Stažuotę NASA P. Venclovas vadina išsipildžiusia svajone, kuria anksčiau buvo sunku patikėti.

Svajonė apie kosmosą virto realybe

Svajonė apie kosmosą virto realybe

NASA vykdomos kosmoso programos daugeliui atrodo tokios pat tolimos ir nepasiekiamos kaip pats kosmosas. Tačiau kartais svajonės išvysti ir net padirbėti vienoje prestižiškiausių pasaulio organizacijų virsta realybe. Panevėžietis studentas Paulius Venclovas NASA virtuvę išvydo iš vidaus.

21-erių Paulius Venclovas šią vasarą NASA (JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija) atliko dešimties savaičių stažuotę. Tokios stažuotės finansuojamos Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis, o konkursą organizuoja ir atrankas vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Šiemet iš kelių dešimčių lietuvių studentų atrinkta dvylika. Šeši stažavosi vasaros pradžioje, o likusieji – rudenį. Pasak jaunuolio, laimėjus nemenką atranką Lietuvoje, viskas tuo nesibaigia. Studentą dar turi pasirinkti ir NASA mentoriai.

„Kažkas turės su tavimi ten dirbti ir jie turi sutikti tą daryti“, – „Sekundei“ teigė P. Venclovas.

Svajonės pildosi

Vos baigęs Vilniaus universiteto Taikomosios fizikos studijų programos antrąjį kursą, vaikinas NASA dirbo prie dviejų projektų. Jis stažavosi Kalifornijoje esančiame NASA AMES tyrimų centre, kuris specializuojasi naujų mokslų ir technologijų pritaikymu NASA reikmėms.

Pauliaus įsitikinimu, išvykti padirbėti į tokią organizaciją tik po antro kurso yra labai daug. Tokia sėkme sunku buvo patikėti ir jo artimiesiems, draugams.

„Buvo baisoka, tačiau tokia galimybė atsiranda labai retai, tad nedvejodamas sutikau važiuoti. Net minčių nebuvo, kad ten stažuosiuosi. NASA atrodė labai labai toli. Be abejo, tokia svajonė kirbėjo“, – studentas sako sunkiai tikėjęs, kad pavyks patekti į kone legendomis apipintą instituciją.

P.Venclovo teigimu, JAV studentams NASA yra tiesiog viena iš valstybinių institucijų.

„Jiems tokia stažuotė – normalus dalykas. Kitaip yra tarptautiniams studentams. Kiek kalbėjau su jais, visiems tai reiškė labai daug“, – sakė jaunuolis.

Prieš vykdamas į stažuotę apie tai, ką ten veiks, Paulius žinojo tik labai bendrais bruožais. Buvo suteikta bendra informacija apie padalinį, kokių maždaug sugebėjimų prireiks, bet tai, ką tiksliai darys, studentai sužinojo tik atvykę.

Taikomąją fiziką studijuojantis vaikinas sako, kad per dešimt savaičių pritaikyti turimas žinias konkrečioje srityje gana sudėtinga. Tiesa, prieš važiuojant buvo tam tikri reikalavimai žinioms, kad atvykus nebūtų viskas nauja.

„Viską nuo nulio išmokti per dešimt savaičių neišeitų. Kiekvienos darbo dienos kiekvieną minutę mes stengėmės kuo daugiau padaryti“, – pasakojo Paulius.

Panaudoja žinias

Šiuo metu AMES tyrimų centro vakuumo kambaryje statomas vėjo tunelis. Jame galima sumažinti slėgį iki Marso atmosferos sąlygų, todėl bus galima testuoti bepiločius orlaivius. Jie ateityje galėtų skraidyti Marse.

Pasak P. Venclovo, Marsas dabar įdomiausia planeta NASA. Jam pačiam teko prisidėti prie tam tikrų tyrimų. Paulius aerodinamikos padalinyje kartu su dar dviem stažuotojomis iš JAV įgyvendino du projektus.

Už trijų studentų komandą buvo atsakingi du NASA mentoriai. Vienas jų įgyvendintų projektų buvo Marso vėjo tunelio detalių streso analizė. Kitaip tariant, studentams reikėjo išsiaiškinti, ar vėjo tunelio, kuris bus testuojamas Marso atmosferos sąlygomis, detalės atlaikys jėgas, susidarančias dėl slėgių skirtumo.

„Imi detalių rinkinį, žinai tam tikrus parametrus, suskaičiuoji, kokie ir kur yra slėgiai. Tada nurodai, kokias jėgas kuria tie slėgiai detalėse, ir kompiuterio programa analizuoji“, – apibūdina savo darbą vaikinas.

Antrasis projektas buvo sukurti vėjo tunelio eksperimentinį modelį. Kitaip tariant, padaryti tikslią šimtus kartų sumažintą vėjo tunelio ir lėktuvo kopiją bei sukurti veikiantį modelį. Jis turi veikti atitikdamas realias testavimo sąlygas.

Tam, kad modelis kuo labiau atitiktų realybę, studentai detales spausdino 3D spausdintuvais, valdyti naudojo elektroniką. Paulius sako pasiūlęs įdiegti rankų gestų vartotojo sąsają. Kad mojuojant ranka virš tam tikros vietos, vėjo tunelyje ranka būtų galima valdyti lėktuvo modelį. Jis džiaugiasi, kad abu projektai visai neblogai pavyko.

„Vėjo tunelį išanalizavome, parašėme rekomendacijas, kurios vietos netinkamos, o kurias reikia dar sutvirtinti ar keisti medžiagą, iš kurios pagaminta detalė. Mūsų pagamintas vėjo tunelio prototipas atliko minėtas funkcijas, tačiau kartais jos reikiamu laiku nesuveikdavo ir panašiai. Kitais metais šį projektą tęs ir baigs kiti studentai – pradės nuo ten, kur mes sustojome“, – pasakojo P. Venclovas.

Šie darbai nėra bereikšmiai, duoti tik studentams įgyvendinti. Pasak vaikino, šiuo metu statomas didžiulis Marso vėjo tunelis ir į stažuotojų pastabas bus atsižvelgta.

Sukurtas vėjo tunelio su lėktuvu modelis bus skirtas edukacijai, visuomenei šviesti apie vėjo tuneliuose daromus eksperimentus. Studentas mano, kad galiausiai jis atsidurs viename aviacijos muziejų arba kažkur NASA paradiniuose pastatuose, kur bus demonstruojamas žmonėms.

Atsiveria vis plačiau

Daugelis apie NASA įspūdį susidarę iš televizijos filmų. Pasak P. Venclovo, AMES tyrimų centras neturi raketų paleidimo aikštelės, tačiau čia saugomoje teritorijoje kaip eksponatas demonstruojama pusė raketos. Tad galima pasižiūrėti į vidų. Tiksliuosius mokslus pasirinkusį panevėžietį tokie dalykai itin domina.

„Gal todėl, kad visada būdavo įdomu klausti kodėl? Ir sužinoti, kaip veikia kokie nors prietaisai ar technologijos“, – sako, kodėl patraukė fizika, P. Venclovas.

Jo teigimu, AMES tyrimų centre yra ne tik begalė vėjo tunelių, bet ir didžiausias pasaulyje vėjo tunelis, į kurį studento iš Lietuvos dėl kariuomenės nuostatų neįleido. Šis vėjo tunelis priklauso tiek NASA, tiek JAV armijai, o armijos politika esą tokia, kad ten negali būti užsieniečių, nors ir dirbančių NASA. Nepaisant to, vaikštant po kitus pastatus, praeinant šalia buvo galima suprasti ir įsivaizduoti, kur yra vakuumo kambariai, skydų nuo karščio kosmoso technologijoms testavimas, sraigtasparnių angarai.

„Visada užgniauždavo kvapą tiek savo dydžiu, tiek technologijomis. Ten viskas reikalauja dydžio“, – Paulius sako, kad net eiti šalia pastato buvo įspūdinga.

P.Venclovas prisipažįsta, kad ateityje norėtų dirbti NASA, bet būtų gaila ir palikti Lietuvą. Kita vertus, svetimšaliui galimybės ten įsidarbinti mažesnės nei gimusiesiems JAV. Vis dėlto yra ten dirbančių vokiečių, kitų šalių piliečių. Girdėjo, kad yra ir lietuviškų šaknų turinčių darbuotojų. Be to, metams bėgant ten įsidarbinti tampa lengviau. Tad Paulius neatmeta tikimybės, kad ateityje kada nors atsiras galimybė ir jam ten dirbti.

„Dabartinė NASA šiek tiek skiriasi nuo to, kas buvo tais laikais, kai vyko Šaltasis karas ir kosmoso lenktynės. Tačiau nepaisant to, dabartinės NASA nagrinėjamos temos yra be galo įdomios ir jų projektai visada įspūdingi. O noras įtraukti studentus į tokius projektus yra iš tiesų išskirtinis. Kitos privačios JAV kompanijos, užsiimančios panašiomis kosmoso technologijomis, taip nedaro. NASA – atvira edukacijai“, – teigė panevėžietis.

Pasak vaikino, studentams duodami įrankiai, suteikiamos galimybės, išsakomi tikslai, kuriuos reikia įgyvendinti, o tada žiūrima, kas iš to išeis, ką pats jaunuolis išmoks ir kuo papildys projektą. Jam leidžiama pasireikšti.

Pauliaus teigimu, darant vėjo tunelio prototipą, galimybės vartotojui sąveikauti su modeliu rankų gestais iš pradžių nebuvo numatyta.

„Tai buvo mano idėja, kurią dirbdamas pasiūliau ir ją sutiko įgyvendinti“, – džiaugiasi ir didžiuojasi atliktu darbu vaikinas.

Kita vertus, šioje organizacijoje labai griežti saugumo reikalavimai.

„NASA sutikti žmonės labai draugiški ir visada man padėdavo, jei kažko nesuprasdavau ar būdavau sutrikęs. Tai labai didelis pliusas. Iš kitos pusės, NASA turi labai griežtus saugumo reikalavimus, kurie kartais būdavo nepatogūs“, – pasakojo Paulius.

Jo žodžiais, pirmas savaites studentą, kol negavo kitokio leidimo, turėdavo lydėti vienas mentorių. Be to, buvo paimti pirštų atspaudai, patikrinta informacija duomenų bazėse.

Įžymybių sankaupa

AMES tyrimų centras įsikūręs žymiajame Silicio slėnyje. Studentai buvo apsistoję centrui priklausančiuose svečių namuose. Silicio slėnyje įsikūrę daug pasaulinio garso kompanijų.

„Atvykusieji iš kitų JAV valstijų darbuotojai ar studentai mėgsta ten apsigyventi. Silicio slėnyje nuomos kainos milžiniškos. Be 2 000–3 000 dolerių ten būsto neišsinuomosi. Kai suvažiuoja daug darbuotojų, gaunančių didelius atlyginimus, ir jiems reikia būsto, nuomos kainos ten labai greitai išaugo į vienas didžiausių JAV“, – pasakojo panevėžietis.

Lietuviai kiek galėdami pasižvalgė po žymųjį slėnį. Šalia kai kurių garsių pasaulio bendrovių, tokių kaip „Google“, „Amazon“, „Tesla“ ar „Apple“, tik pasižvalgė iš išorės, tačiau pasitaikė proga apsilankyti „Intel“ įmonės muziejuje. Pasak jo, NASA taip pat organizavo ekskursijas po savas laboratorijas, kuriose studentai nedirbo, ir keletą išvykų į šalia esančias technologijų įmones.

Paulius apsilankė „SPI Robotics“ įmonėje, jo kambario draugas – „Tesla“.

Po dešimties savaičių stažuotės vaikinas dar savaitę pakeliavo po Kaliforniją, užsuko ir į Nevados valstiją. Važinėdavo ir savaitgaliais, nes jų NASA leidimai galiojo tik darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos. Tad ir norėdami nebūtų galėję ilgiau užtrukti, padirbėti viršvalandžius. Vaikinui teko pervažiuoti praktiškai visa Kalifornijos pakrante. Jis juokauja, kad būdamas Los Andžele negali neapsilankysi Holivude. Taip pat buvo ir Las Vegase.

„Labiausiai patiko San Fransiskas, tai labai kalnuotas miestas, galima sakyti, iš visų pusių apsuptas vandenyno. Vienoje pusėje įlanka, kitoje – Ramusis vandenynas“, – įspūdžiais dalijosi studentas.

Pasak P. Venclovo, amerikiečių gyvenimo būdas kiek kitoks. Ten žmonės atviresni, nebijantys bendrauti.

„Kelyje ar parduotuvėje gali pradėti šnekėti su visiškai nepažįstamu žmogumi“, – pažymi jis.

Be to, visai kitokia transporto sistema. Ten puikiai išplėtotas kelių ir greitkelių tinklas, pigūs degalai. Tad suvokimas, kaip svarbu turėti automobilį, yra kitoks.

Nors amerikiečiams įprasta daug šypsotis, tačiau, vaikino manymu, jie įsileidžia ir į savo vidų. Be to, nebijo kalbėtis įvairiomis temomis.

„Taip pat ir apie politiką visada gali paklausti. Dabar tai karšta tema“, – tikino jis.

Pasak studento, dalis amerikiečių žino, kur yra Lietuva, kiti mano, kad esame Rusijoje, tačiau buvo ir tokių, kurie apskritai neįsivaizdavo, kuriame pasaulio pakraštyje Lietuva. Paaiškinus, kad tai Rytų Europa, – greitai susigaudydavo.

Didesnės galimybės

P. Venclovas sako, kad stažuotė NASA davė labai daug. Visų pirma, praplėtė akiratį, suvokimą kuriant ateities planus. Vaikinas prisipažįsta dar negalvojantis, kur dirbs ateityje. Anot jo, yra daug galimybių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, galbūt ir JAV. Kol kas jaunuolis ketina baigti bakalauro studijas ir siekti tolesnių mokslo aukštumų.

Pauliaus teigimu, Amerikoje nebuvo to, ko nebūtų matęs ir Lietuvoje. Ir pas mus yra lazerinių pjaustyklių, ir 3D spausdintuvų, nors ir ne tiek ir ne tokio aukšto lygio.

„Nebuvo kažko visiškai naujo, ko visiškai nebūčiau matęs. Tiesiog NASA geras dalykas yra tai, kad gali ateiti ir niekas tavęs nevaržo. Yra žmonės, kurie prižiūri tą įrangą, ir gali su ja dirbti – už viską apmokama“, – džiaugiasi pasitaikiusiomis galimybėmis studentas.

Pradėjęs naujus studijų metus Paulius vėl bando įsivažiuoti į įprastą ritmą. Įgytas žinias jis tikisi pritaikyti studentiškoje mokslinėje veikloje. Dar dvejus metus studijuosiantis, kol įgis diplomą, vaikinas juokauja pats bandantis nuspėti, kur ir kuo dirbs po mokslų.

Paprastai baigus taikomąją fiziką galima dirbti lazerių įmonėse, mokslo ir technologijų centruose bei kitur. Magistrantūros studijos įspraudžia į tam tikrus rėmus ir padeda rasti konkrečią sritį.

Galerija

Komentarai

  • Labai kietai

  • Gera skaityti apie tokį jaunimą. Pagirtina, kad „Sekundė“ orientuojasi ne į kriminalus.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų