Teisme – institucijų dvikova dėl panevėžiečių atliekų

Teisme – institucijų dvikova dėl panevėžiečių atliekų

 

Panevėžio verslininkai, darę žygius ir išsikovoję, kad atliekų mokesčio kintamoji dalis jiems būtų skaičiuojama ne pagal įmonių plotus, o realiai išvežamus šiukšlių kiekius, turėtų vėl pasijusti it ant adatų.

Į bene antrus metus besitęsiantį Savivaldybės ir panevėžiečių mūšį dėl atliekų tvarkymo įkainių įsitraukė ir Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje Kristina Nakutytė.

Ji kreipėsi į teismą įžvelgusi, jog Aukštaitijos sostinėje gyventojams mokestį skaičiuojant pagal nustatytą atliekų išvežimo normą, o verslui – pagal realiai išvežamų šiukšlių kiekį, nesilaikoma lygiateisiškumo principo.

Toks K. Nakutytės žingsnis stebina Savivaldybės vadovus. Anot jų, atliekų mokestis skirtingoms panevėžiečių grupėms apskaičiuotas laikantis K. Nakutytės atstovaujamos Vyriausybės nutarimo raidės. Miesto valdžia tvirtina, jog sverti gyventojų atliekų konteinerius nebūtų net techninių galimybių, kokias turi įmonės.

Verslas išsikovojo

Spaudžiama miesto verslo atstovų, Panevėžio savivaldybės taryba praėjusių metų gale nusileido ir pritarė, kad įmonėms dvinarės įmokos už atliekas kintamoji dalis būtų skaičiuojama nebe pagal pastatų plotus, o realiai išvežamą šiukšlių kiekį.

Iki tol Panevėžio verslas klojo nelogiškas sumas – mokestį skaičiuojant ne pagal šiukšlių kiekius, o įmonių valdomo nekilnojamojo turto kvadratinius metrus, kai kurioms už atliekas teko pakloti sveiko proto ribas peržengusias sumas, siekusias ne vieną dešimtį tūkstančių eurų per metus.

Prismaugti neįtikėtinai išaugusio mokesčio ir pagrasinę sukelti revoliuciją visoje Lietuvoje, Panevėžio verslininkai pasiekė, kad būtų peržiūrėta tokia nelogiška skaičiavimo tvarka ir bent jau kintamoji mokesčio dalis skaičiuojama pagal realiai išvežtą šiukšlių kiekį.

O gyventojai už atliekas ir toliau moka ne pagal tai, kiek prišiukšlina, bet pagal nustatytas normas.

Šiukšlių kiekius mieste skaičiavę ir analizę atlikę tyrėjai nustatė, kad vienas individualaus namo gyventojas per metus sukaupia 1,090 kub. m, o tai yra 1090 litrų, atliekų. Gyvenantysis daugiabutyje, pagal atliktus skaičiavimus, per metus išmeta 2230 litrų atliekų.

Vyriausybės atstovė susirūpino, ar gyventojams ir verslui atliekų mokesčio kintamąją dalį skaičiuojant pagal skirtingą metodiką nepažeidžiamas lygiateisiškumo principas. M. Garucko nuotr.

Įžvelgė nelygybę

Vyriausybės atstovė K. Nakutytė mano, jog nėra teisinga gyventojams nustatyti mažiausią atliekų normą ir stabilią kintamąją mokesčio dalį, o verslininkams šią skaičiuoti pagal tai, kiek realiai prišiukšlina.

K. Nakutytė tokiomis įžvalgomis pasidalijo su Savivaldybe prieš šiai pernai gruodį teikiant Tarybai siūlymą keisti mokesčio verslui skaičiavimo tvarką. Motyvo, kodėl verslui ir gyventojams turi būti taikomos skirtingos sąlygos, Vyriausybės atstovė nemato.

„Dar prieš Savivaldybei priimant sprendimą, išsakėme pastabas, kad negalima verslui ir gyventojams taikyti skirtingos skaičiavimo metodikos. Į mūsų pastabas Savivaldybė nesureagavo, todėl kreipėmės į teismą dėl šito sprendimo teisėtumo“, – teigė K. Nakutytė.

Panevėžio apygardos administracinis teismas vasarį priėmė nagrinėti Vyriausybės atstovės prašymą, kuriame ji Panevėžio savivaldybę kaltina pažeidus lygiateisiškumo principą.

Konteineriams neturi svarstyklių

Verslui sąlygas palengvinusios Panevėžio savivaldybės atstovai motyvuoja, jog įmonėms ir gyventojams atliekų mokestį skaičiuoti vadovaujantis vienodu principu būtų netgi neįmanoma. Administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos teigimu, skirtingą metodiką apskaičiuojant mokestį atskiroms grupėms netgi numato K. Nakutytės atstovaujamos Vyriausybės patvirtinta metodika.

„Kadangi yra galimybė iš įmonių surenkamas atliekas pasverti, pakeitėme tvarką, kad mokesčio kintamoji dalis verslui būtų skaičiuojama pagal faktą – išvežtų atliekų kiekį. Gyventojai moka pagal apskaičiuotą surenkamų atliekų susidarymo normą, kadangi pasverti kiekvieno individualaus namo konteinerio nėra galimybės“, – teigė T. Jukna.

Anot jo, dabartinės atliekas vežančios mašinos turi tik įrenginį nuskenuoti konteineriui. Pavaduotojas sutinka, kad sverti kiekvieną konteinerį ir mokestį skaičiuoti pagal tai, kiek kas išmeta atliekų, gal ir būtų teisingiausia, tačiau neabejoja, kad taip pat – ir brangiausia.

„Kad būtų įmanoma visose šiukšliavežėse įdiegti svarstykles konteineriams sverti ir tada vykdyti kiekvieno konteinerio apskaitą, reikėtų į atliekų tvarkymo ūkį investuoti didžiulius pinigus, kas taip pat atsilieptų įkainiui už išvežamas šiukšles. Jei ateityje Savivaldybės įmonę iš rinkos išstumtų privatus vežėjas, tokia investicija būtų net nepateisinama. Verslui anksčiau irgi buvo apskaičiuotos normos, bet po diskusijų prieita išvados, kad įmonės turi galimybę savo konteinerius pačios pasverti. Ten, kur yra galimybės pasverti, mokestis skaičiuojamas pagal svorį“, – teigė T. Jukna.

Anot jo, Savivaldybė, taikanti verslui ir gyventojams skirtingą kintamosios mokesčio dalies skaičiavimo metodiką, nenusižengia teisės aktams.

Lygiateisiškumo principas, kurio nesilaikymu K. Nakutytė kaltina Panevėžio tarybą, pavaduotojo nuomone, gali būti užkoduotas nebent pačios Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje, nuleistoje savivaldybėms.

„2019 m. sausį įsigaliojo pakeitimai, rekomenduojantys savivaldybėms nusistatyti atliekų susidarymo normas, o tada atliekas vežti pagal konteinerių skaičių, tūrį arba ištuštinimo dažnį, o jei yra galimybė – pagal svorį. Gali būti nustatyta kiekvienai kategorijai atskira tvarka – vienai pagal normą, kitai pagal atliekų susidarymo faktą, tai yra svorį. Matau, kad Panevėžio savivaldybė tikrai nepažeidžia šito Vyriausybės nutarimo“, – pabrėžė T. Jukna.

Institucijos nesusišneka

Pavaduotojo teigimu, dėl dideles aistras Panevėžyje keliančio atliekų mokesčio skaičiavimo metodikos Savivaldybė bandė konsultuotis su Vyriausybės atstove, tačiau aiškių atsakymų nesulaukė.

„Kai verslininkai prašė juos atleisti nuo mokesčio pastoviosios dalies, kreipėmės į Vyriausybės atstovę konkrečiai klausdami, ar galime pastoviąją dalį numatyti 1 Eur dydžio, kaip padarę kai kurie miestai. Vyriausybės atstovė konkretaus atsakymo išvengė ir parašė, kad turime vadovautis nutarimu, nors susitikimo metu komentuoja, kad Savivaldybei niekas to daryti nedraudžia. Manau, Vyriausybės atstovė vengia atsakyti į klausimus, kuriuos viešai jai išsakome. Galbūt dabar teismas ir išsklaidys visus neaiškumus“, – pabrėžė T. Jukna.

Komentarai

  • kas tą žioplą varną įkišo į tas pareigas. Kodėl sprendžiant šiukšlių problemą nediskutavote su daug,nb pirmininkais. kodėl nemokate gyventojams už šiukšlių rūšiavimą. Ar norite kad viską piltume kartu? NEPAMIRŠKITE – už paslaugas privalote mokėti !

  • Baisu, kad valdžioje tokios vištos.

Rodyti visus komentarus (2)

Atsakymas į Pranas komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų