G. Balčiūno nuotr.

STT patuštino Panevėžio valdžios rūmus

STT patuštino Panevėžio valdžios rūmus

Pirmą kartą ne partijos deleguotam, o tiesioginiuose rinkimuose išrinktam Panevėžio merui Ryčiui Račkauskui nepavyko įeiti į Aukštaitijos istoriją kaip sugebėjusiam baigti kadenciją nepakliuvus į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratį.

Kaip judėjimo „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ atstovui prieš trejetą metų meru išrinktam R. Račkauskui pastarieji mėnesiai itin sudėtingi. Prieš kurį laiką išsiskyrus keliams su P. Urbšiu, dabar merui teko papildyti ir pirmtakų, įtartų korupcija, sąrašą.

Net kelių institucijų – STT Panevėžio ir kitų miestų valdybų bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Panevėžio ir Šiaulių pareigūnai pradėjo plataus masto tyrimą dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų Panevėžio savivaldybėje: prekybos poveikiu bei piktnaudžiavimo tarnyba.

Per vakar dieną, be R. Račkausko, kuriam pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu tarnyba, ir jo patarėjos Gintarės Maskoliūnienės, įtariamos prekyba poveikiu, sulaikyti dar trys fiziniai asmenys – verslininkai. Neatmetama, kad įtariamųjų gali daugėti.

Dar trys asmenys apklausti kaip specialieji liudytojai.

Vilniuje, STT būstinėje, kaip liudytojas apklaustas ir Seimo narys P. Urbšys.

Kratos užtruko kelias valandas

Antradienį nuo ankstyvo ryto gausios STT ir FNTT pajėgos vienu metu darbavosi mero R. Račkausko, jo patarėjos G. Maskoliūnienės, taip pat administracijos direktoriaus R. Paužos bei jo pavaduotojo T. Juknos darbo vietose.

R. Račkauską ir G. Maskoliūnienę į Savivaldybę STT atlydėjo iš jų namų. Ten atliktos kratos.

Vėliau dar kelias valandas buvo krečiami ir jųdviejų vienas priešais kitą esantys kabinetai.

Po maždaug pusketvirtos valandos trukusios kratos STT pareigūnai iš Savivaldybės išvedė R. Račkauską.

Pareigūnų lydimas iki kieme stovinčio STT automobilio meras žiniasklaidai teigė nežinantis, nei už ką, nei kur išvedamas.

„Pareigūnai tiesiog vykdo savo procedūras. Niekada nedaviau pavaldiniams jokių neteisėtų nurodymų. Nieko daugiau negaliu komentuoti“, – tvirtino R. Račkauskas.

Meras sulaikytas kol kas laikinai, tai yra iki 48 val.

Kokie Savivaldybės vykdyti viešieji pirkimai sudomino STT, meras teigė neturintis teisės komentuoti.

Jo patarėjos G. Maskoliūnienės darbo vietoje pareigūnai užtruko kur kas ilgiau.

Administracijos vadovai laisvi

Keletą valandų STT pareigūnai darbavosi ir R. Paužos bei T. Juknos kabinetuose. Iš jų paimti dokumentai, susiję su Savivaldybės vykdytais viešaisiais pirkimais, taip pat darbo kompiuteriai bei mobilieji telefonai.

Jiems pranešta, jog bus kviečiami į STT apklausti. Nė vienas nenušalintas nuo pareigų.

Savivaldybės koridoriais iki kiemo STT pareigūnus palydėjęs R. Pauža žiniasklaidai teigė visada dirbęs sąžiningai ir nėjęs prieš įstatymus.

Administracijos direktoriaus pareigas jis pradėjo eiti vos prieš metus, pakeitęs šiose pareigose buvusį T. Jukną.

Startavo gegužės gale

STT, FNTT ir prokurorai narplioja Savivaldybės 2017–2018 m. vykdytus viešuosius pirkimus, susijusius su projektavimu ir dokumentacijos rengimu. Įtariama, jog kai kurių privačių bendrovių atstovams buvo žadama paveikti Savivaldybės administracijos tarnautojus, kad šie priimtų palankius sprendimus dėl šių įmonių dalyvavimo ir laimėjimo Savivaldybės rengtuose konkursuose arba jau sudarytų sutarčių vykdymo.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad už pažadėtą palankų sprendimą ir jo priėmimą galimai buvo atsilyginta kyšiais paslėpta forma – paslaugomis“, – teigė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Robertas Diksa.

Pasak pareigūnų, ikiteisminis tyrimas pradėtas praeito mėnesio gale, tačiau aplinkybės ir faktai buvo analizuojami kur kas ilgesnį laiką. Kodėl specialiosios tarnybos atkreipė dėmesį į Panevėžio savivaldybės vykdytus konkursus, pareigūnai neatskleidžia.

Atliekų konkursai – po didinamuoju stiklu

Nors pareigūnai neįvardija, kurie Savivaldybės vykdyti viešieji pirkimai sukėlė įtarimų dėl skaidrumo, „Sekundės“ žiniomis, administracijos vadovų kabinetuose pareigūnai susirinko dokumentus, susijusius su rinkodara, komunalinių atliekų konteinerių aikštelių projektavimu ir įrengimu bei baseino „Aukštaitijos“ sporto komplekse projektavimu.

Savivaldybė iki 2019-ųjų rugpjūčio ketino atnaujinti visas miesto komunalinių atliekų aikšteles. Šiuo tikslu jau yra įvykę du viešųjų pirkimų konkursai. Sutartį už 500 tūkst. Eur suprojektuoti ir įrengti dvidešimt požeminių konteinerių aikštelių miesto centre Savivaldybė pasirašė su įmone „Ekoservisas“, nors šios pasiūlymas nebuvo pigiausias iš pasiūlymus pateikusių penkių dalyvių.

Dar 143-ims aikštelėms su antžeminiais konteineriais už 687 tūkst. Eur rekonstruoti bei įrengti konkursą laimėjo įmonė Panevėžio statybos trestas.

Šiuo metu Savivaldybė planavo skelbti ir dar du su atliekų tvarkymu susijusius konkursus – 678-iems skirtingos talpos konteineriams pirkti bei atliekų tvarkymo viešinimui – plakatų, lipdukų, stendų bei kitokio pobūdžio reklamos gamybai ir platinimui.

Komunalinių atliekų aikštelėms Panevėžyje atnaujinti iš viso buvo numatyta 2,4 mln. Eur, iš jų 15 proc. Savivaldybės lėšos, kita dalis – Europos Sąjungos pinigai.

Sudomino būsimas baseinas

Į STT akiratį galimai pateko ir Savivaldybės planas Panevėžiui turėti modernų, tarptautinius standartus atitinkantį 50 m baseiną „Aukštaitijos“ sporto komplekse A. Jakšto g.

Šis projektas jau buvo užkliuvęs Viešųjų pirkimų tarnybai.

Nepatvirtintais duomenimis, STT iš valdžios kabinetų pasiėmė dokumentus, susijusius su parengta technine specifikacija – reikalavimais baseino projektuotojams. Juos rengė ne vien Savivaldybės specialistai, bet ir samdytos teisines paslaugas teikiančios įmonės. Pagal šią specifikaciją neseniai paskelbtas tarptautinis konkursas baseinui suprojektuoti, tačiau jį nutraukė Viešųjų pirkimų tarnyba. Šioji pareiškė turinti abejonių dėl reikalavimų konkurso dalyviams. Savivaldybės norą, kad modernaus baseino projektuotojas jau turėtų tokios patirties, Viešųjų pirkimų tarnyba įvertino kaip perteklinį ir užkertantį kelią architektams rungtis dėl užsakymo.

STT taip pat gali dominti Savivaldybės rinkodaros programa.

Viešuosius pirkimus organizuoja Viešųjų pirkimų skyrius. Administracijos vadovai juos derina ir tvirtina.

„Bet kokiu atveju viešųjų pirkimų dokumentai eina per administracijos vadovus“, – teigė T. Jukna.

Pokalbius baigdavo nejuokingai

Pasak T. Juknos, pareigūnų apsilankymas Savivaldybėje nebuvęs netikėtas.

„Nėra šoko. Net nebuvo minčių, kad kažkada tas negalėtų įvykti. Tokį darbą dirbant ne vienas pokalbis baigiasi pajuokavimu, kad gali ateiti STT“, – sako T. Jukna.

Pavaduotojas prasitaria, jog žinant prieš tai buvusių kadencijų vadovų patirtį, nėra dėl ko stebėtis specialiųjų tarnybų parodytu dėmesiu, juolab įvertinus dabartinius vykdomų darbų ir viešųjų pirkimų mastus.

„Keičiantis politiniam lygmeniui STT jau ne kartą buvo atėję į Savivaldybę. Vieni įtarimai pasitvirtina, kiti procesai tęsiasi ilgus metus ir kaltinimai panaikinami. Matyt, tereikia suinteresuotos grupės žmonių skundo, o institucijos privalo vykdyti savo veiklą“, – svarstė T. Jukna.

Po STT ir FNTT pareigūnų vizito Savivaldybės kabinetuose be darbo priemonių likę administracijos vadovai rūpinosi toliau tęsti darbus.

Pats T. Jukna, nebeturėdamas stacionaraus kompiuterio, ieškojo, kuo šį pakeisti ir netgi svarstė atsivežti asmeninį iš namų. Pareigūnams krečiant valdžios kabinetus, pavaduotojas sugebėjo pajuokauti, jog šiems pasiėmus jo mobilųjį telefoną net artimiesiems negali paskambinti – tame pačiame telefone įdėtos ir darbo, ir asmeninė SIM kortelė.

Į ministeriją neišleido

Netikėtas STT vizitas Savivaldybėje sujaukė valdžios planus. R. Pauža su vicemeru Petru Luomanu bei administracijos specialiste antradienį turėjo vykti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl finansavimo socialinio daugiabučio Aldonos g. projektui.

„Ateinu dar prieš aštuonias prie direktoriaus kabineto, o ten – nepažįstami žmonės manęs neleidžia. Paklausiau, ar galim palaukti, kad direktorius kartu važiuotų? STT pareigūnas atsakė, kad važiuotume vieni. Paties direktoriaus net nemačiau“, – pasakojo P. Luomanas.

Vicemeras teigia, jog toks STT vizitas į Savivaldybę prilygo perkūnui iš giedro dangaus.

„Visokių sąmokslo teorijų gali būti, nenoriu savo versijų nė komentuoti. Gal egzistuoja tam tikri politiniai užsakymai. Radviliškio merą Antaną Čepononį penkerius metus tampė, o galiausiai išteisino“, – kalbėjo P. Luomanas.

Purto politiniai cunamiai

Panevėžio valdžios viršūnę pastaruoju metu stipriai purtė politiniai cunamiai. Judėjimo „Kartu“ lyderiui, Seimo nariui, buvusiam STT Panevėžio valdybos viršininkui Povilui Urbšiui paskelbus apie ketinimus dalyvauti kitąmet vyksiančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose ir juose mesti pirštinę antros kadencijos svarsčiusiam siekti R. Račkauskui, politinių bendražygių keliai išsiskyrė toli gražu ne draugiškai.

P. Urbšio planams nebaigus kadencijos Seime peršokti į Panevėžio mero kėdę nepritarę judėjimo „Kartu“ nariai iš jo pasitraukė, šitaip solidarizuodamiesi su R. Račkausku. P. Urbšys „Sekundei“ yra teigęs, jog maždaug 70 narių turėjęs jo įkurtas judėjimas prarado maždaug trečdalį žmonių.

Parlamentaras planų kandidatuoti į merus lig šiol neatsisakęs.

Vakar P. Urbšys visą dieną buvo nepasiekiamas. Nors jo mobilusis telefonas neišjungtas, seimūnas neatsiliepė ir neperskambino.

Už tai, kas vyksta Panevėžio valdžioje, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Rasos Juknevičienės teigimu, politinę atsakomybę privalo prisiimti P. Urbšys, o pats meras atsistatydinti.

„Povilo Urbšio eksperimentas su „švariausiu ir skaidriausiu“ judėjimu, atėjusiu į valdžią per rinkimų komitetą, žlugo. Jis yra labiausiai atsakingas kaip judėjimo vadovas. Pats meras po tokių žinių turėtų nedelsdamas atsistatydinti, juolab kad iki rinkimų judėjimo nariai deklaravo esantys patys skaidriausi“, – teigė parlamentarė.

Merams – teismų maratonai

R. Račkauskas papildė jau ilgoką buvusių Panevėžio merų, įtartų korupcija, sąrašą.

Liepos pradžioje Šiaulių apygardos teismas skelbs nuosprendį rezonansinėje korupcinėje byloje, kurioje kaltinimai, susiję su galimai neskaidriais biokuro viešaisiais pirkimais įmonėje „Panevėžio energija“, pareikšti buvusiam įtakingam TS-LKD nariui Vitui Matuzui bei dar būriui teisiamųjų. Teismų maratone tebesisuka ir praėjusią kadenciją mero pareigas ėjęs, o šiuo metu Panevėžio miesto tarybos opozicijoje TS-LKD atstovaujantis Vitalijus Satkevičius. Jam tenka teisėjams aiškintis dėl Europos krepšinio čempionato Panevėžyje organizavimo peripetijų.

Dar anksčiau įtarimai dėl ydingų viešųjų pirkimų Savivaldybėje organizavimo buvo pareikšti ir mero pareigas ėjusiam socialdemokratui Povilui Vadopolui. Jo byla teismo nepasiekė – įtarimai buvo panaikinti.

 

Galerija

Komentarai

  • Labai puikiai parašytas rašinys

    • Kiekvienos melodramos raktas – finalinėje scenoje pasirodantis personažas. Šioje tokie du. Vienas nuo Kaino ir Abelio lentynos, kita – vienišėjimo procese įstrigusi.

      • Merui linkiu tvirtybės. Laikykitės, palaikome Jus.

  • Tai ir komjaunuolė jau į merus taikosi?

    • Negi – ne?!

  • Turbūt būtų protinga priimti įstatymą, kuris įpareigotų STT, FNTT atskleisti skundų autorius, jei pareikšti įtarimai nepasitvirtina. Mūsų valstybė dar nepakankamai subrendusi, kad būtų apsisaugojusi nuo abejonių politiniais ir kitokiais užsakymais.

    • Iš oro būna tik oras. Šimtaprocentinė garantija, kad visišku išteisinimu baigsis parodomoji akcija. Į kokį natūralų (iš anksto nepaanonsuotą) „renginį“ presa atvyksta lygiagrečiai su pareigūnais ir net anksčiau už pareigūnus?
      TIK STIPRŪS NUKALINĖJAMI STIPRIAI.

    • Taikrai taip,

  • Meras nudaužė ne vieną amžiams suaugusį su direktoriaus kėde . Pasipylė skundai. Jeigu kaltinimai būtų tikri, argi reikėtų vos ne pusei šalies teisėsaugos pulti į tyrimą? Kada gi vyksta teritorijos šukavimas? Tada, kai neranda.
    Akcijos strategija aiški – smogti maksimaliai stiprų momentinį smūgį, pasitelkiant analoginį MG Baltic kontekstą, frazes, ir užkonservuoti ilgamečiam tyrimui.
    Miesto baseinui – ate.

    • Atsakyti
    • Sakykite, tai kurgi girdėjau, kad sekantis(-i) direktorius(-ė), kurio(-ios) kėdė susvyravo ir kurio(-ios) nuėmimo ar palikimo klausimas sprendžiasi kaip tik dabar, yra iš europarlamentaro rato?

  • „1997-aisiais įkurta STT vis dar nėra įsitvirtinusi ten, kur gali vykti stambūs korupciniai susitarimai, kad galėtų visa tai kontroliuoti. Todėl ji tai kompensuoja antrankių uždėjimu ir žmonių vedžiojimu gatvėmis“, – „15min“teigė buvęs pirmasis STT vadovas Juozas Gaudutis. Daukanto aikštės klaidos Advokato praktika besiverčiantis J.Gaudutis įsitikinęs, kad dėl skandalingų istorijų visuomenė klaidingai kaltina tik STT pareigūnus. Anot jo, surinkę informaciją apie nusikaltimą STT pareigūnai ją perduoda prokurorams, ir tik šie sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip jis bus vykdomas, ką reikia sulaikyti: „Prieš tai prokuroras turi įvertinti turimus įrodymus ir tyrimo perspektyvą. Už žmonių sulaikymą ir kardomosios priemonės skyrimą atsakingas tik prokuroras, o ne STT. Tačiau visuomenė to nežino ir kaltina tarnybą.“ J.Gaudutis tvirtina, kad visų bėdų šaltinis – Generalinė prokuratūra, o tiksliau – nuo 2010 metų prezidentės Dalios Grybauskaitės valia šiai institucijai vadovauti pradėjęs Darius Valys. Pasak pašnekovo, generalinis prokuroras pradėjo tokią praktiką, kuomet už grotų siekiama sukišti kuo daugiau žmonių, o kalti jie ar ne, tepasako teismas: „Taip galima paslėpti visą ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neraštingumą. Generalinė prokuratūra su savo vadovu turi daug problemų, tad šiandien mes jau renkame S.Daukanto aikštės klaidų vaisius.“ Pašnekovas sutiko, kad STT įvaizdžiui subliūškę įtarimai labai kenkia. J.Gaudutis pabrėžė, kad pareigūnai turi labai atidžiai įvertinti, ar asmuo kuo nors nusikalto: „Jeigu jie žmogų palietė, privalo būti įsitikinę jo kalte. Nekalti į šią mėsmalę neturėtų būti kišami.“ Apie STT įkūrimą politikai ėmė svarstyti 1996-aisiais, kai visi pamatė, kuo baigėsi privatizacija. Tuomet buvo nuspręsta, kad trūksta pajėgų tirti bylas, turinčias didelę reikšmę valstybei. Buvo atrinkti ir į JAV išsiųsti užsienio kalbų mokantys studentai, jie mokėsi iš FTB darbuotojų, nes STT buvo formuojama pagal šios institucijos modelį. Tačiau J.Gaudutis pripažįsta, kad STT dabar nėra tokia, kokia ji buvo planuojama nuo pat pradžių: „Turiu galimybę viską stebėti iš kitos barikadų pusės, susiduriu su tomis bylomis teismuose. Pritariu, kad tiriamos menkesnės bylos, jos pradedamos ne po sistemingo darbo, o ką nors atsitiktinai nuklausius. STT buvo įkurta aiškintis rimtiems, valstybės pamatus griaunantiems kyšininkavimo atvejams. Ji nebuvo įkurta tam, kad gaudytų turgaus direktorių, kuris paėmė pinigus už leidimą pardavinėti kiaušinius. Tačiau dabar mes turime kojinių ir pirštinių bylas.“

    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/stt-nepateisino-vilciu-56-302539

    • Atsakyti
  • Palaikau MERĄ. Stiprybės.

Rodyti visus komentarus (12)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų