L. Kukuraitis (dešinėje) su panevėžiečiais aptarė opiausias problemas, tik jų sprendimo būdai, rodėsi, jau ne kartą girdėti. (T. Šiaudinio nuotr.)

Tarp politikos ir realybės – šviesmečiai

Tarp politikos ir realybės – šviesmečiai

Žygį per Lietuvos savivaldybes pradėjęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kartu su komanda užsuko į Panevėžį. Čia su įvairių bendruomenių bei organizacijų atstovais aptarė opiausias problemas, tik jų sprendimo būdai, rodėsi, jau ne kartą girdėti.

Skurdą ir turtinę nelygybę reikia mažinti keliant gyventojų pajamų dydį, pensijas, socialines išmokas. Šeimas ir vaikų teisių apsaugą stiprinti vaiko pinigais. Bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas skatinti parama per seniūnaitijas. Tokias pagrindines darbo gaires ir jų įgyvendinimo priemones vardijo ministras L. Kukuraitis. Jį lydėjo viceministrė Vilma Šilalienė bei ministro patarėja Kristina Paulikė.

Vyriausybės trijulė aiškino, kad jau yra patvirtintas visas priemonių planas, kokia linkme pasukti socialinius reikalaus Lietuvoje. Tačiau Lietuvos biudžetas šiai sričiai trečdaliu mažesnis nei Europoje.

Tokią savo kalbą pavadinęs politine, vėliau ministras perėjo prie konkretesnių pokyčių, kurie numatyti gerinant socialinę valstybės situaciją.

Nuo politikos iki realybės

Viena didesnių pristatytų naujovių, kad nuo liepos 1-osios daugiau Darbo biržos priemonių bus perduota savivaldybėms. Šios esą geriau mato, ko reikia miestui ar rajonui į darbo rinką įtraukiant socialiai apleistus asmenis, neįgaliuosius.

Taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos delegacija prakalbo apie šiuo metu nemažai diskusijų sulaukiantį vaiko teisių apsaugos tarnybų centralizavimą. Pasak ministro L. Kukuraičio, vaikus ginantys specialistai vis dar per daug priklausomi nuo savivaldybių politikos ir jiems būtini bendresni standartai.

Šiuo klausimu savo nuomonę paprašyta išsakyti ir Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė.

„Mūsų skyriuje dirba 11 specialistų. Krūvis didžiulis – nuo šių metų pradžios jau surašėme per 1300 raštų. Šioje tarnyboje būtina pertvarka iš esmės. Svarbu, kad savivaldybės galėtų žmonėms pasiūlyti kuo daugiau įvairių paslaugų“, – teigė vedėja.

Pasak A. Grainienės, jos kolegos dažnai susiduria su bėdomis, kai problemą spręsti reikia tuoj pat, o galimybių nėra. Dėl to užtrunka girtaujančių šeimų bėdos, nėra kur jų nukreipti dėl alkoholio priklausomybės.

Sudėtinga ir dėl iš tėvų paimtų vaikų. Panevėžio savivaldybei pavaldūs Laikinieji vaikų globos namai perpildyti, o globėjų vis dar neatsiranda. Sunkiai juda ir budinčių globėjų paslauga.

Bendruomeniniai šeimos namai

Ministerijos atstovai suskubo pristatyti Vilniuje įsibėgėjančią bendruomeninių šeimos namų idėją. Viceministrė V. Šilalienė dar kartą pabrėžė, kad vaikams geriausia augti ne vaikų namuose, o šeimose, kur jie susipažįsta su realiu gyvenimu.

Į bendruomeninių šeimos namų veiklą viceministrė paragino įsitraukti ir nevyriausybines Panevėžio organizacijas. Šios per susitikimą nuogąstavo dėl stringančio finansavimo jų veiklai.

Lietuvos agentūrai „SOS vaikai“ Panevėžyje atstovaujanti Irma Zabulionytė teigė, kad dažnai tenka laukti vėluojančios paramos įvairiems vykdomiems projektams, o jų sustabdyti nevalia.

Ministras L. Kukuraitis nuramino, kad projektų finansavimas šiais metais bus suplanuotas greičiau ir organizacijoms nereikės būgštauti dėl būsimų darbų.

Prabilo žmogus iš salės

Ministerijos atstovų susirinkusieji taip pat klausė apie neįgaliųjų integracijos į visuomenę programos ateitį. Domėjosi, kada svarbiausiose tarnybose atsiras psichologai.

Tačiau tikrąją socialinę padėtį Lietuvoje ir jos bėdas, ko gero, geriausiai iliustravo į susitikimą su ministru atvykęs paprastas panevėžietis. Iš salės galo pakilęs vyras tiesiog nupasakojo, kaip jis dabar gyvena su žmona ir keturiais vaikais.

„Mano šeimoje šeši asmenys. Gyvename iš 400 eurų pajamų per mėnesį. Aš pats nedirbu – turiu neįgalumą. Mus supa skurdas, antstoliai, bet noriu savo vaikams duoti kiek įmanoma daugiau. Tik man nepavyksta. Išgaliu juos tik leisti į mokyklą, būrelius. Mano dukra lanko šokių kolektyvą, kuris planuoja gastroles į Italiją. Jos išleisti negalėsiu – neturiu papildomų 250 eurų“, – kalbėjo vyras, klausdamas, kada valdžia atsisuks į tvarkingas šeimas, o ne tik beglobius vaikus ir girtaujančius tėvus.

Pasiūlę daržovių paieškoti pas vietos ūkininkus, pasinaudoti 15 Eur siekiančiomis vaiko išmokomis, susirasti papildomos veiklos atžaloms bei pasinaudoti kokiais nors paramos fondais, ministerijos atstovai daugiau nieko pridurti negalėjo.

Galerija

Komentarai

  • Eik roveti morku ! Neblogai

    • Atsakyti
  • Tobulas pavadinimas. Tikrai šviesmečiai.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų