A. Markuckis prisipažįsta bijantis net pagalvoti, ką reikėtų daryti pasitraukus iš antraisiais namais tapusios įstaigos. "Sekundės" archyvo nuotr.

Teatrų vadovus varo iš namų

Teatrų vadovus varo iš namų

Visą savo gyvenimą menui pašventę Panevėžio teatrų vadovai netrukus gali atsidurti gatvėje. Šalies valdžia užsimojo apriboti teatrų ir koncertinių įstaigų direktorių kadencijas.

Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimai numato, kad nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi po ketverius metus trunkančias kadencijas iš eiles.

Jeigu šias pataisas patvirtins prezidentė, susvyruos iki šiol pagal neterminuotą sutartį dirbančių teatro „Menas“ vadovo Kęstučio Vaičiulio, Lėlių vežimo teatro direktoriaus Antano Markuckio ir Muzikinio teatro šeimininko Vidmanto Kapučinsko kėdės, nors jie yra ne tik įstaigų vadovai, bet ir teisėti įkūrėjai.

Naujos darbo vietos tektų ieškoti ir kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų direktorei Sandrai Myškienei bei kino centro „Garsas“ direktorei Genei Pučinskienei.

Planuojama, kad pataisos įsigalios jau šių metų liepą, o pagal neterminuotas darbo sutartis priimti vadovai pareigas galėtų eiti dar vienerius metus.

Ministerijos teigimu, iki įstatymo įsigaliojimo vadovais priimti dirbti asmenys pareigas eitų iki sutartyje nurodyto termino pabaigos, todėl Juozo Miltinio dramos teatro direktoriui Linui Zaikauskui, bent kol kas, neteks rūpintis nauja darbo vieta.

Sprendimas liūdina

Prieš 31-erius metus Lėlių vežimo teatrą įkūręs ir visoje Europoje Panevėžį garsinantis A. Markuckis prisipažįsta bijantis net pagalvoti, ką reikėtų daryti pasitraukus iš antraisiais namais tapusios įstaigos.

Ne vieną vaikų kartą su spektakliais užauginusio menininko galvoje knibžda daugybė sumanymų, o valdžios užmojai jam kelia daugybę klausimų.

Muzikinio teatro direktoriaus V. Kapučinsko teigimu, svarbu įvertinti, kaip žmogus dirba, o ne tai, kiek jis metų sėdi viename ar kitame poste. T. Šiaudinio nuotr.

„Sprendimas liečia ne tik Panevėžį, tad man labai įdomu, kaip atrodytų Oskaro Koršunovo teatras be paties Oskaro Koršunovo. Keista, kai žmogus pats sukuria teatrą, o tada turi dalyvauti konkurse, kad galėtų tapti jo vadovu… Nepaisant to, jeigu prezidentė patvirtins pataisas, laikysiuosi įstatymų ir bandysiu gauti darbo vietą, kurią pats sukūriau“, – „Sekundei“ teigė A. Markuckis.

Kaip tvirtino teatro vadovas, per tris dešimtis darbo metų jis sukaupė daug patirties, rado kelią į vaikų širdis, nuolat kūrė ir eksperimentavo, todėl didžiausią baimę kelia, kad neapgalvoti valdžios sprendimai į Lėlių vežimo teatrą gali pritraukti negabius ir savo veiklai abejingus vadovus.

„Įsigilinti į visas profesines detalės nelengva, nes teatras nėra kokia nors gamykla, kur viskas daroma pagal instrukcijas. Norint čia dirbti, reikia pažinti režisierius, suprasti, ko nori vaikai, išmanyti dailės, šokio, muzikos ir daugybę kitų meno rūšių. Būtų labai liūdna, jeigu pasitraukęs iš teatro matyčiau, kaip viskas griūna. Visa ši erdvė tarsi persismelkusi manimi, o aš ja, tad negaliu įsivaizduoti, kad kas nors gali pasikeisti“, – atvirai kalbėjo A. Markuckis.

Patirties nebereikia

Panevėžio bendruomenių rūmų direktorė S. Myškienė apgailestauja, kad ilgus metus diegtos vertybės staiga tarsi apsivertė aukštyn kojomis, o ilgametė darbo patirtis tapo ne privalumu, o didžiausiu trūkumu.

„Valdžios sprendimas išties liūdina. Tam, kad galėčiau tapti vadove, mokiausi aštuonerius metus, nuolat tobulinau žinias, daugybę metų dirbau Panevėžiui, tačiau vieną dieną paaiškėjo, kad valdžios atstovams to visai nereikia. Tiesa, esu kūrybinga, dirbti nebijau, todėl tikrai nepražūsiu“, – sakė S. Myškienė.

Direktorės teigimu, vadžios užmojai gąsdina ne tik ją, bet ir daugybę kitų kultūros įstaigų darbuotojų. Susibūrę į komandą savo darbui neabejingi vadovai rašė laiškus Seimo nariams, stengėsi diskutuoti, ieškoti abi puses tenkinančių sprendimų, tačiau valdžios atstovai kultūros darbuotojų neišgirdo.

„Nors ir bandėme kalbėtis, negavome jokių įtikinamų argumentų, kodėl reikia keisti nusistovėjusią tvarką. Tikriausiai pagrindinė pokyčių priežastis ta, kad tiesiog reikia kažką daryti“, – mano S. Myškienė.

Kino centro „Garsas“ vadovės G. Pučinskienės teigimu, naujiems vadovams reikia kelerių metų, kad pažintų įstaigą, perprastų darbo specifiką ir subtilybės, todėl vos ketverius metus trunkanti kadencija jai kelia juoką.

„Nemanykite, kad darbo rezultatai visuomet pastebimi akimirksniu. Manau, šiuo atveju gali nutikti taip, kad vadovas sunkiai dirbs, tačiau pergalės vaisiai pasimatys tik pasibaigus jo kadencijai. Keista, kad anksčiau patirtis buvo vertybė, o dabar turi jausti didžiausią gėdą, jeigu per ilgai užsisėdi vienoje kėdėje“, – svarstė G. Pučinskienė

Kino centro direktorė pabrėžė, kad naujos pataisos – skubotas sprendimas. Vienu metu atleidus daugybę įstaigų darbuotojų, atsirastų viską griaunanti suirutė, nes darbo vietų būtų gerokai daugiau, nei profesionalų joms užimti.

„Jeigu žmogus yra aukšto lygio vadybininkas, tai dar visai nereiškia, kad jis būtų geru vadovu, galinčiu dirbti visur. Juk tam, kad įgyvendintum puikius sumanymus, pirmiausia reikia gerai pažinti įstaigą“, – tikino direktorė.

Panevėžio bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė stebisi, kad daugybę metų vertinta darbo patirtis staiga tapo kliūtimi.

Abejoja dėl patvirtinimo

Daugiau nei dvidešimt metų Muzikiniam teatrui vadovaujantis V. Kapučinskas taip pat abejoja valdžios užmojų veiksmingumu ir logiškumu. Pasak jo, Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose pakaitalą dabartiniams teatrų vadovams rasti nebūtų sunku, tačiau provincijos įstaigai vadovauti galbūt norės tik vienas žmogus.

„O kas nutiks, jeigu tas vienintelis jau bus atidirbęs dvi kadencijas? Logikos šiose pataisose tikrai nematau. Kalbas apie tai girdžiu jau seniai, tačiau manau, kad prezidentė nepatvirtins siūlomų pataisų“, – svarstė vadovas.

V. Kapučinksas įsitikinęs, kad siekiant geriausio rezultato derėtų ne riboti kadencijas, o pasekti šalies bibliotekų pavyzdžiu. Specialistai kasmet turėtų nuodugniai išnagrinėti visų teatrų veiklą, įvertinti jų pasiekimus ir įvairias pertvarkas daryti tik tose meno mekose, kuriose pastebima pažeidimų ar vis prastėjanti kokybė, neveiklumas.

„Svarbu įvertinti, kaip žmogus dirba, o ne tai, kiek metų sėdi viename ar kitame poste. Mūsų valdžia labai mėgsta dairytis į kitus ir itin lengvai susižavi dalykais, kuriais žavėtis nereikėtų. Tai būtų tik kosmetinis sprendimas ir jis situaciją netgi pablogintų“, – įsitikinęs V. Kapučinskas.

Regi galimybes

Kultūros ministerijos specialistai nesutinka su nuomone, kad naujosios įstatymo pataisos šalies regionus gali palikti be kultūros įstaigų. Pasak jų, pertrauka padėtų į įstaigų vadovų pozicijas pritraukti daugiau jaunų talentingų ir profesionalių žmonių, kurie atvykę į regionus galėtų kurti šeimas, kelti kultūros lygį ir pagerinti gyvenimo sąlygas vietos bendruomenėms.

„Be jokios abejonės gerbiame ir vertiname ilgamečių kultūros įstaigų vadovų darbą. Tačiau taip pat turime būti atviri pokyčiams, siekti, kad įstaigos veikla atitiktų laikmečio dvasią, įgyvendintų geriausius vadybos ir administracinius sprendimus. Todėl neabejojame, kad pasiūlytas mechanizmas – konkurso būdu atrinkti geriausią kandidatą, nustatyti jam naujus profesionalumo ir reputacijos reikalavimus, tinkamą atlygį už darbą, yra būtent tai, ko reikia, kad kultūros lygis būtų keliamas vadovaujantis aukščiausiais standartais ir geriausia pasauline praktika“, – teigia Kultūros ministerijos specialistai.

Kultūros ministerija pripažįsta sulaukianti nemažai dabartinių įstaigų vadovų nusiskundimų dėl profesionalaus scenos meno įstatymo pakeitimo, tačiau tikina, kad tai neužkirs kelio ilgamečiams vadovams išlikti poste. Dalyvaudami konkurse jie galės pakartotinai tapti vadovais.

Ministerija tvirtina, kad tokiu reguliavimu siekiama, jog kultūros srities įstaigose nebūtų „amžinųjų“ vadovų, kurie be jokių atrankų ar profesionalumo pasitikrinimo filtrų tose pareigose dirba dešimtmečius, kad kiekvienas asmuo, turintis tinkamą išsilavinimą ir darbo patirtį galėtų pretenduoti šioms įstaigoms vadovauti, kad viešo konkurso būdu būtų parinktas geriausias, profesionaliausias vadovas, gebantis sklandžiausiai administruoti įstaigos darbą.

Komentarai

  • Jaunas specialistas be darbo o pensininkai dar vadovauja. Pertvarkos reikalingos ir kuo greiciau

    • Atsakyti
  • Jeigu pensininkas vadovas dirba rezultatyviai ir nevagia, tai kodel jam negalima toliau puoseleti savo veiklos? Lai dirba i sveikata. O ir jauni – isivaizduoja, kad gali kalnus nuversti, bet ne taip paprastai viskas vyksta.

  • Duokim pabandyti jauniems dalyvauti konkurse ir tada diskutuosim

  • jei tie dėdulės iki grabo lentos kurs kultūrą, tai jauni, belaukdami vadovavimo laimės, pasens. Rotacija įneš naujų vėjų. Bent jau bus galima palyginti ką su kuo.

    • Tas dedule nuo 12 metu kure savo leliu teatra. Tamstos net neisivaizduojate per ka teko praeiti siam ,, dedulei“ , kad butu sis leliu teatras. Labai gera vadovauti atejus ant viso gero.

  • 100 procentų pritariu tiek švietimo įstaigų, tiek kultūros įstaigų vadovų rotacijai…Užtenka – „seniai“ prisivadovavo, todėl būtina užleisti vietas jauniems, kūrybingiems ir perspektyviems specialistams…

  • Leliu vezimo teatras- Antano Marcuko svajone, ideja ir viso gyvenimo darbas. Nuo kada 52 metu zmogus laikomas pensininku??
    Jaunimui reikia darbo? Tai niekas netrukdo. Uztenka ant viso gero i roju joti. Pradekite nuo nulio ir juodu savo darbu irodykite ka sugebate. Labai paprasta apsigyventi pastatytame ir irengtame name.

  • baisiausia, kas po šio eksperimento gali nutikti tai , kad sunyks kultūros įstaigos.

  • Teatro Vaiciuiliui laikas piest, gereusiai moka

  • Iš visų šitų išvardytųjų vadovų tik Markuckis atsidūręs keistoje situacijoje – žmogui, kuris sukūrė tokį unikalų teatrą, jį palikti būtų smūgis ir jam, ir teatrui, ir pačiam Panevėžiui. Neįmanoma net įsivaizduoti kito tokio savo darbo entuziasto. O visiems kitiems seniai laikas dairytis kitos vietos.

    • Atsakyti
  • Kur čia tie specialistai mėtosi? Mūsų miestelyje reikia kultūros centro vadovo – pretendentų lygiai nulis.

Rodyti visus komentarus (11)

Atsakymas į Jolita komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų