T. Šiaudinio nuotr.

Svarbiausias egzaminas įveiktas

Svarbiausias egzaminas įveiktas

Savaitė abiturientams prasidėjo neramiai – visoje Lietuvoje pirmadienį buvo laikomas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Vienintelis privalomas egzaminas mieste praėjo be incidentų ar nesusipratimų.

Kaip ir kasmet, abiturientai galėjo rinktis – laikyti valstybinį ar mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Panevėžyje valstybinį rinkosi 791, o rajone – 188 moksleiviai.

Net 602 miesto moksleiviai pasirinko lengvesnį, mokyklinį, brandos egzaminą, tik vienintelės J. Balčikonio gimnazijos abiturientai nusprendė laikyti išimtinai valstybinį egzaminą.

Panevėžio rajone buvo kiek kitaip – pusė moksleivių pasirinko laikyti valstybinį, kita pusė – mokyklinį egzaminą.

Visų jų laukė ta pati užduotis – parašyti rašinį. Buvo galima rinktis vieną iš dviejų samprotavimo arba literatūrinio rašinio temų. Tik valstybiniame egzamine reikėjo remtis bent dviejų lietuvių autorių kūryba: vieną pasirinkti iš trijų jau nurodytų autorių ir vieną savo nuožiūra, o mokykliniame egzamine pakako atskleisti temą remiantis bent vienu nurodytu autoriumi.

Valstybinis brandos egzaminas bus išlaikytas, jeigu abiturientai gaus bent 30 proc. galimų surinkti taškų, o mokyklinio rezultatai bus skaičiuojami pagal balų ir taškų atitikties lentelę.

Jaudulys kišo koją

Nors mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai paaiškės tik birželio 16-ąją, o valstybinio – liepos 3-iąją, daugelis abiturientų lengviau atsikvėpė tik išėję iš egzaminų centrų.

„Sekundės“ kalbinti moksleiviai prisipažino, kad nebuvo taip baisu, kaip tikėjosi. Kai kurie tvirtino prieš egzaminą miegoję vos kelias valandas, o ryte negalėję praryti nė kąsnio. Ne ką mažiau jaudinosi ir abiturientų tėvai.

„Vyturio“ progimnazijoje valstybinį egzaminą laikiusi J. Balčikonio gimnazistė Ugnė Jagminaitė savo darbą atidavė viena pirmųjų. Išėjusi iš centro mergina vis dar jaudinosi, nors viską parašė. Gimnazistė tvirtino, kad stropiai rengėsi, bet jaudulys darė savo.

„Pavargau emociškai, nors pats egzaminas nebuvo sunkus, o visi nurodyti autoriai puikiai žinomi. Esu „tiksliukė“, planuoju studijuoti programavimą, tad lietuvių kalba nėra mano stiprioji sritis“, – sakė U. Jagminaitė.

Sunkesnių temų tikėjosi ir Milda Janulytė, todėl džiaugėsi, kad nuogąstavimai nepasitvirtino. Ji, kaip ir daugelis kalbintų moksleivių, pasirinko samprotavimo temą „Ką reiškia žmogui ramybė“. Pasak merginos, tai gana gyvenimiška tema, galima remtis ne vienu autoriumi, tad ilgai nesiblaškė ir pasirinko šią temą.

„Jaudulio buvo daug, vakare sunkiai sekėsi užmigti, bet manau, kad parašiau neblogai. Mokiausi ne paskutinę savaitę, o visus metus“, – po egzamino kalbėjo M. Janulytė.

Ji teigė, kad savo ateitį norėtų sieti su Lietuva, tad rinksis tarptautinių santykių, tarptautinio verslo ar politikos studijas.

„Svarbiausia, kad pačiai būtų įdomu mokytis, nors galvoju ir apie tolesnes perspektyvas. Labai tikiuosi, kad jų Lietuvoje yra“, – optimistiškai nusiteikusi abiturientė.

Miegojo tris valandas

Lietuvoje siekti karjeros planuoja ir kita J. Balčikonio gimnazistė Agnė Lukšytė. Mergina norėtų savo ateitį sieti su finansais, nors prisipažino, kad arčiau širdies žurnalistika ar turizmas, bet suprantanti, kad iš šių profesijų užsidirbti duonai būtų gana sunku.

„Mane visada traukė žurnalistika, bet suprantu, kad iš to Lietuvoje nepragyvensiu, karjeros galimybės mažos. Turizmas taip pat žavi, bet karjeros perspektyvos galimos tik užsienyje, o galimybių matau daugiau Lietuvoje, tad rinksiuosi platesnes finansų studijas“, – atvirai kalbėjo gimnazistė.

A. Lukšytė prisipažino prieš egzaminą miegojusi vos tris valandas. Tačiau visi šie metai buvo tokie sunkūs. Jos teigimu, kai norisi maksimalaus rezultato, atrasti laiko mėgstamai visuomeninei veiklai ir nepamiršti draugų, tenka aukoti miegą, tačiau dėl to visai nesigailinti.

„Nežinau, jaudulys padarė savo, kad tik tiek temiegojau. Juk norisi visur suspėti, tad tenka ką nors aukoti. O ko neprivalgei, to neprilaižysi“, – šypsojosi abiturientė.

Kels sparnus svetur

Nors daugelis kalbintų moksleivių savo ateitį sieja su Lietuva, kai kurie prisipažino, kad tik pasibaigus egzaminų maratonui kels sparnus į užsienį. Kas studijuoti, o kas – dirbti ar keliauti.

J. Balčikonio gimnazistas Vitoldas Bubelė prisipažino, kad lietuvių kalbos ir literatūros disciplina niekada nebuvo jo mėgiamiausia, o skaityti knygas jam ne malonumas, bet kančia. Tad prieš egzaminus gilinosi ne į grožinę literatūrą, o į konspektus. Ir neprašovė – rašiniui visiškai pakako konspektų.

„Lietuvių kalba mokykloje sekėsi tikrai nekaip, bet autoriai pasitaikė visi žinomi, tad iš egzamino išeinu gerai nusiteikęs ir tikiuosi tokių pat rezultatų“, – vylėsi vaikinas.

Nors pasirinko laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, jo rezultatai tolesnei V. Bubelės karjerai neturės jokios įtakos. Mat tik gavęs brandos atestatą jis išvyks į Angliją, kur jau ne vienerius metus gyvena sesuo. Vitoldas prisipažino, kad dabar niekur neplanuoja mokytis, nori padirbėti ir pakeliauti, pažinti pasaulio. O po metų galbūt įgyvendins ir savo svajonę – Danijoje ar Norvegijoje studijuoti grafikos dizainą ar ką nors, susijusio su technologijomis.

„Lietuvoje nematau perspektyvų, be to, noriu pailsėti nuo mokslų ir pakeliauti. Jau vieną vasarą praleidau Anglijoje, ši šalis mane sužavėjo, tad noriu ten grįžti ilgam. O vėliau gal važiuosiu dar kitur. Bet kokiu atveju kad ir kur būčiau, visada norėsiu grįžti į Lietuvą, gimtuosius namus. Juk čia gimiau, čia mano šaknys. Niekada nenutrauksiu saitų su savo gimtąja šalimi“, – kalbėjo V. Bubelė.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų