„Pabudimo“ kūrybinė komanda žada, kad tai bus kiek netradicinių sprendimų, tačiau paliečiantis giliausias sielos kertes spektaklis. Viena vertus, psichologiškai sunkus, gal net gniuždantis, bet kartu ir išlaisvinantis. JMDT nuotr.

Suvesti sąskaitas su sąžine

Suvesti sąskaitas su sąžine

 

Išsaugoti žmogiškumą bet kokiose, net ir kritinėse situacijose, – svarbiausia vertybė. Kaip nepasiduoti baimėms ir spaudimui tapti mankurtais, tampa kone retoriniu klausimu.

Jau šį savaitgalį J. Miltinio dramos teatras žiūrovus pakvies į premjerą – Antano Škėmos „Pabudimą“. Kūrybinė komanda žada, kad tai bus kiek netradicinių sprendimų, paliečiantis giliausias sielos kertes spektaklis. Psichologiškai sunkus, gal net gniuždantis, bet kartu ir išlaisvinantis.

Pasak J. Miltinio dramos teatro meno vadovo Andriaus Jevsejevo, A. Škėmos stiprybė – universalumas. Visas pjesės veiksmas vyksta sovietmečiu, kai žmogaus menkinimas ir žiaurumas, siaubas buvo kone kasdienybė. Tačiau ta kraupi tardymo kamera savyje talpina viso pasaulio baimes, iš kurių gimsta prievartos, žiaurumo, neapykantos atvejai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – sunkiai suvokiamas siaubas Ukrainoje, Sirijoje bei Artimuosiuose Rytuose, pabėgėlių krizė ir kiti kataklizmai visame pasaulyje.

„Baimė, neapykanta ir žiaurumas nėra tik sovietmečio, kaip mėgstama sakyti, „Homo sovieticus“ palikimas. Tai kažkas universalesnio, kolizija tarp dviejų jėgų, tarp gėrio ir blogio. Pasikeitus politiniam kontekstui tas, kuris kažkada buvo geras, gali tapti blogu ir atvirkščiai. Apie tuos dalykus visada yra metas kalbėti“, – įsitikinęs A. Jevsejevas.

Nors Lietuvoje ta kova tarp juodo ir balto nėra tokia aštri, sovietinis paveldas nuolat prasiveržia pro vis dar besikalančius laisvės daigus. Juk ne taip seniai visuomenę supurtė J. Miltinio dramos teatro aktoriaus Donato Banionio ir dirigento Sauliaus Sondeckio skandalas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė, kad šie kultūros šviesuliai sovietų okupacijos metais neva buvo užverbuoti KGB.

„Visas šis skandalas atsiliepia į A. Škėmos „Pabudimo“ temą. Nors jis greitai nuslūgo, vis dėlto visa tai kažkur sklando ore“, – pastebi teatro meno vadovas.

Išdrįso prakalbinti

Imtis tokio psichologiškai sunkaus ir daugiapakopio kūrinio – iššūkis visai kūrybinei komandai. Gal todėl per visą Nepriklausomybės laikotarpį neatsirado režisieriaus, kuris išdrįstų šių dienų kontekste atverti A. Škėmą. Tik 1989 m. režisierius Jonas Vaitkus Lietuvos valstybiniame akademiniame teatre bandė perteikti šio kūrinio tragizmą. Tad jau šį šeštadienį J. Miltinio dramos teatre žiūrovų laukianti premjera bus pirmasis šio kūrinio pastatymas profesionaliojoje scenoje jau nepriklausomoje Lietuvoje. Be to, tai pirmasis lietuvių dramaturgijos klasikos pastatymas režisieriaus A. Areimos kūrybinėje biografijoje.

Kaip pasakojo A. Jevsejevas, kontaktas su A. Areima ir A. Škėma įvyko savaime. Režisierius norėjo A. Škėmą statyti dar prieš gerus porą metų. Jam ir teatro vadovui Leonui Blėdžiui atėjus dirbti į J. Miltinio dramos teatrą, šis projektas natūraliai prasitęsė ir jau šį savaitgalį įgaus realų kūną. Prieš kelerius metus kilo skandalas, kai režisierius Jonas Jurašas Kauno dramos teatre statė spektaklį pagal A. Škėmos kūrinį „Balta drobulė“. Tuomet A. Škėmos dukra uždraudė rodyti spektaklį, nes su ja, kaip autorinių teisių paveldėtoja, nebuvo sudaryta sutartis. Tačiau šįkart, pasak A. Jevsejevo, viskas vyko labai sklandžiai, leidimas yra gautas. Teatras net nupirko lėktuvo bilietus Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančiai A. Škėmos anūkei Corrinai Škėmai-Snyder.

„Labai džiaugiamės, kad į premjerą atvyksta pati A. Škėmos anūkė. Ji dalyvaus ir po spektaklio vykstančioje diskusijoje su kūrybine trupe ir žiūrovais. Bus įdomu pasiklausyti, kaip visa tai atrodo žmogui, turinčiam asmeninį ryšį su šia medžiaga“, – sako J. Miltinio dramos teatro vienas iš vadovų.

Netikėtumo žaismė

A. Jevsejevas intriguoja, kad spektaklis bus paveikus ne tik savo medžiaga, bet ir kiek netradiciniais režisūriniais bei techniniais sprendimais. Pjesėje vaidins vyresniosios kartos atstovai: Vytautas Kupšys, Petras Kežys, Lolita Martinonytė bei jaunosios kartos, kuriai sovietmetis labiau pažįstamas iš knygų ir pasakojimų, aktoriai: Giedrius Arlauskas, Marius Cemnickas, Jonas Čepulis, Justina Nemanytė, Emilis Pavilionis bei kiti. Režisieriui pavyko prisikviesti itin talentingus aktorius iš kitų teatrų – Anicetą Gendvilą bei Vainių Sodeiką. Kad tai bus kiek netradicinis spektaklis, rodo ir tai, kad vien dekoracijos sveria kelias tonas.

„Net ir tas pačias šviesas kurs geriausias Lietuvoje šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, nors mūsų techninė bazė ir yra skurdoka. Tai privertė ieškoti alternatyvų, tad vizualūs sprendimai atrodys nestandartiškai, gali būti mūsų žiūrovams kiek netikėti, bet nuo to bus tik įdomiau“, – intriguoja A. Jevsejevas.

Gyvenimo kraštutinumai

Režisierius A. Areima, vadinamas savotišku J. Miltinio teatro vėliavnešiu, atviravo, kad tokį jo pasirinkimą statyti A. Škėmos „Pabudimą“ padiktavo pats kūrinys – itin stiprus ir turintis išliekamąją vertę. „Pabudime“ gvildenamos problemos yra sprendžiamos ir dabar. Visame pasaulyje vykstantys neramumai nėra tik panašus kontekstas. A. Škėmos pagrindinė tema – baimė. Taip, mūsų laikais Lietuvoje nebėra sovietmečiu buvusių kankinimų, beprasmių mirčių, baimės turėti savo nuomonę ir reikšti savo mintis, dvigubo gyvenimo. Oficialiai nebėra ir cenzūros, tačiau tarsi metamasi į kitus kraštutinumus – saugios užuovėjos ieškoma kraštutinėse dešiniosiose ideologijose.

„Ir dabar yra naikinama atvira nuomonė, cenzorių tarsi nebėra, bet yra pseudodemokratija, arba demokratija, paslėpta po liberalizmu, kuris iš tiesų neegzistuoja. Grįžta įvairūs draudimai, kurie skatina baimes. Bijoma ištarti žodį, nes tuomet atsiranda sankcijos, susidorojimas su žmonėmis, galbūt ne tokia brutalia forma kaip anksčiau, bet randama įvairių kitų būdų, kaip suvesti sąskaitas“, – kalbėjo A. Areima.

Režisieriaus nuomone, žiūrovai jau pavargo nuo tuščių teatro pastatymų ir lėkštų komedijų, kurios nieko neduoda nei žiūrovui, nei aktoriui. „Pabudimas“ bus kiek kitoks spektaklis – kviečiantis pažvelgti į savo vidų. Veikėjams, kaip ir mums, nesvetimos silpnybės, baimės bei manijos. Atsidūrus ribinėse situacijose išlikti žmogumi, arba, anot A. Škėmos, pabusti, – svarbiausias tikslas.

„Manau, kad mes, kaip menininkai ir kūrėjai, turime apie tai kalbėti. Tai labai jautri ir sunki medžiaga, talpinanti savyje didžiulį svorį, bet norisi sustabdyti tą baimę, kad atsirastų drąsos kovoti už savo teises ir idėjas“, – sako režisierius.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų