Būsimiems studentams kelias link bakalauro diplomo gali būti gerokai trumpesnis. Planuojama, kad jau kitais metais pirmosios pakopos studijos universitetuose gali trumpėti iki 3 metų. BNS nuotr.

Studentai mokysis trumpiau?

Studentai mokysis trumpiau?

Dar nenurimus aistroms dėl trumpesnių moksleivių atostogų, Švietimo ir mokslo ministerija kurpia naują sumanymą – šį kartą studentams. Jau kitąmet dauguma bakalauro studijų programų gali trumpėti nuo 4 iki 3 metų.

Švietimo viceministras Giedrius Viliūnas sako, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuriose aukštojo išsilavinimo siekiama taip ilgai. Tačiau papildomi mokslo metai dar negarantuoja geresnės kokybės.

„Dauguma studentų ne tik mokosi, bet ir dirba, tad galime daryti išvadą, kad krūvis nėra labai intensyvus: paskaitų tvarkaraštis nėra įtemptas, o praktinis mokymas taip pat neatima daug laiko. Dėl šių priežasčių nemechaninis, gerai apgalvotas programų trumpinimas nepakenktų mokslų kokybei, tačiau leistų jaunuoliams greičiau įsilieti į darbo rinką“, – „Sekundei“ teigė viceministras.

G. Viliūnas įsitikinęs, kad per ilgai trunkantis neintensyvus žinių siekimo procesas ne tik neleidžia greičiau įsilieti į darbo rinką, bet ir mažina šalies patrauklumą. Pasak jo, žinodami, kad užsienyje bakalauro laipsnį galima įgyti vieneriais metais greičiau, dalis abiturientų ryžtasi nešvaistyti laiko ir rinktis mokslus už kelių šimtų kilometrų. Visgi, net ir siekiant tarptautinės konkurencijos, būtų trumpinamos ne visos programos.

„Suprantame, kad medicinos, inžinerijos, teisės bei keleto kitų studijų sričių programų sutrumpinimas padarytų daugiau žalos nei naudos. Nors norime trumpinti didžiąją dalį programų, tai darysime protingai ir neskubėdami“, – žadėjo viceministras.

Nemokamas mokslas?

Daliai jaunuolių neintensyvios studijos – tarsi išsigelbėjimas, nes laisvu metu gali užsidribti ir taip susimokėti už mokslus, gyvenimą svetimame mieste. Visgi G. Viliūnas mano, kad naujovė neužkirstų kelio žinių siekti gabiems, tačiau neturtingiems lietuviams.

„Suprantu, jog dalis jaunų žmonių dirba dėl būtinybės, o ne dėl malonumo. Dėl šios priežasties norėtume perėjimą prie trumpesnių bakalauro studijų sieti su nemokamo aukštojo mokslo grąžinimu pirmoje pakopoje. Tuomet gyvenimas palengvėtų tiems, kurie šiuo metu priversti dirbti, kad galėtų susimokėti už gaunamas žinias“, – tvirtino viceministras.

Anot G. Viliūno, naujoji tvarka neturėtų pakenkti ir besimokantiems valstybės finansuojamose vietose, tačiau pragyvenimui užsidirbti turintiems jaunuoliams. Jiems politikas siūlo pasinaudoti socialine parama arba nebijoti pasiimti paskolą.

„Jeigu studijos bus išties kokybiškos, o žinių siekiantis žmogus nuoširdžiai mokysis, jis turės daugybę galimybių siekti karjeros, tad paskolos grąžinimas nesukeltų sunkumų. Juolab kad tokių paskolų palūkanos gana žemos, o sąlygos palankios. Norint gauti išsilavinimą, tikrai galima rasti galimybių, kaip tai padaryti. Juk ir dabar daugybė mūsų tautiečių panašiomis sąlygomis mokosi Jungtinėje Karalystėje“, – įsitikinęs G. Viliūnas.

Universitetai svarsto

Lietuvos aukštosios mokyklos ministerijos užmojus vertina nevienareikšmiškai, tačiau vieningai pabrėžia, kad svarbiausia galvoti ne apie trukmę, o kokybę.

Vilniaus universiteto studijų prorektoriaus doc. Valdas Jaskūnas įsitikinęs, kad, norint trumpinti programas, būtina atsižvelgti ne tik į universitetų galimybes, bet ir į tai, kokie pirmakursiai ateina į aukštojo mokslo įstaigą.

„Jeigu įmanoma užtikrinti kokybę dėstant dideliu intensyvumu ir visą krūvį paskirstant per trejus metus, tuomet didelių problemų nėra. Vis dėlto trumpesnio žinių siekimo laikotarpio problematika sietina su jaunuolių parengimo kokybe dar mokyklose. Nuolat pasigirsta nuogąstavimų, jog reiktų stiprinti moksleivių rengimą, nes dažnas dėstytojas priverstas dėstyti medžiagą, kurią įstojusieji turėtų būti išmokę dar neperžengę universiteto slenksčio. Kita vertus, ne visos aukštosios mokyklos sudariusios programas taip, kad krūvis per metus pasiskirstytų tolygiai, tad daliai jų vienerių metų sutrumpinimas nebūtų skausmingas“, – svarstė prorektorius. V. Jaskūnas pabrėžė, kad intensyvinant krūvį būtina užtikrinti besimokančiųjų finansinį saugumą.

Pasak jo, „Eurostudent“ duomenys atskleidė, kad apie 40 proc. Lietuvos studentų patiria finansinių sunkumų, o kiek daugiau nei pusė visų apklaustųjų pripažino esantys priklausomi nuo šeimos pajamų. „Jaunuolių socialinė padėtis taip pat yra viena iš sričių, kuriai reikėtų skirti kur kas daugiau dėmesio. Būtina peržiūrėti ne tik aukštojo mokslo finansavimo sistemą, tačiau ir didinti socialines ir kitas stipendijas, kurios būtų paskata visą dėmesį sutelkti į mokslus. Tokiu būdu studentai nebūtų priversti dirbti, dėl ko nukenčia jų rezultatai ir galiausiai jie būna pašalinami iš aukštojo mokslo sistemos, jei tampa nepažangūs“, – pažymėjo V. Jaskūnas.

Dekanei idėja patinka

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė Daiva Žostautienė idėjai trumpinti bakalauro studijas pritaria. Ji įsitikinusi, kad tai Lietuvą priartintų prie išsivysčiusių Europos valstybių bei patenkintų verslininkų norą greičiau gauti kvalifikuotų specialistų.

„Jeigu mokslai ir toliau truks 4 metus, tarptautinėje rinkoje prarasime konkurencingumą, o tai nieko gero nežada. Žinoma, prieš priimdami sprendimą turėsime išsamiai peržiūrėti programas, apgalvoti, kokių dalykų galima atsisakyti ar sujungti“, – „Sekundei“ teigė dekanė.

D. Žostautienė mano, kad suintensyvinti socialinius mokslus nebūtų sunku, tačiau inžinerinės pakraipos studijos, kurioms reikalingos ilgos praktikos valandos, pareikalautų daugiau dėmesio bei kūrybiškesnių sprendimų.

„Jeigu norima, išeičių tikrai galima rasti. Vienas iš būdų – vasaros praktika. Tokiu būdu mokslai baigtųsi greičiau, o norintieji užsidirbti neprarastų tokios galimybės“, – svarstė D. Žostautienė.

Studentų nuomonės skiriasi

Studijuojantys jaunuoliai į valdžios siūlymą žvelgia kritiškai. Aleksandro Stulginskio universitete maisto žaliavų kokybę ir saugą studijuojanti Rita įsitikinusi, kad, vieneriais metais sutrumpinus mokslus, per paskaitas bus išdėstoma mažiau medžiagos, tad studentams reikės daugiau dirbti namuose.

„Manau, kad mokantis savarankiškai neretai teks susidurti su neaiškiomis sąvokomis ar kitais klausimais, todėl daugės kursą kartojančių jaunuolių, o pasiekti rezultatai nebus tokie džiuginantys. Norint įsiminti informaciją, tam reikia skirti pakankamai daug laiko, neskubėti, o studijų sutrumpinimas gali priversti bėgti nuo vieno dalyko prie kito, nieko gerai neišmokstant“, – baiminosi mergina.

Tačiau tokie kategoriški ne visi. Kauno technologijų universitete automatiką ir valdymą studijuojantis Linas įžvelgia ir pliusų, ir minusų.

„Viena vertus, trumpesnės studijos leistų greičiau įsilieti į darbo rinką, tačiau kartu tai gerokai padidintų paskaitų intensyvumą. Tiesa, šiuo metu krūvis nėra per didelis, o jeigu prisidėtų papildomų paskaitų – nesiskųsčiau. Juk pats pasirinkau tokią specialybę, tad mokytis būtina“, – teigė panevėžietis.

Išsakytoms mintims pritarė ir Lino kurso draugas Dovydas. Pasak jo, naujasis siūlymas turi savo privalumų, tad neverta baimintis, kad viskas bus blogai.

„Žinoma, universitete yra sunkesnių dalykų, kuriems reikia skirti daugiau laiko, tačiau bendras krūvis šiuo metu tikrai nėra per didelis. Studijų šiuo metu su darbu nederinu, tad papildomos paskaitos manęs tikrai neišgąsdintų“, – „Sekundei“ tvirtino vaikinas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų