Savivaldybei paskelbus Pilėnų mokyklos ir jos sklypo aukcioną, Nendrės g. gyventojai valdžios prašo hektaro teritoriją, besiribojančią su daugiabučiais, atiduoti čia parką kurti norinčiai bendruomenei. A.Repšio nuotr.

Surėmė ietis dėl naujo parko

Surėmė ietis dėl naujo parko

Panevėžio savivaldybei dedant dideles viltis sulaukti pirkėjo vienam iš miesto vaiduoklių – nebaigtai Pilėnų mokyklai, būsimųjų kaimynų išsigandę gretimų daugiabučių gyventojai pradėjo minti valdininkų slenksčius ir šioje vietoje reikalauti parko.

Valdžia teisinasi neturinti finansinių galimybių puoselėti jau esamų poilsio zonų, mieste užimančių kelis šimtus hektarų. Entuziastams siūloma idėjas realizuoti ne po savo daugiabučių langais, o bene prieš dešimtmetį Savivaldybės pradėtame rengti ir nebaigtame naujame parke netoliese, J. Tilvyčio gatvėje.

Pietinėje miesto dalyje esantį Pilėnų mikrorajoną garsina kontrastai: nebaigta statyti mokykla ir su jos teritorija besiribojančios Nendrės gatvės entuziastai – antrus metus gražiausiu Lietuvoje pripažinto gėlyno puoselėtojas Gintautas Šimkus bei unikalios vaikų meno galerijos daugiabučio rūsyje kūrėjas Virginijus Benašas.

Prieš porą savaičių Savivaldybė paskelbė mokyklos pastatui ir jam priskirtam 3 ha sklypui ieškanti pirkėjo. Tokia žinia mikrorajono puoselėtojų nenudžiugino. Jie siekia, kad Savivaldybė sumažintų parduodamas valdas – iš jų atskirtų vieną hektarą ir jame įkurti naują miesto parką patikėtų bendruomenei.

Projektuojant mokyklą būtent šioje vietoje ir buvo numatyta nemaža rekreacinė zona, skirta ne tik mokiniams, bet ir miesto bendruomenei.

„Jei demografinei situacijai pasikeitus mokykla nebereikalinga, rekreacinės zonos poreikis išlieka labai didelis“, – „Sekundei“ tvirtino V. Benašas.

Originaliomis idėjomis išgarsėjęs panevėžiečių būrys, pasitelkęs savanorius mikrorajono gyventojus, nusiteikęs apleistą teritoriją paversti unikalia poilsio zona jaunoms šeimoms. T. Šiaudinio nuotr.

Padirbėtų savanoriai

Parkui nusižiūrėta vieta ribojasi su Nendrės g. daugiabučių namų teritorijomis. Nors dabar į parduodamą apleistą sklypą baugu ir koją įkelti, entuziastai jau piešia būsimosios poilsio zonos viziją: būtų palikta dalis medžių, ant jau supiltų ir per laiką apaugusių kalnų nutiesti takai, slidinėjimo trasos, įrengti vingiuoti pojūčių takeliai, išpilti medžių žieve, akmenukais, smėliu ar kita gamtine medžiaga, suformuoti želdynai. V. Benašas neabejoja, kad žmonės, daugiabučių kiemus susitvarkę taip, kad į gėlynus pažiūrėti atvažiuoja ne tik iš Panevėžio, sugebės sukurti ir parką.

„Samdysime savanorius. Aš pats dirbsiu su vaikais, mokyklomis, į darbą įsitrauks tėčiai, seneliai. Sukursime trijų kartų parką“, – entuziastingai kalba idėjos autorius.

Paklaustas, kiek lėšų parko kūrėjai ketina prašyti Savivaldybės, V. Benašas pripažino, kad miesto valdžia neturėtų likti tik pasyvi aktyvios bendruomenės darbo stebėtoja.

„Be jokios abejonės, Savivaldybė turi rūpintis žmonių gerove ir gerinti mikrorajonų gyvenimo kokybę, kad iš Panevėžio nepabėgtų po 1000 žmonių per metus. Šita teritorija buvo numatyta vaikams, jiems ir turi likti. Vaikai per mažai juda, toks parkas turėtų gerų perspektyvų. Ieškotume rėmėjų, atsirastų sąmoningų žmonių. Kas myli vaikus, tas atsišauks“, – įsitikinęs V. Benašas.

Idėjos autorius mano, jog visas miestas turi būti formuojamas taip, kad kiekvienam mikrorajonui tektų po parką, nors ir nedidelį.

Telkia jėgas

Parko vizija tapo akstinu entuziastams įsteigti bendruomenę. Alanto, Nendrės, Dainavos, J. Tilvyčių gatvių ribojamos teritorijos gyventojus vienijančios Nendrės ir Dainavos bendruomenės pirmininkė Rima Kaminskienė parką mato kaip jaunų šeimų, senjorų traukos ir renginių vietą.

„Jaunuoliams patrauklus parkas būtų didelė prevencija nusikalstamai veikai. Neseniai kieme vagys nukabino sūpuoklių krėslą“, – sako pirmininkė.

Tačiau, anot gyventojų, parko vandalai neniokotų. Pasak R. Kaminskienės, bendruomenė pasiryžusi jame kone gyventi – tvarkyti ir prižiūrėti.

„Mes jau 23-ejus metus patys daugiabučių kiemus puoselėjame, gėlynus įrengiame, vaikus mokome tvarkytis, šiukšles renkame. Sugebėsim ir parką prižiūrėti“, – nusiteikusi pirmininkė.

Parko norėtų ir viename iš Nendrės g. namų gyvenantis senjoras. Pensininkas Kazys Zapustas guodžiasi, kad vakarais ramybės nėra, kai į didelį, tvarkingą, daugiabučių apsuptą kiemą vakarais susirenka vaikai.

„Paaugliai kieme futbolą žaidžia. O kokie jų smūgiai! Kamuolys iki penkto aukšto skrieja. Vaikams reikia ir sporto, ir žaidimų aikštelių. Dabar nėra jiems kur dėtis“, – guodėsi K. Zapustas.

Gražiausiu Lietuvoje pripažintą Debesų sodu vadinamą gėlyną prie Nendrės g. daugiabučio sukūręs ir prižiūrintis G. Šimkus sako nusiteikęs ne prasčiau apželdinti ir parką, kad vaikai ir šeimos iš kiemo persikraustytų pramogauti į jį. T.Šiaudinio nuotr.

Trūksta gamtos

Gražiausiu Lietuvoje pripažintą Debesų sodu vadinamą gėlyną prie Nendrės g. daugiabučio sukūręs ir prižiūrintis G. Šimkus sako nusiteikęs ne prasčiau apželdinti ir parką, kad vaikai ir šeimos iš kiemo persikraustytų pramogauti į jį.

„Galime parke sukurti dar geriau nei vidiniame kieme“, – tvirtina G. Šimkus.

Idėją aktyviai palaiko ir šalia veikiančio „Žilvičio“ lopšelio-darželio kolektyvas. Jo direktorė Lina Budreikaitė būsimąjį parką mato kaip galimybę auklėtinius išvesti į gamtą.

„Darželio kieme tėra žaidimų įrenginiai, bet medžių nėra, išvesti vaikų irgi neturime kur – aplinkui tik namai ir asfaltas“, – teigia direktorė.

L. Budreikaitė tikina, kad prie naujos rekreacinės zonos įkūrimo prisidėtų ir darželio bendruomenė.

„Tegul tik duoda sklypą, o bendruomenė savo jėgomis sukurs. Jei kiekviena darželinukų grupė parke pasodintų po medį, augtų jau vienuolika medžių“, – nusiteikusi vadovė.

Ieškojo savaitę

Parko entuziastams nuėjus į Savivaldybę reikalauti sklypo, jiems buvo pasiūlyta savo idėjas įgyvendinti mažiau nei už kilometro, J. Tilvyčio g. dar prieš dešimtmetį pradėtame kurti parke. Tačiau gyventojams tokia išeitis netinka.

Apleistoje nebaigtos statyti mokyklos laukymėje rekreacinę zoną ketinantys sukurti žmonės, apžiūrėję Savivaldybės pasiūlytą vietą, pareiškė neturintys tiek vaizduotės, kad suprastų, ką ten pamatė.

„Savaitę ieškojome parko, o radome supiltus kalnus. Viena vertus, ten įkurto parko mes nematysime per savo langus. Kita vertus, teritorija ten didžiulė ir turėtų būti formuojama visai kitokiu principu. Mes norime sukurti vietą, kurioje būtų ką veikti vaikams ir jaunimui“, – valdžios požiūris nuvylė R. Kaminskienę.

Daugiabučių uždarą kiemą pavyzdingai sutvarkę Nendrės gatvės entuziastai neabejoja turėsiantys jėgų išpuoselėti ir ne mažesnį nei hektaro parką.

Apleisti ir esami

Panevėžio valdžia Nendrės g. entuziastus giria už jų sukurtą išskirtinį grožį prie daugiabučių, tačiau abejoja, ar bendruomenė savo jėgomis būtų pajėgi tvarkyti ir prižiūrėti gerokai didesnę teritoriją – ne mažiau nei hektaro parką. Administracijos direktoriaus Tomo Juknos nuomone, sunku prognozuoti, ar naujam parkui pritartų ir miesto bendruomenė, nes Savivaldybė dėl ribotų finansinių resursų neišgali prižiūrėti jau esamų, mieste užimančių kelis šimtus hektarų. Direktorius neabejoja, jog ilgainiui dar vienai rekreacinei zonai išlaikyti – tvarkyti, šienauti, įrengti apšvietimą – tektų ieškoti lėšų miesto biudžete.

„Svarbiausia, kad esami parkai būtų sutvarkyti, juose netrūktų veiklos – įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, sporto treniruokliai, apšvietimas. Nesiūlyčiau kurti naujų, kai tų pačių nesugebame išlaikyti. Tvarkyti mažą teritoriją prie namų yra viena, o prižiūrėti hektarą – kas kita. Jeigu bendruomenėje kada nors pasikeis žmonės ar ji nebebus pajėgi prižiūrėti to parko, rūpesčiai kris Savivaldybei“, – „Sekundei“ teigė T. Jukna.

Užbaigs pradėtą parką

Administracijos direktorių stebina, kodėl žmonės sujudo parko prašyti tik Savivaldybei paskelbus mokyklos aukcioną. Direktoriui keista ir tai, kodėl vietos poilsio zonos vaikams ir jaunimui ieškantys gyventojai tokią mato tik po savo langais, bet atmeta pasiūlymą idėjas realizuoti visai netoliese, kadaise pradėtame kurti ir nebaigtame parke tarp J. Tilvyčio ir Žygeivių gatvių.

Prieš daug metų į jį Savivaldybė investavusi per milijoną litų, tačiau teritorija nė iš tolo neprimena rekreacinės zonos. Joje tik stūkso suversti žemių kalnai, jau apaugę menkaverčiais želdiniais, ir nepjautos žolės kuokštai. T. Jukna tikina, kad šį parką baigti jau veriasi galimybė. Dar šiais metais savivaldybėms turėtų būti paskelbtas kvietimas teikti paraiškas gauti Europos Sąjungos paramą kraštovaizdžiui tvarkyti.

„Projektą parko turime, viskas parengta, tereikia sulaukti, kada galėsime pateikti paraišką finansavimui. Gavus lėšų parkas būtų baigtas ir pietinės miesto dalies gyventojai turėtų ne mažutę, o normalią rekreacinę zoną“, – teigė T. Jukna.

Anot direktoriaus, Savivaldybė neprieštarauja šio parko dalį skirti Nendrės g. entuziastų idėjoms išpildyti ir sutiktų ją netgi pavadinti bendruomenės vardu.

„Noras turėti mišką ar parką po langais suprantamas, bet gyvename mieste“, – sako direktorius.

Patrauklus tik sklypas

Pilėnų mokyklos ir 3 ha sklypo pirmasis aukcionas turėtų vykti balandžio vidury. T. Jukna neabejoja, kad pastato griaučiai pirkėjams neįdomūs, bet viliasi, jog sklypas galėtų privilioti nekilnojamojo turto plėtotojus, nes vieta patraukli individualių ir daugiabučių namų statybai.

Atskyrus trečdalį sklypo, kaip prašo bendruomenė, T. Juknos nuomone, galimybė parduoti baisiąją mokyklą gerokai sumažėtų. Be to, anot jo, sklypo atskyrimo procesas užtruktų bent pusantrų metų. Vadinasi, kad dar tiek laiko mokykla nebūtų pardavinėjama, o miestui kainuotų jos saugojimas. Dabar pastatas miestui atsieina 35 tūkst. Eur per metus – tiek sumokama jį saugančiai tarnybai. Jei mikrorajono vaiduoklį pavyktų parduoti jau pirmajame aukcione, į miesto biudžetą įbyrėtų 1,2 mln. Eur.

Galerija

Komentarai

  • Labai grazu, bet per tuos ju zeldinius ir parkus masinos tame nendres gatves gale pastatyti nera kur

    • Svarbiausia – tavo kledaras, o kad vaikams nėra net kur i kiemą iseiti – smulkmena?

  • cia tipo muziejus? kazkoks visokio shlamsto savartynas. toks ir parkas matyt pas juos galvoj, kad tik jiem bludyt vietos paliktu. po metu kitu bus savartynas ir sunu sudu darzelis..

  • Nu bliamba, aš irgi noriu parko priešais langus. Reikalauju uždaryti eismą Nemuno g. Krepšinio aikštelę su kaimynais įsirengsim patys.

    • Atsakyti
  • Esamuose pakuose savivaldybe prizelusiu krumu nesugeba iskirsti, kokia prasme dar viena parka-siukslyna daryti.

    • Atsakyti
  • Kodėl?Ogi kad miesto valdžia baigia visas žalias vejas išparduoti ir bet kokį žalią plotelį statiniais griozdiškais užstatyti.O šeip tai būna talkos, galima jų metu eiti tvarkyti teritoriją ar bent jau numestą šiukšlę pakelti ir įmesti į šiukšlių dėžę.Lygiai taip pat su krūmais.Patys galima tvarkytis ir prižiūrėti teritoriją.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų