V. Bulaičio nuotr.

Šokančiomis liepsnomis ir gongo garsais dėkojo Žemei

Šokančiomis liepsnomis ir gongo garsais dėkojo Žemei

 

Šeštadienio vakarą miesto centre buvo išjungtos visos šviesos – taip buvo siekiama bent simboliškai leisti atsikvėpti mūsų planetai ir atkreipti dėmesį į ekologines problemas.

Nors elektrą naudojantys šviesos šaltiniai ir buvo išjungti, Laisvės aikštėje buvo kaip niekad šviesu. Įspūdingą ugnies ir šokio reginį panevėžiečiams dovanojo studijos “Ugnies šokis” fakyrai, o didžiuliais gongais atliekama į pasąmonę besismelkianti meditacinė muzika leido pasileisti į neįprastą garso kelionę. Renginyje, nešini savo pačių gamintais ekologiniais žibintais, dalyvavo ir mažiausi panevėžiečiai.

Kaip teigė “Žemės valandos” organizatorė Panevėžio bendruomenių rūmų vadovė Sandra Myškienė, Žemės dieną Panevėžys mini jau daugiau kaip du dešimtmečius. Tiesa, kiek kitokia forma nei dabar. Tradicija išjungti elektros prietaisus ir uždegti simbolines žvakutes atsirado visai neseniai.

“Užgesindami visur šviesas, pagerbiame Žemę ir duodame jai pailsėti. Džiugu, kad sąmoningumas, bent jau tarp jaunų žmonių, auga. Po truputį ateina ir supratimas, kad tik nuo mūsų veiksmų priklauso planetos ateitis. Gal kažkuris vaikas, atėjęs į šį renginį su savo gamintu ekologiniu žibintu, ateityje taps mokslininku, kuris imsis spręsti kilmato kaitos problemas”, – sakė S. Myškienė.

Simboliška, kad šeštadienio vakarą Laisvės aikštėje skambėjo gongų muzika – tarsi nematoma, bet vidumi jaučiama gija tarp žemės ir dangaus. Šiuos visatos garsus didžiuliais gongais pavyko išgauti

gongų meistrui ir garso terapijos specialistui Raimondui Binkauskui. Gongų muzika girdima ne vien klausa, bet visu kūnu, tad tai puiki priemonė atkurti vidinę harmoniją, “suderinti” vidines stygas.

O renginio kulminacija tapo ugnies ir šokio spektaklis. Magiškas ir užburiantis ugnies pasaulis, kuriame lyjo žarijomis, liepsnos šoko muzikos ritmu, abejingų nepaliko.

Faktai

“Žemės valanda” – tai pasaulinė akcija, kuomet gyventojai ir įvairios organizacijos valandai laiko išjungia visą gyvybiškai nebūtiną apšvietimą. Akcijos tikslas – bent trumpam sumažinti Žemės taršą ir atkreipti visuomenės dėmesį į ekologines problemas.

Nesustabdomai augant gyventojų skaičiui planetoje, susiduriama su didžiulėmis išteklių vartojimo ir aplinkos taršos problemomis. Jau šiandien besaikis iškastinių išteklių vartojimas lemia tokį aukštą CO2 koncentracijos atmosferoje lygį, kuris jau dabar keičia mūsų gyvenimo sąlygas – kinta klimatas, daugėja gamtos stichinių nelaimių, tirpsta ledynai, nyksta ištisos gyvūnų rūšys Ypač didelį poveikį aplinkai turi miestai – juose suvartojama iki 75 proc. visų išteklių, sugeneruojama per 50 proc. visų susidarančių atliekų ir į išmetama 60-80 proc. visų į atmosferą patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių teršalų.

Pirmoji Žemės valanda vyko 2007 m. kovo 31 d. Sidnėjuje. Tuomet akcijoje dalyvavo apie 2 mln. gyventojų ir per 2000 įstaigų, išjungtas Sinėjaus operos ir baleto teatro, tilto ir daugelio kitų objektų apšvietimas. Akcijos metu elektros vartojimas sumažėjo nuo 2,1 proc. ir 10,2 proc.

2008 m. Žemės valanda tapo tarptautine akcija, prie Sidnėjaus prisidėjo ne tik kiti Australijos, bet ir viso pasaulio miestai.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų