Tolyn nuo civilizacijos

Tolyn nuo civilizacijos


Idėją laidoja


Didmiesčiams bebaigiant pamiršti ryškiaspalvėmis liemenėmis
šviečiančius mokesčių už automobilių stovėjimą rinkėjus, metropolio ambicijų
neprarandančio Panevėžio gatvėse nebeliko paskutinių trijų mokamo stovėjimo
rinkliavos automatų.


Savivaldybė laidoja idėją nors simboliškai Aukštaitijos sostinę
priartinti prie didžiųjų miestų – šių metų biudžeto projekte numatytos lėšos
išlaikyti mokesčių rinkėjams, bet ne automatams įsigyti.


„Panevėžio gatvių“ direktoriaus Gintaro Petrausko teigimu,
miesto centre Elektros g. stovėjusius vadinamuosius „parkomatus“ teko išmontuoti
šiems beviltiškai pasenus. Šiuo metu Panevėžyje mokamose automobilių stovėjimo
vietose dviejų litų iš vairuotojų kaulija 18-iolika bendrovės įdarbintų rinkėjų.
Jiems išlaikyti miesto ižde planuojama numatyti apie 300 tūkst. litų, tai yra
tik 50 tūkst. litų mažiau nei planuojama surinkti iš vairuotojų. Vadinasi, jei
bendrovei nepavyks įkalbėti politikų tik minimalų atlyginimą uždirbančius
rinkėjus pradžiuginti nors simboliniais priedais, Savivaldybės biudžetas
geriausiu atveju iš rinkliavos už automobilių stovėjimą pasipildys tik keliomis
dešimtimis tūkstančių litų. Tokia suma planuojamame šiųmečiame 230 mln. litų
biudžete – tarsi lašas jūroje.


Pernai iš vairuotojų sumokėtų 2 litų už automobilių stovėjimą
mokamose miesto vietose Savivaldybė užsidirbo 75 tūkst. litų.



Armija darbuotojų – pigiau


Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius skaičiuoja,
kad vienas rinkliavos automatas kainuotų apie 30–40 tūkst. litų. Panevėžiui
reikėtų bent 30–40 tokių įrenginių.


Tačiau valdininkai tvirtina, esą išlaikyti automatus atsieitų
brangiau nei oranžinėmis liemenėmis vilkinčių ir vairuotojus po gatves
besivaikančių mokesčių rinkėjų armiją. Pagrindinis argumentas kovoje su
automatais – per žemas panevėžiečių mentalitetas.


„Išlaikyti įdarbintus žmones naudingiau, nors gal ir nelabai
civilizuotai atrodo.


„Parkomatas“ pinigų surinkdavo gerokai mažiau nei darbuotojas.
Vilniuje, Kaune vairuotojai, išlipę iš mašinos, iš karto dairosi, kur
susimokėti, o Panevėžyje žiūri, kaip pabėgti. Gerai, jei mokesčius renkantis
mūsų darbuotojas spėja pasivyti“, – teigė G.Petrauskas.


Anot jo, Laisvės aikštės pašonėje, prie J.Miltinio dramos
teatro, Apygardos teismo rūmų stovėję automatai veikiausiai būtų buvę visai
tušti, jei ne ten pat mindžikuojančios „Panevėžio gatvių“ budėtojos,
primindavusios vairuotojams, kad už stovėjimą reikia sumokėti.



Iki automatų neužaugo


V.Karalevičiaus nuomone, kad didžiuosiuose šalies miestuose jau
seniai nebe naujovė, o Panevėžyje – dar tik vizija automatai Aukštaitijos
sostinėje pasiteisintų, tektų gerokai pavargti.


„Reikia pradėti dar mokyklose vaikus auklėti, visuomenės
požiūris ir supratimas turi pasikeisti. Juk svarbiausia – ne mokesčius surinkti,
o reguliuoti transporto srautus mieste. Daugelyje užsienio didmiesčių į centrus
visai negalima įvažiuoti arba mokestis didžiulis, o pas mus – užgrūsta“, –
lygino V.Karalevičius.


Kad visuomenė iki tokių įrenginių dar neužaugo, esą įrodė kitų
miestų patirtis. Pasak skyriaus vedėjo, ne vieną šimtą rinkliavos automatų
pasistačiusioje Klaipėdoje vandalai tiek niokojo įrenginius, kad net draudimo
bendrovės atsisakė atlyginti nuostolius.


„Parkomatai“ turi daug pliusų, bet ir daug minusų. Jei pamatę
mokesčių rinkėją vairuotojai bėga, lėks ir nuo automatų“, – įsitikinęs Miesto
ūkio skyriaus vedėjas.


Plačiau skaitykite 2011 m. sausio 26 d. dienraštyje
„Sekundė“.


Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ



A.Repšio nuotr. Vengia. Mokesčio už automobilių
stovėjimą rinkėjai skaičiuoja, kad neraginamas susimoka tik kas dešimtas
vairuotojas, ir tas pats dažniausiai atvykėlis iš kito miesto.


 


 


 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų