"Sekundės" archyvo nuotr.

Specialistus vilios ir būstu

Specialistus vilios ir būstu

 

Miesto Savivaldybė ėmėsi žingsnių, kaip paskatinti jaunus žmones rinktis pedagogo kelią ir dirbti mūsų mieste. Kaip pasiteisins tokios priemonės, parodys laikas, tačiau neabejojama, kad būtina kažką daryti.

Savivaldybės duomenimis, 2016 metais mieste buvo 65 procentai 50 metų ir vyresnių mokytojų. Daugiausia mokytojų, kuriems 45–59 metai. Kaip ir kitur, mieste auga ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų poreikis. Skaičiuojama, kad šiais mokslo metais trūks 40 pedagogų, kitais mokslo metais – 31, dar kitais metais – 30 pedagogų. Iš jų atitinkamai 12, 19 ir 20 – ikimokyklinio ugdymo.

Švietimo ir mokslo ministerija yra konstatavusi, kad Panevėžyje yra palankios sąlygos aukštai ugdymo kokybei pasiekti. Kita vertus, labai mažai jaunų, iki 30 metų, pedagogų, o pensininkų yra daugiau nei šalies vidurkis. Tad reikia būdų, kaip pritraukti daugiau jaunų specialistų. Panevėžio miesto savivaldybė patvirtino 2018–2020 metų pedagogų pritraukimo ir perkvalifikavimo programą. Joje numatomos penkios kryptys. Tai gabių ir motyvuotų asmenų pritraukimas, dirbančių pedagogų skatinimas persikvalifikuoti ar įgyti dar vieną specializaciją, kompetencijos tobulinimas ir karjeros galimybių plėtra, materialinės gerovės didinimas, komunikacija.

Jauni žmonės bus skatinami rinktis miestui trūkstamų dalykų pedagogines studijas pasirašant sutartis, o gerai besimokantiesiems Savivaldybė jas iš dalies finansuos. Tokie studentai savo ruožtu įsipareigos keletą metų atidirbti miesto ugdymo įstaigose.

Iš dalies bus finansuojamas pedagogų persikvalifikavimas ar kitos pedagoginės specialybės studijos. Kolegijas arba universitetus baigusiems, į miestą grįžusiems panevėžiečiams planuojama skirti tam tikro dydžio vienkartinę įsikūrimo paramą, suteikti būstą, kompensuoti kelionės išlaidas bei kt. Kitame Tarybos posėdyje dar bus tvirtinami aprašai, kaip viskas vyks, kokie bus taikomi kriterijai.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė sako, kad

šiems metams numatyta 13 tūkst. eurų. Jos teigimu, priemonių sąrašas nėra baigtinis – programą bus galima kasmet koreguoti.

Nuomos būstą

Miesto Taryba taip pat priėmė sprendimą plėsti Savivaldybės būsto fondą perkant dviejų trijų kambarių butus. Tam numatyta 800 tūkst. eurų, o dar 240 tūkst. eurų būtų skirta remontui. Pasak S. Jakštienės, siekiama, kad žmogui atvykus dirbti į Panevėžio ugdymo įstaigas, būtų galima išsinuomoti Savivaldybės būsto fondo butą. Skaičiuojant šios dienos rinkos kainomis, planuojama įsigyti apie 27 butus.

„Pretenduoti galės ne tik švietimo įstaigų pedagogai, bet ir socialinės paskirties, sporto, kultūros įstaigų specialistai, – ji sako, kad naujai įsigytas būstas bus skirtas didesniam specialistų ratui. – Pagal įstatymą Tarybos sprendimu Savivaldybės būsto fondo bute gali būti apgyvendinti tie darbuotojai ir jų šeimos, kurie darbo santykiais susiję su Savivaldybe ar jos įstaigomis.“

Administracijos direktoriaus pavaduotojos teigimu, metų pradžioje įstaigose buvo atlikta apklausa. Klausta, kiek reikės specialistų. Paaiškėjo, kad nuo naujų mokslo metų švietimo įstaigose reikės 40 pedagogų, po vieną kultūros ir socialinės paskirties įstaigose ir 13 darbuotojų – sporto. Be to, po Naujųjų miesto darželiuose trūks 12 ikimokyklinio ugdymo pedagogų.

Jei, nepaisant tokio specialistų trūkumo, niekam neprireiktų išsinuomoti būstą, ne bėda. Pasak S. Jakštienės, tuomet Taryba šiuos butus galėtų panaudoti kaip socialinį būstą. Dabar socialinio būsto laukia 343 asmenys ir šeimos.

„Tikrai tie butai niekur nedings“, – ji sako, kad jie bus panaudoti tikslingai.

Būsto paieškos prasidės jau rugpjūtį. Butus pirkti planuojama iš socialinei piniginei paramai nepanaudotų lėšų.

Ar pasiteisins tokios miesto Savivaldybės pastangos, kitas klausimas.

„Sunku pasakyti, kiek bus norinčiųjų nuomotis, tačiau reikia bandyti, žiūrėti. Nieko nedaryti – ne išeitis“, – atvirai apie jaunų specialistų pritraukimą į Panevėžį kalba S. Jakštienė.

Jos teigimu, visgi didžiausia motyvacinė priemonė, be visų kitų, yra darbo atlygis. Dabar šie klausimai šalies mastu judinami, tačiau nėra aišku, koks bus poveikis.

Kol kas sprendimų nėra

Panevėžio rajono savivaldybėje jau kurį laiką kalbama apie galimybę kompensuoti dalį kelionės išlaidų į rajono švietimo įstaigas važinėjantiems mokytojams, tačiau kol kas jokie sprendimai nepriimti ir nėra jokių konkrečių pasiūlymų, kaip tai būtų galima daryti. Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus sako, kad buvo skaičiuota, kiek kainuotų tolimesnės ar artimesnės kelionės iki įvairių mokyklų. Taip pat svarstyta, gal tokias išlaidas reikėtų kompensuoti ne vien pedagogams. Jo teigimu, preliminariais duomenimis, šiemetinis rajono biudžetas yra neigiamas, tad reikėtų numatyti kitus finansavimo šaltinius arba tokią idėją įgyvendinti kitu laiku. Be to, reikėtų ir politinio pritarimo.

Pedagogams rajone būstų neperkama. Norintieji studijuoti gali pasinaudoti daline parama iš studijų rėmimo fondo. Šiemet tokių buvo 18, tarp jų dalis ir būsimų pedagogų.

„Geriausiai turbūt geras atlyginimas viską išspręstų – jeigu būtų toks kaip Suomijoje arba Šveicarijoje“, – vedėjas svarsto, kad galbūt pirmiau reikėtų pradėti nuo atlygio už darbą dydžio.

Jo žiniomis, Šveicarijoje mokytojų atlyginimas patenka į didžiausių penketuką. Tad vyksta ir konkursai, mokyklos turi iš ko rinktis.

Rajono švietimo įstaigos mokslo metus baigė nepajutusios pedagogų trūkumo, tačiau trūko trijų psichologų. Rajono pedagogų amžiaus vidurkis – 51 metai, šalies vidurkis – 50 metų, miesto savivaldybėje – 53 metai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų