Oregonas, Aidahas, Juta, Minesota, Virdžinija, Merilandas, Vašingtonas – tik dalis vakarinės šalies dalies valstijų, kurias jau nusišypsojo laimė aplankyti pagal mainų programą Vašingtone jau aštuonis mėnesius gyvenančiai ir besimokančiai panevėžietei R. Dovidonytei. Asmeninio archyvo nuotr.

Svajonių šalyje laimi lietuvybė

Svajonių šalyje laimi lietuvybė

Septyniolikmetė Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos moksleivė Rugilė Dovidonytė jau aštuonis mėnesius gyvena ir mokosi Vašingtone, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Čia ji atvyko vedama svarbios misijos – skleisti žinią apie Lietuvą, jos tradicijas ir unikalią istoriją. Nors Amerika panevėžietę priėmė kaip šeimos narę, visgi jos simpatijų svertus vis dar nusveria gimtoji Lietuva.

R. Dovidonytė seniai troško aplankyti svajonių šalimi tituluojamą Ameriką, pamatyti kitokį pasaulį, užmegzti pažinčių ir nuotykių bei patirties bagažą papildyti neišdildomais prisiminimais.

Ne ką mažesnę įtaką jos pasirinkimams darė ir noras išsivaduoti iš lydėjusios rutinos.

„Norėjau suprasti, ką noriu toliau veikti, kur stoti, kuo būti – ne tik pažinti svetimą šalį ir jos žmones, bet ir save“, – sako R. Dovidonytė.

Tapti viena iš mainų programos dalyvių lengva nebuvo: jautėsi nemaža konkurencija, teko pereiti net tris atrankos etapus.

Pirmajame jų kiekvienam pretendentui reikėjo paruošti tris esė, antrajame – įveikti interviu klausimus, o trečiajame vėl laukė kiek trumpesnis esė, grupinė užduotis bei skaitymo ir klausymo užduotys.

Sulaukusi skambučio iš „American Councils“ organizacijos atstovų, Rugilė netvėrė džiaugsmu – jos troškimams pagaliau lemta išsipildyti.

Panevėžietei pavyko aplenkti net kelis šimtus pretendentų ir įrodyti, jog yra verta vietos 2018–2019 mokslo metais mokytis svetur.

„Finalininkais tapo tik 22 lietuviai, todėl patekimo santykis yra tik apie 2–3 proc.“, – paskaičiavo R. Dovidonytė.

Lietuva menkai pažįstama

Dabar Rugilė jau aštuonis mėnesius JAV vykdo ir švietėjišką, visuomeninę veiklą – plečia amerikiečių supratimą apie Lietuvą ir jos paveldą, kultūrą bei tradicijas, istoriją, vertybes, gyvenimo būdą.

Panevėžietė pastebi, jog amerikiečiai apie Lietuvą žino tikrai labai nedaug, o kai kurie jų – visai nieko. Toks nežinojimas ypač būdingas jaunimui, moksleiviams.

R. Dovidonytė juokiasi, jog ne su gražiomis lietuvaitėmis jiems asocijuojasi mūsų šalis, bet, kaip ir visame pasaulyje – krepšiniu, ypač Bolų šeima, kurios sūnūs kurį laiką žaidė Prienų-Birštono komandoje „Vytautas“.

„Daug amerikiečių mokytojų ir apskritai suaugusiųjų Lietuvą žino dėl mūsų istorijos, susijusios su buvusia Sovietų Sąjunga, bei mus, kaip tarptautinių ryšių, politikos bendrininkus. Vis dėlto mūsų šalies jie gerai nepažįsta, visiems Lietuva atrodo labai tolima, nedidelė ir nepasiekiama“, – dėmesį atkreipė Rugilė.

Gyvendama už Atlanto septyniolikmetė ne tik dalijasi asmenine patirtimi, žiniomis, bet ir mezga pažintis su lyderiais iš Lietuvos bei kitų šalių, semiasi vertingų patarimų, kuriuos vėliau galėtų panaudoti asmeniniuose ir visuomeniniuose ateities projektuose.

O amerikiečiai lietuvaitę nustebino tolerantiškumu ir smalsumu. Visgi, pastebi R. Dovidonytė, didžioji dalis jų nėra išvykę už šalies ribų, tad ir pasaulis, nusitęsęs už jų, dažnam amerikiečiui menkai egzistuoja.

„Tai labai akivaizdu. Visgi žmonės nėra visiškai atsiriboję, nebijo užduoti klausimų, domėtis. Gaila, bet pasaulio žemėlapyje didžiulės dalies šalių jie nemato“, – sako Rugilė.

Pasiveja ilgesys

Prieš išvykdama į JAV, septyniolikmetė panevėžietė intensyviai nesiruošė ir neišgyveno dėl laukiančios kelionės. Ir iki tol ji yra nemažai keliavusi.

Vos nusileidusią Vašingtone Rugilę pasitiko Lietuvos klimatui neįprastas karštis – rugpjūčio mėnesį termometro stulpelis buvo šoktelėjęs iki 38–40 laipsnių pagal Celsijų.

„Buvo labai tvanku, o ir laiko skirtumas – dešimt valandų. Man prireikė kelių dienų prie to priprasti, skrydžiai buvo ilgi ir varginantys“, – pasakojo R. Dovidonytė.

Nelengva buvo prisitaikyti ir prie supančios aplinkos.

„Gyvenu dykumingoje teritorijoje. Vos tik atvykus, vakariniame krante siautė gaisrai, todėl buvo pavojinga išeiti į lauką“, – iki tol neregėtą patirtį prisimena panevėžietė.

Pasirinkti, kurioje valstijoje norėtų praleisti mokslo metus, nei Rugilė, nei kiti mainų programos dalyviai negalėjo. Visi jie buvo atsitiktinai apgyvendinti vienoje iš penkiasdešimties valstijų, pas programoje užsiregistravusias šeimas. Taip siekiama priartinti atvykusiuosius mokytis prie tikrojo amerikietiškojo gyvenimo būdo ir kultūros.

R. Dovidonytė pateko į šeimą, su kuria visai nesutapo interesai. Visgi vėliau jai pavyko pakeisti gyvenamąją vietą.

Rugilė džiaugiasi, jog kita ją priėmusi šeima sutiko labai šiltai ir suteikė ypač geras gyvenimo sąlygas.

„Man labai pasisekė, jaučiuosi kaip šeimoje. Gyvenu šalia miesto, apsupta kalnų. Negalėčiau pasakyti, kad kažko trūksta, tačiau būna akimirkų, jog pasiilgstu savo šeimos, draugų, mokytojų, tiesiog pačių Panevėžio gatvių, Lietuvos gamtos ir naminio maisto“, – šypteli Rugilė.

Patriotiški ir aktyvūs

Oregonas, Aidahas, Juta, Minesota, Virdžinija, Merilandas, Vašingtonas – tik dalis vakarinės šalies dalies valstijų, kurias jau nusišypsojo laimė aplankyti R. Dovidonytei.

Didžiausią įspūdį jai paliko Vašingtono sostinė ir jos vyriausybės pastatai – Baltieji rūmai, Kapitolijaus kalva, taip pat – įvairūs monumentai.

„Turėjau galimybę susitikti ir su Vašingtono valstijos senatore Peti Miurėj bei jos darbuotojais, savo apygardos atstovu Danu Niuhausu, buvau įspūdingoje kongreso bibliotekoje“, – JAV patirties semiasi panevėžietė.

Ameriką Rugilė be didelių svarstymų vadina svajonių šalimi, kurioje, nors ir jautiesi mažas, gali sutikti didžių, bet šiltų ir malonių žmonų.

„Valstijose galimybės – neaprėpiamos, žmonės nėra susikaustę, nebijo svajoti ir gyventi, neturi įsisenėjusių visuomenės standartų, aktyvūs visose gyvenimo srityse. Jų patriotiškumas, ypač laisvės vertinimas, skverbiasi visais įmanomais būdais“, – sako mergina.

Būtent patriotiškumas ir stiprios bendruomenės, anot pašnekovės, suartina lietuvius bei amerikiečius.

R. Dovidonytė įsitikinusi, jog nors šios dvi tautos turi nemažai skirtumų, visgi Baltijos valstybės kur kas panašesnės į Vakarus nei Azijos ar Rytų Europos šalis.

Rugilė tikina pastebėjusi, jog JAV gyventojai labai religingi, vertinantys tarpusavio santykius. Mokytojai su mokiniais bendrauja tarsi su draugais, jiems net šiek tiek atlaidesni, nes maloni atmosfera ugdymo įstaigose – svarbus veiksnys.

Politika visiems įdomi

Praleisti pro akis didžiųjų šalies sopulių R. Dovidonytei taip pat nepavyksta. Anot jos, viena didžiausių spragų šioje šalyje – politika.

Per aštuonis mėnesius panevėžietė išgirdo nenusakomą skaičių politinių diskusijų, kalbų apie dabartinį prezidentą Donaldą Trampą, jo kurpiamus planus bei numatomus pokyčius.

„Gyvenu miestelyje, kuriame didelė meksikiečių populiacija, todėl kalbos apie sieną pietuose giliai paveikia miestiečius. Per istorijos pamokas vykdavo labai daug ginčų, debatų, nes žmonės, net ir mokiniai, čia ypač domisi naujienomis, politika“, – akcentuoja moksleivė.

R. Dovidonytė įžvelgia ir lietuvių pranašumų prieš amerikiečius. Anot jos, mūsų tauta labiau išsilavinusi ir lietuviai skiria kur kas daugiau dėmesio pareigoms bei darbui.

„Archajiška kultūra, kalba taip pat išskiria mus iš kitų pasaulio šalių. Reikėtų išlikti patriotiškiems, stengtis tobulinti savo šalį, o ne emigruoti, tačiau ir būti atviresniems naujovėms, pokyčiams, platesnių pažiūrų religijos, seksualinės orientacijos, rasės ir tautybių atžvilgiu“, – mano ir pati savo požiūrį kiek pakeitusi Rugilė.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų