Vaistų tiekimo sutrikimų kyla dėl įvairių priežasčių, tačiau žmonėms nuo to ne lengviau – apvaikšto daugelį vaistinių, o neradę, kuo gydytis, perka ne labiausiai tinkantį vaistą.

Sutrikęs tiekimas paliko be vaistų

Sutrikęs tiekimas paliko be vaistų

Sergantieji įvairiomis ligomis dabar skundžiasi ne vien brangiais vaistais, bet ir susiduria su netikėta problema. Kai kurie medikamentai dingo iš vaistinių, o kada atsiras ir ar apskritai jų bus, atsakymo nesulaukia.

Pasigedo reikiamų

 Panevėžietė Regina pasakoja jau senokai serganti migrena. Anksčiau jai vaistai buvo kompensuojami, tačiau jau kurį laiką tvarka pasikeitusi. Moteris pasakoja, kad norint juos pirkti kaip kompensuojamuosius, prasidėjus priepuoliui reikėtų važiuoti į ligoninę, tokių priepuolių per mėnesį turi būti ne mažiau nei trys. Kad būtų paprasčiau, vaistus „Zomig“ nuo migrenos perka už visą kainą. Šį kartą nuvykusi į vieną vaistinę Regina išgirdo, kad jų nėra ne tik konkrečioje vaistinėje, bet visose tinklo vaistinėse Panevėžyje. Kitame vaistinių tinkle taip pat jų nebuvo, kaip ir trečiame. Galiausiai reikiamus vaistus pavyko aptikti – nupirko paskutinę dėžutę. Moteriai buvo paaiškinta, kad kilo sunkumų dėl jų tiekimo. Kada bus – nežinia.

Ponia Regina pasakoja, kad nors yra ir kitų vaistų nuo migrenos, yra jų išbandžiusi, tačiau labiausiai tiko būtent šie. Ir praėjo nemažai laiko, kol atitaikė.

„Esu išbandžiusi ir kitų vaistų. Cheminė sudėtis gal visų panaši, bet keli komponentai tikriausiai ne tokie ir tas „Zomig“ man vienintelis padeda, – sako ji. – Tai – nepigūs vaistai, bet jie yra mano išsigelbėjimas. Kitaip nesusitvarkau su priepuoliu. Jokie vaistai nuo skausmo neveikia migreninio galvos skausmo. Jeigu leidi jam įsibėgėti, tada priepuolis trunka ir tris dienas.“

Nors vaistų gavo, moteris nerimauja, ką reikės daryti toliau. Migrenos priepuolių nenumatysi. Galbūt jų šį mėnesį nebebus, o gal ir bus. Pakuotėje būna trys tabletės, tačiau kiek jų prireiks per priepuolį – neprognozuojamas dalykas. Pasak panevėžietės, būna, kad užtenka ir vienos, o kartais prireikia išgerti ir visas tris.

Vaistinėje, kurioje gavo vaistus, iš kito pagyvenusio kliento moteris išgirdusi, kad jis taip pat visame mieste negauna jam išrašytų vaistų. Tad neabejoja, kad ir su kitais vaistais yra daugiau tokių atvejų.

Nėra net kuo keisti

Juro vaistinės savininkas Juras Kirkus sako, kad ir jo vaistinėje minėtų vaistų nėra ir neaišku, kada jie atsiras prekyboje. Jis tikina, kad tenka susidurti su situacija, kai žmogui vaistas išrašytas, tačiau jo pirkti nėra.

„Šiuo metu yra du vaistai, kurių nesulaukiame ir kurių prekyboje nėra maždaug du mėnesius. Mums juos žada, žada ir vis nėra. Daktarai to net nežino“, – pasakoja jis.

Kadangi vaistinė įsikūrusi netoli konsultacinio skyriaus, kuriame dirba dermatologai, dažnas jų pacientas vaistų užsuka į šią vaistinę. Pasak J. Kirkaus, šiuo metu neįmanoma įsigyti, pavyzdžiui, „Fucidin H“ ar „Daivobet“ tepalo, skirtų odos ligoms gydyti, ir kt.

„Mes jau vieną konfliktą turėjome. Pasilikome receptų knygelę ir pasakėme, kad paskambinsime, kai vaistą gausime. Praėjo mėnuo, žmogui reikia naujų vaistų išrašyti, o dar seni nenupirkti. Gavome barti“, – jis pasakoja apie kilusią konfliktinę situaciją.

„Vaistų suderinimas užtrunka ilgai. Žmonės negali žaisti su savo sveikata ir perka už visą kainą.“

V. Augustinienė

Pasak J. Kirkaus, tuos vaistus galbūt galima pakeisti gaminamais tepalais, tačiau minėti vaistai – kompensuojamieji. Be to, gaminami vaistai – brangesni. Tad kyla problemų.

Neseniai vaistinės susidūrė ir su kita bėda. Paskelbus, kad vaistai, kurių sudėtyje yra valsartano, atšaukiami, kurį laiką nebuvo kuo jų pakeisti. J. Kirkus sako, jog ši bėda buvo greitai išspręsta, tačiau retkarčiais atsiranda vaistų tiekimo sutrikimų.

„Kartais net nežinai, ką žmogui sakyti. Jeigu tai vaistas tarptautiniu pavadinimu, analogų būna daug, yra iš ko rinktis, bet, pavyzdžiui, kalbant apie tepalus, tikrai nėra kuo jų pakeisti. Tenka laukti. Aišku, tai ne gyvybiškai svarbūs vaistai, bet žmones toks dalykas piktina“, – sako jis.

Be to, nors ir būna kitų gamintojų vaistų, tačiau žmogus nori konkrečių, kurie jam labiausiai tinka, tuomet taip pat nėra ką pasiūlyti.

Juro vaistinės savininkas J. Kirkus sako, kad šiuo metu kai kurių vaistų nėra jau apie du mėnesius, o kuo juos pakeisti – nežinia. V. Bulaičio nuotr.

Kodėl sutrinka vaistų tiekimas, pasak J. Kirkaus, sunku pasakyti. Jie gaminami su lietuviškomis etiketėmis, neretai net būna skirti visoms Baltijos šalims, o rinka – maža.

„Yra gaminami, ko gero, gal per pusę metų vieną kartą. Tai tiekimo problema ir ne nuo vaistininkų priklauso“, – sako jis.

Dar viena priežastis, jo manymu, gali būti ir menka paklausa.

„Labai ribotas vartojimas, gana menka paklausa, tad gamintojams gal tiesiog neapsimoka Lietuvos rinkoje prekiauti tuo vaistu. Pelnas neatperka išlaidų ir pats vaistas pasitraukia iš rinkos“, – J. Kirkus sako, kad sunku suprasti, kodėl sutrinka vienų ar kitų vaistų tiekimas.

Žada jau kitą savaitę

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vyriausioji specialistė-atstovė spaudai Aistė Tautvydienė sako, kad vaistų tiekimo pertrūkių kyla dėl įvairių priežasčių: gamybos sutrikimo, dėl padidėjusio vaisto poreikio, logistikos sprendimų. Jos teigimu, tam, kad situacija būtų valdoma, tarnyba savo svetainėje skelbia ir atnaujina informaciją apie vaistų tiekimo sutrikimus: kada planuojama atnaujinti vaistų tiekimą, kuo juos galima pakeisti ir pan. Apie esamą situaciją informuojama ir Valstybinė ligonių kasa, kitos atsakingos institucijos.

Pasak A. Tautvydienės, sutrikus vaistų tiekimui, jie dažniausiai keičiami kito gamintojo rinkoje esančiais vaistais su ta pačia veikliąja medžiaga.

„Siekiant spręsti vaistų tiekimo problemas, teisės aktai numato galimybę vaisto tiekėjams tiekti registruotą vaistą, paženklintą užsienio kalba. Tokių prašymų pastaruoju metu padaugėjo, ir ši galimybė dažnai padeda išspręsti susidariusio vaisto trūkumo problemą. Jei Lietuvoje nėra pacientui reikiamo registruoto vaisto, yra galimybė skirti neregistruotą „vardinį“ vaistą“, – rašoma jos atsiųstame atsakyme.

Pasak atstovės spaudai, vaisto „Zomig“ registruotojas informavo, kad šio vaisto likučių šiuo metu didmeninių įmonių sandėliuose jau nelikę, tačiau jo vis dar turi daugiau nei šimtas šalies vaistinių. Naują šio vaisto siuntą registruotojas planuoja į Lietuvą patiekti ateinančią savaitę.

Skundų daug

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė išgirdusi apie šį atvejį sako, kad valdžia kažką suteikia pacientui, tačiau įveda didelius apribojimus.

„Kol žmogus nusigaus iki ligoninės, gali ir galą gauti. Jei vaistai atitaikyti, jam patogiausia pačiam nusipirkti“, – sako apie panevėžietės atvejį ji.

Tarybos pirmininkės teigimu, nuo liepos įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, daug žmonių vaistinėse neberanda savo vaistų, ypač skirtų kardiologiniams ligoniams. Taip pat daug žmonių skundžiasi dėl insulino. Jos žiniomis, trūko ir chemoterapijai skirtų vaistų.

V. Augustinienė vienoje vaistinėje teiravusis, kokia situacija, ir išgirdusi, kad žmonės labai pikti. Nebegalėdami įsigyti kompensuojamųjų vaisų, perkasi už savo pinigus, bet tiekimas sutrikęs ir nemažai vaistų esą nebeturi ir tiekėjai.

Ji pati susidūrusi su tuo pernai. V. Augustinienė pasakoja anksčiau vienus vaistus pirkdavusi kaip kompensuojamuosius ir jie buvo brangūs. Pernai liepą patvirtinus naują kompensuojamųjų vaistų kainyną, kaina staiga smarkiai sumažėjo. Pasiteiravusi gamintojų ji sakė išgirdusi atsakymą, kad kaina nuleista norint išparduoti vaistus iš sandėlio, nes vėliau jie nebebus kompensuojami ir niekas nebepirks. Tuomet svarstoma to vaisto nebetiekti rinkai.

„Taip ir buvo. Nuo pernykštės liepos kainavo kapeikas, o nuo spalio iš viso originalus vaistas nebekompensuojamas. Turbūt tokių vaistų nemažai“, – sako ji.

V. Augustinienė sakė teiravusis kelių pacientams atstovaujančių organizacijų, kokia situacija. Išgirdusi, kad dabar labai skundžiasi sergantieji širdies nepakankamumu.

„Vaistų suderinimas užtrunka ilgai. Žmonės negali žaisti su savo sveikata ir perka už visą kainą“, – aiškina ji.

V. Augustinienė pažymi, kad pradeda trūkti ir pačių pigiausių vaistų. Neišgalintieji įsigyti brangių vaistų už visą kainą renkasi pigesnius analogus, tačiau gamintojai, jos žiniomis, kai kurių vaistų nespėja tiekti. Ji teigia iš gamintojų girdėjusi, kad trūksta apie 20 pavadinimų vaistų.

„Tiekėjai turi savų planų. Negali taip būti, kad sugalvojo, ministras išbraukia iš sąrašo ir kompensuoja kitą vaistą, kurio, pavyzdžiui, net netiekė į Lietuvą arba tiekė nedidelius kiekius. Padidėjus kiekiams gamintojai nespėja pagaminti“, – sako V. Augustinienė ir piktinasi, kad dabar viskas sujaukta.

Pasak jos, valdžia aiškina, kad viskas pagerėjo, kad sutaupoma, o žmonės vaistus įsigyja pigiau, tačiau to, kad žmonės vaistus perkasi už visą kainą, niekas neskaičiuoja.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų