Tėvų egzamino neišlaikė dvi mokyklos

Tėvų egzamino neišlaikė dvi mokyklos

Pirmą kartą leidęs tėvams patiems pasirinkti, į kurią mokyklą vesti vaikus, Panevėžys skaičiuoja tokios naujovės rezultatus. Liberalus mokinių priėmimas į pirmąsias progimnazijų ir gimnazijų klases piktina jų vadovus, tačiau Savivaldybės švietimo strategai teigia pamatę realią situaciją – į vienas mokyklas tėvai veržte veržėsi, kitas apėjo iš tolo.

Pasitikėjimo egzamino neišlaikiusioms, po vieną dvi pirmokų klases tesurinkusioms dviem mokykloms rengiamas pertvarkos planas. Švietimo žemėlapis Panevėžyje gali būti dar kartą perbraižytas jau 2018-aisiais.

Jau artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje politikai spręs, kiek mokinių turės mokyklos ir kokiais krūviais jose dirbs pedagogai.

Daugiausia – po keturias pirmąsias klases – gaus tarp būsimų pirmokų tėvų populiariausios Pradinė mokykla bei „Saulėtekio“, „Vilties“, „Vyturio“ progimnazijos. Po tris klases surinko „Ąžuolo“ ir „Žemynos“ progimnazijos bei K. Paltaroko gimnazija. Dar penkios progimnazijos turės po dvi pirmąsias klases.

Savivaldybės sprendimas leisti tėvams pasirinkti norimą mokyklą skaudžiausiai kirto Skaistakalnio progimnazijai. Joje mokytis panoro 24-i vaikai, o tai yra tiek, kiek užteko tik vienai pirmajai klasei. Į didžiausio populiarumo sulaukusią miesto centre veikiančią „Vilties“ progimnaziją būsimus pirmokus pageidavo leisti keturis kartus daugiau – 96-ios šeimos.

Nors mokinių priėmimas tęsis iki pat naujų mokslo metų, tačiau Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio nuomone, situacija progimnazijose nebesikeis – nepasirinkusiųjų mokyklos Panevėžyje nebėra tiek, kad tektų joms pridėti papildomų klasių.

„Tokio stebuklo norėtume. Bet tai tikrai būtų stebuklas. Matome ne Savivaldybės planuojamą, o realų tėvų pasirinkimą“, – „Sekundei“ teigė E. Kuchalskis.

Šimtametė mokykla ant ribos

Savivaldybės tarybai bus siūloma J. Balčikonio, 5-ojoje ir J. Miltinio gimnazijose patvirtinti po šešias pirmąsias klases. K. Paltaroko bei „Minties“ – po tris, o mažiausiai, tik dvi pirmąsias gimnazistų klases gaus V. Žemkalnio gimnazija, nors šįmet ji išleidžia net šešias abiturientų klases. Gyvuojančios 112-a metų gimnazijos perspektyvos liūdnos. Populiarumą praradusiai V. Žemkalnio mokyklai švietimo specialistai suteikia nedidelę viltį. Teoriškai ji populiariausiųjų gimnazijų sąskaita galėtų pasipildyti tiek mokinių, kiek užtektų ir dar vienai klasei.

„Į J. Miltinio gimnaziją pateiktų prašymų užtektų septynioms klasėms. Vadinasi, 35-iems būsimiems gimnazistams turėsime pasiūlyti rinktis kitą mokyklą“, – teigė E. Kuchalskis.

Visgi, anot jo, Savivaldybė nenusiteikusi imtis dirbtinai reguliuoti mokinių srautų – nesutilpusieji į J. Miltinio gimnaziją galės rinktis bet kurią kitą mokyklą, o tai reiškia, kad nebūtinai V. Žemkalnio.

Už tuščią suolą sumoka miestas

Rugsėjo 1-ąją į Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklas susirinks apie 830 pirmokų. Kitais mokslo metais miesto mokyklose vaikų bus net 300 mažiau nei šįmet – kasmet švietimo įstaigos netenka vis daugiau mokinių.

E. Kuchalskis pripažįsta, kad tokios demografinės tendencijos diktuoja švietimo tinklo pertvarkos sąlygas. Jis neslepia, jog jau planuojamas tėvų egzamino neišlaikiusių, nepopuliariausių mokyklų likimas.

Anot jo, dėliojant švietimo žemėlapį, bus vertinamas ne tik tėvų poreikį atskleidęs mokyklų pasirinkimas, bet ir neužpildytų vietų klasėse skaičius. Vyriausybės nutarimu, jei klasėje mažiau mokinių nei nustatytas minimalus jų skaičius, už laisvas vietas iš savo biudžeto sumoka pati Savivaldybė. Vien už tuščias vietas neužpildytose klasėse per metus miestas sumoka apie 200 tūkst. Eur.

Savivaldybės sprendimas leisti tėvams pasirinkti norimą mokyklą skaudžiausiai kirto Skaistakalnio progimnazijai, tesurinkusiai vieną būsimų pirmokų klasę.

Savivaldybės sprendimas leisti tėvams pasirinkti norimą mokyklą skaudžiausiai kirto Skaistakalnio progimnazijai, tesurinkusiai vieną būsimų pirmokų klasę.

Brangiausiai Savivaldybės biudžetui atsieina Skaistakalnio ir A. Lipniūno progimnazijos. Pastarojoje tuščių mokymosi vietų 37-ios, dar daugiau jų Skaistakalnyje – 40.

Planuojama perkraustyti

Mažėjant mokinių skaičiui, auga mokyklų išlaikymo išlaidos ir Panevėžio švietimo strategai dėlioja naujo švietimo tinklo gaires. Kai kurių mokyklų pertvarka laukia jau 2018-aisiais.

Brangiausiai miestui kainuojančią ir nepopuliariausią Skaistakalnio progimnaziją, įsikūrusią renovuotame pastate, vicemero Petro Luomano teigimu, svarstoma paversti daugiafunkciu centru arba kurios nors didelius mokinių srautus sutraukiančios progimnazijos filialu.

Permainos planuojamos ir mokinių sparčiai netekančiai V. Žemkalnio gimnazijai bei „Aušros“ progimnazijai, nors pastaroji, anksčiau tesurinkdavusi tik po vieną pirmąją klasę, jau keletą pastarųjų metų sukomplektuoja dvi.

Vienas iš Savivaldybėje svarstomų variantų – „Aušrą“ iš nerenovuoto pastato perkelti į V. Žemkalnio gimnazijos patalpas ir abi mokyklas įkurdinti po vienu stogu.

Tačiau tokią idėją Savivaldybei dar tektų apginti Švietimo ir mokslo ministerijoje, nes teisės aktai tokio darinio nenumato.

Panevėžyje veikiančiai vadinamajai ilgajai K. Paltaroko gimnazijai tokia išimtis padaryta tik todėl, kad mokykla turi du steigėjus – Panevėžio savivaldybę ir Panevėžio vyskupijos kuriją.

Kaltina sukurtą opiniją

Mintį sukelti mokyklas po vienu stogu V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas vertina skeptiškai.

„Praktika rodo, kad kai mokyklą perkelia, pusė vaikų iš jos išsilaksto. Be to, mūsų patalpos nelabai pritaikytos pradinėms klasėms“, – kliūtis mato A. Totilas.

Anot direktoriaus, gimnazijos bendruomenė turi kitą išlikimo variantą, tačiau apie jį esą kol kas nenori viešai kalbėti.

„Mąstom, galvojam, reikia važiuoti į Švietimo ir mokslo ministeriją šnekėtis“, – tvirtina vadovas.

Dėl to, kad vienoms gimnazijoms pavyko surinkti po keturias pirmokų klases, o V. Žemkalnio – tik dvi, A. Totilo nuomone, kalta ne mokyklos ugdymo paslaugų kokybė, o tik viešoji opinija.

„Įvaizdį kuria ne pati gimnazija, o tam tikras visuomenės sluoksnis. Iš mūsų gimnazijos per mokslo metus nė vienas vaikas neišeina, bet iš vadinamųjų labai gerų gimnazijų pas mus ateina ir po dvidešimt, bet mes apie tai garsiai nešaukiame“, – „Sekundei“ aiškino direktorius.

Savivaldybės noras išgryninti miesto švietimo tinklą tėvų rankomis – leidžiant jiems rinktis mokyklą, A. Totilui irgi neatrodo teisingas sprendimas.

„Niekur šalyje tokio dalyko nėra, kad rinkos sąlygas pritaikytų švietimui“, – piktinosi direktorius.

Panevėžys ne kaimas

Mokinių priėmimo į mokyklas liberalizavimą savotišku žaidimu vadina ir Mokyklų vadovų asociacijos Panevėžyje vadovas, „Žemynos“ progimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas. Anot jo, teisės aktai įpareigoja savivaldybes reguliuoti klasių komplektų skaičių ir priskirti švietimo įstaigoms mikrorajonus.

 R. Grilauskas mokinių priėmimo į mokyklas liberalizavimą vadina savotišku žaidimu.

R. Grilauskas mokinių priėmimo į mokyklas liberalizavimą vadina savotišku žaidimu.

„Jei Savivaldybė turi tikslą išsaugoti mokyklose tolygų mokinių skaičių, kad vienos klasės nebūtų perpildytos, o kitos pustuštės, liberalizavimo neturėtų būti. Kodėl vieni mokytojai turi dirbti su 30 mokinių klasėse, kiti – su 24-iais?“– mano R. Grilauskas.

Nors Lietuvoje nėra naujiena po vienu stogu įkurdinti dvi skirtingų tipų mokyklas – gimnaziją ir progimnaziją, tačiau tokia praktika mieste R. Grilauskui atrodo abejotina.

„Čia ne rajonas, kur vaikai į vieną mokyklą suvežami iš kaimų“, – motyvuoja direktorius.

Asociacijos vadovo nuomone, idėja mažąsias mokyklas paversti didžiųjų filialais būtų laikina išeitis, kuri apsaugotų miestą nuo pastatų vaiduoklių, o Savivaldybę – nuo papildomų išlaidų finansuojant tuščias vietas klasėse.

Tačiau, R. Grilausko nuomone, mokyklų tinklo pertvarkos strategija turėtų apimti bent penkerius metus, kad miesto bendruomenė tam pasirengtų, bet ne vykdoma spontaniškai, per metus ar porą.

Nepatenkintiems tėvams suteiktąja laisve pasirinkti vadovams Panevėžio valdžia atsikerta, esą sovietmetis jau praeitis.

„Nebe kolūkių laikai, kai atimdavo pasą, kad žmogus neišvažiuotų. Švietimo įstatymas garantuoja tėvams teisę rinktis mokyklą ir ta suteikta teisė išgrynino bei parodė tikrąjį mokyklų veidą“, – teigė vicemeras P. Luomanas.

Komentarai

  • ponas R .Grilauskai jus visiškai teisus tik jus gi panevėžietis ,mano vaikai mokėsi šioje mokykloje,bet argi kada buvo protingu Panevėžio vadovų ??? buki , pasipūtėliai , nieko nedaro dėl gimtojo miesto tik intrigos vienas už kitą gudresni taip ir didmiesčio vardą praradom bent pasirūpintu augančiai kartą sovietmečių buvo perpildytos mokyklos.. o ką jie padarė ,kad miestas augtų ????kvailystė ,kai vaikai mieste turi važinėti iš vieno miesto galo į kitą pasikrapštyk galvą ponas mere ir p.P. Luomanai jau seniai sėdi valdyboje ,bet nieko nepadarai tur būt šilta vieta????

    • Matyt jūsų vaikai seniai mokykloje mokėsi. Dabar kaip tik ir yra tokia tvarka, kuria visi esamų mokinių tėvai patenkinti – visi gali leisti savo vaikus į tas mokyklas, kur jiems patogiau ar kur labiau patinka. Nebėra prievartos vesti ten, kur valdžia sugalvojo. O kad vaikų mieste mažėja – tai gal atsikvieskite savo tuos vaikus ir jų anūkus į Panevėžį, tegul miestą ir kelią. Pirmiausiai nuo savęs pradėkite keistis, o ne laukti, kad kažkas iš valdžios ant paauksuotos lėkštutės kažką atneš.

  • Tai rodo, kad kai kurių mokyklų(gimnazijų) direktoriai blogai dirba. Tai kodėl jų neatleidžiat? Ateitų geresnis direktorius surinktų gerą komandą ir mokiniai sugrįžtų. Kai „V.Žemkalnio direktorius buvo Urbonas mokinių buvo pilnos klasės.

    • Prie Urbono turėjai egzaminą išlaikyt,kad tave priimtų į 5 klasę. Mokykla turėjo dvasią ir buvo išskirtinė.

    • Žemkalnio gimnazija vadintusi Donato Banionio vardu, tai surinktumėte 6 pirmas klases. Mes vaikų nenorime leisti todėl, kad dar gerai prisimename tėvų pasakojimus, kam dirbo Žemkalnis Vokiečių ir Rusų laikais. Mums gėda leisti vaikus į tokį pavadinimą turinčią gimnaziją.

  • V.Žemkalnio direktoriui – darykite ką nors, formuokite tą viešąją opiniją, ji tikrai neatsiranda iš nieko. Nereikia kaltinti kitų.

    • Šis straipsnis ir yra viešosios opinijos formavimas…

      • Taip mąstant, kiekvienas straipsnis yra viešosios opinijos formavimas. Gal Jūs siūlote uždrausti spaudą?

        • O gal kaip tik trūksta nepriklausomumo ar bent šiokio tokio profesionalumo? Kas liks uždarius Skaistakalnio m-klą? Getas? Pastatas taborui aptarnauti? Kodėl reikia judinti „Aušrą“, jei jai lieka uždaromos „Senvagės“ mokiniai? Kam reikalingas dar vienas tuščias pastatas? Kodėl šios mokyklos direktorės nepaklausė?

  • Didžiulis žemaičių mikrorajonas liks be progimnazijos, tik su Pradine. Kodėl tėvai nesirūpina kur mokysis 5,6,7.8 klasių mokiniai. Tikra trumparegystė.
    Politikams stinga kompetencijos akivaizdžiai.

    • Atsakyti
  • Ponas luomanai, o juk jūsų sūnūs prieš keletą metų sėkmingai baigė Žemkalnio gimnaziją. Tai kokį veidą parodė ši mokykla? Kas joje pasikeitė? Mano sūnus mokėsi vienoje klasėje su jūsiškiu. Viskas juk buvo puiku. Ir aš, ir jūs buvome patenkinti šia mokykla. Tai kodėl dabar ją drabstote.

    • Atsakyti
  • Luomanas 100 proc. teisus. Tikrai nebe kolūkių laikai, kad nebūtų leidžiama rinktis. Ir nėra ko pykti – jei nesurenka mkkykla mokinių, vadinasi, mokytojai kažką daro ne taip. Nekaltinkit veidrodžio, kad veidas kreivas.

  • Žemkalnio bendruomenė kaltinkite tik save, žiūrėkite jau keleri metai kas dedasi per pertraukas prie maniežo, kitų pastatų. Per ligoninės langus matome, Maironio takas užtvindomas rūkoriais. O reziumė ta-todėl savo vaikų ir neleidau į veik kieme esančią mokyklą. Tvarkos ir atsakomybės trūksta.Vaikšto per tiltelį ir važiuoja į kitų mikrorajonų „protingai“ valdomas mokyklas. O apie pradinę mokyklą trumpai drūtai-jei mokykla neturi sporto aikštės ,ar galvojantis gimdytojas vis tiek leis savo vaikus į „išverktą“ pradinę? Ar užtenka,kad tėvus „kovoti“ suorganizuoja mokytojai? Suklydau? Visi tą žinome,tik garsiai nešnekame…..

    • Atsakyti
  • Kas tokio ypatingo Viltyje ir K.Paltaroke? Tik perpildytos klases. O gal jie dirba pagal kitokias mokymo programas? Kažkoks nesusipratimas. Viltis remonto nemačius nuo pat statybos pradžios. Tėvai veltui tikisi kažkokių stebuklų. Apie pradinę apskritai nėra ką ir kalbėti – tai leiskime į „pratemptą darželį“ iki pačios gimnazijos pabaigos. Trūksta miesto vadovams ryžto pabaigti su pradine.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (14)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų