girdėti, šiuo metu vyksta derybos, kad komercinės vakcinos nuo tymų, dabar įvežtos į Lietuvą, būtų perskirstytos valstybinėms įstaigoms. Taip būtų galima užtikrinti vaikų bei suaugusiųjų, kurie jau turėjo kontaktų su sergančiaisiais, vakcinavimą. Tad situacija išties sunki“, – teigė J. Karpovienė.

Ragina nepanikuoti – visiems vis tiek neužteks

Dėl sparčiai plintančių tymų susirūpino ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis žada, jog artimiausiu metu bus vertinamas visuomenės atsparumas šiai ligai.

Pirmiausia pasitikrins rizikos grupėje esantys medikai. Gavus rezultatus, bus galima spręsti, kokia yra bendra atsparumo tymams situacija Lietuvoje.

„Tada galėsime planuoti, kiek tų vakcinų reikia ar nereikia nusipirkti“, – kalbėjo A. Veryga ir pripažino, kad net ir skiepijęsi žmonės gali nebeturėti imuniteto, jei tai buvo prieš kelis dešimtmečius.

Ukraina skelbia, kad tymais užsikrėtė 30 000 žmonių – anot A. Verygos, šioje šalyje stebimas protrūkis būtent suaugusių pasiskiepijusių žmonių grupėje. Svarstoma, kad galbūt jiems skirta vakcina galėjo būti neefektyvi, pažeistos jos laikymo sąlygos.

Ministras neslepia, kad jei pasiskiepyti norėtų didžioji Lietuvos gyventojų dalis, to nepavyktų padaryti net ir už pinigus. Mat vakcinas reikia užsakyti iš anksto – jų poreikis šiuo metu išaugo visame regione, o kiekis yra ribotas.

„Raginčiau šiuo metu nepanikuoti ir nebėgioti. Žinoma, gerai būtų išsitirti ir sužinoti, ar turime, ar neturime imunitetą, bet supraskime: net jei išsitirtumėme ir norėtumėme visi pasiskiepyti, vakcinų turime tiems, kam labiausiai reikia, – vaikams ir turėjusiems kontaktą su sergančiaisiais tymais. Jei didžioji dalis žmonių šiandien norėtų pasiskiepyti, tokios fizinės galimybės nebūtų“, – pripažino A. Veryga.

 

Faktai

Tymai – ūminė sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, kurios specifinio gydymo nėra. Virusai plinta oro lašeliniu būdu ir yra ypač lakūs – keliauja su oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir panašiai. Dažniausios tymų komplikacijos yra vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas.

Tymų infekcija itin užkrečiama: imliose populiacijose suserga 90–95 proc. su sergančiuoju bendravusių asmenų, o nuo vieno tymų atvejo kyla 15–17 naujų (antrinių) susirgimų.

2015 metais visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 134 200 žmonių, didžiausias mirštamumas buvo registruojamas tarp jaunesnių nei 5 metų vaikų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 1980 metų, prieš prasidedant vakcinacijai pasauliniu mastu, kasmet buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo šios ligos.

Komentarai

  • Puiku, kad sėja paniką, žmonės pamiršo jau, kas tie tymai yra. Kvailiems žmonėms reikia pamatyt mirštantį kaimynų vaiką, kad suprastų, kam reikalingos vakcinos, juk internetu be Feisbuko naudotis nemoka.
    O dabar dar kaip gyvulius su botagu reikia bausti nesuvokiančius tėvus, juk žmonių kalba nesupranta?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų