Būna dienų, kai sulčių spaudyklose – tikras klientų antplūdis, tad tenka dirbti net naktimis.

Sodų derliui neleidžia supūti

Sodų derliui neleidžia supūti

Nuolatiniai lietūs skandina ūkininkų pasėlius ir daržus, tačiau bent jau obuolių derlius šiemet neprastas. Tą puikiai pajuto ir sulčių spaudėjai. Vos tik šypteli saulė, prie sulčių spaudyklų nusidriekia didžiulės eilės.

Nors darbuotojams kartais tenka dirbti ir naktimis, ne visais atvejais sultis pavyksta išspausti ir per tris dienas. Tad spaudyklos konkuruoja ne tik kainomis, kokybe, bet ir darbo greičiu.

Klaipėdos gatvėje įsikūrusios vienos moderniausių mobiliosios sulčių spaudyklos „Obuolių namai“ darbuotojas Vitalijus Pranskūnas pasakojo, kad didžiausias žmonių antplūdis buvo rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Šią savaitę dėl nuolatinio merkiančio lietaus šiek tiek sumažėjo klientų srautai, bet tikimasi, kad jeigu tik pragiedrės, ir vėl teks suktis iki sutemų.

„Stengiamės atvežtą derlių išspausti per parą. Kitur teko girdėti, kad žmonės laukia po tris paras, bet tiek laukti negalima, krituoliai pradeda pūti. Jeigu daug darbo, dirbame ir naktimis. Tiesa, patiems klientams paromis laukti nereikia, galima užsiregistruoti iš anksto ir po penkiolikos minučių važiuoti namo su ką tik išspaustomis sultimis“, – „Sekundei“ teigė V. Pranskūnas.

Šiemet kaip niekad užderėjo obuolių, o panevėžiečiai savo sodų ir daržų derlių stengiasi paversti sultimis. Natūralios naminės sultys niekada neatstos pirktinių. Be to, patiems galima pasiruošti tokių sulčių, kurių jokiame prekybos centre negalima nusipirkti.

Anot V. Pranskūno, paprastai klientai vienu metu atveža po 2–3 maišus obuolių, bet būna, kad ir gerokai daugiau. Didesnius kiekius dažnai pristato kolektyvai – kas obuolių, kas vynuogių ar apelsinų ir visi mėgaujasi skaniomis sultimis.

Sulčių spaudyklos „Obuolių namai“ darbuotojas V. Pranskūnas neslėpė, kad pas juos sultis spausti šiek tiek brangiau, tačiau klientai gali būti tikri, kad gaus išskirtinės kokybės produktą, nes visas procesas nuo obuolių plovimo iki išpilstymo automatizuotas. V. Bulaičio nuotr.

Pastebima, kad vis daugiau klientų pageidauja ne obuolių, o maišytų sulčių. Dažniausiai obuolių sultys gardinamos apelsinais, vynuogėmis, avietėmis, kriaušėmis ar daržovėmis – morkomis, moliūgais.

„Kas paragauja įvairių vaisių ar daržovių sulčių, kitąkart tik tokias ir spaudžia. Morkos suteikia saldumo, o moliūgai – sveikatos. Paprastai moliūgais sultis skiedžia tie, kurie turi problemų dėl  skrandžio rūgštingumo. Kuo daugiau morkų, tuo sultys saldesnės, bet daržovių reikia nepadauginti. Mat kuo daugiau daržovių, tuo trumpesnis sulčių vartojimo laikas“, – paaiškina V. Pranskūnas.

Priima ne visus

Nors visi vaisiai nuplaunami, pageidaujama, kad morkos būtų kruopščiai šepetėliu nuvalytos ar nuskustos, nupjauti „ūsai“. Lygiai taip pat klientai turėtų dar namuose nuplauti obuolius, aplipusius žemėmis. Moliūgai turi būti be sėklų ir supjaustyti obuolio dydžio gabaliukais.

„Visi klientai tą žino ir dėl to problemų nekyla. Tiesa, apelsinų lupti nereikia. Juos reikia spausti kartu su žievelėmis, kitaip nebus skonio. Jų reikia visai nedaug – maždaug penkių kilogramų dviem maišams obuolių. Bet jeigu tik nulupsime apelsinus, atrodys, kad sultyse jų net nėra“, – pažymi sulčių spaudyklos darbuotojas.

Didesnė bėda, kad vis dar pasitaiko žmonių, kurie savo derlių atveža trąšų maišuose, tad jeigu tik pamatoma, jog į tokius maišus sukrauti obuoliai, jie net nepriimami. Dėl tokios griežtos tvarkos būna ir besipiktinančiųjų, tačiau, pasak V. Pranskūno, svarbiausia kokybė.

„Dirbu šį darbą jau penkerius metus ir pasitaikė toks atvejis, kai klientas įrodinėjo, kad jo maišai išplauti, bet juos išpylus kartu su obuoliais išbyrėjo ir trąšų likutis. Trąšos ir natūralios sultys nesuderinami dalykai, tad labai kruopščiai stebime, kokiuose maišuose atvežamas derlius. Nesame ekspertai, negalime įvertinti, ar maišai išplauti, ar ne, todėl nerizikuojame ir trąšų maišų su obuoliais tiesiog nepriimame“, – aiškino V. Pranskūnas.

Sultys be rūpesčių

Vyras neslėpė, kad sulčių spaudimo kainos pas juos šiek tiek didesnės nei kitur, tačiau kokybė kainuoja. Labai daug vandens išleidžiama nuplauti sodo gėrybėms. Kiekvienas obuolys yra plaunamas ne vonioje, kaip kitur, o aukšto spaudimo srove. Taip pat šiek tiek daugiau kainuoja maišeliai, į kuriuos išpilstomos sultys. Sulčių spaudyklos darbuotojas pasakojo, kad nemažai klientų skųsdavosi, jog dėl plastikinių maišelių, į kuriuos yra išpilstomos sultys, būdavo juntamas plastmasės skonis, tad jie perėjo prie šiek tiek brangesnių, bet kokybiškų silikoninių maišelių. Šios taros privalumas dar ir tas, kad net numetus pakelį jis neplyšta.

„Penkių litrų maišeliai sulčių kainuoja 2,3 euro, trijų litrų – 2 eurus. Panevėžys yra vienintelis miestas, kur populiaresni mažesni sulčių pakeliai. Gal jie patogesni, bet net ir pradarius pakelį sultis galima suvartoti per du mėnesius. Kiekvienas pakelis turi specialų čiaupą, tad negali prieiti oro, sultys taip greitai nesurūgsta, nors yra visiškai natūralios. Svarbiausia jas pakaitinti iki 80 laipsnių  – aukštesnėje temperatūroje jau žūtų visi vitaminai, o žemesnėje pakaitinus – sultys ilgai nesilaikytų. Visi procesai pas mus automatizuoti, tad žmonės gali būti tikri, kad sultys bus paruoštos  kokybiškai“, – teigė V. Pranskūnas.

Nors sulčių spaudimas ir išpilstymas į specialią tarą yra brangesnis nei tik spaudimas į pačių klientų atsivežtą tarą, anot V. Pranskūno, tai yra išsigelbėjimas skubantiems ir savo laiką vertinantiems žmonėms. Jau ne vienerius metus daugėja gyventojų, kurie pageidauja, kad sultys būtų pilstomos į jau paruoštus vartoti pakelius.

„Ne tik paprasčiau, bet ir finansiškai apsimoka. Pavyzdžiui, jeigu žmogus spaudžia 50 litrų sulčių, už dešimt pakelių po penkis litrus jis sumokės 23 eurus, jeigu į savo tarą – 10 eurų. Taip, sutaupys 13 eurų, bet kiek kainuos tokį kiekį iškaitinti namuose, išplauti ir paruošti stiklainius. O kur dar laikas. Be to, ir rezultatas ne tas – atidarius stiklainį sultis teks suvartoti per dvi dienas, o iš mūsų taros gerti bus galima du mėnesius“, – palygino pašnekovas.

Laukia naujos bangos

Rožyno mikrorajone jau daug metų veikiančios sulčių spaudyklos darbuotojas Marius Mockūnas taip pat pastebi, kad dėl lietingų orų šiek tiek sumažėjo klientų srautai, tačiau jau kitą savaitę vėl laukiama antplūdžio.

Rožyno mikrorajone jau daug metų veikiančios sulčių spaudyklos darbuotojas Marius Mockūnas pastebi, kad į savo tarą sultis spaudžia tie, kurie nori sutaupyti arba rengiasi gaminti stipresnius gėrimus.

„Šiemet viskas vėluoja. Anksčiau pats darbymetis būdavo rugpjūtį, šiemet vasaros pabaigoje darbo praktiškai neturėjome. O nuo rugsėjo toks antplūdis, kad tenka dirbti ir iki vėlumos. Tai mūsų šeimos verslas, dirba tėtis, bet ir mes su broliu, kai tik galime, skubame į pagalbą. Aišku, dabar šiek tiek ramiau, per tokį orą ir žmonės nenori soduose darbuotis, bet kai tik nustos lyti, ir vėl turėtų prasidėti darbymetis“, – mano M. Mockūnas.

Jis pastebi, kad vyresni žmonės ar tie, kurie nori sutaupyti, sultis spaudžia tik į savo tarą. Be abejo, nemažai klientų iš sulčių gamina ir naminį vyną. Kiti tiesiog neturi laiko ar noro patys virinti sultis, plauti stiklainių, tad prašo, kad šios būtų supilstytos į specialią plastikinę tarą. Nors dažniausiai spaudžiamos grynos obuolių sultys, daugėja ir tokių klientų, kurie jas maišo su apelsinais, vynuogėmis, avietėmis ar daržovėmis.

„Naminės sultys visuomet mėgstamos, todėl tokiu metu darbo netrūksta. Nors obuolius patys plauname, bet prašome, kad žmonės atvežtų jau švarius, taip taupydami savo ir mūsų laiką. Nes kai žmonių daug, tenka ir palaukti“, – sakė M. Mockūnas.

Nori savų

Jau trečią kartą šį rudenį savo sodo derlių atvežantis piniaviškis Henrikas Gudgalis sakė sultis spaudžiantis kasmet, nes tiesiog gaila palikti obuolius supūti sode. Dalį obuolių pasiliko žiemai valgyti, dalį – sultims.

„Jau du kartus spaudžiau, iš viso bus apie 120 litrų. Bet keturių asmenų šeimai tai nėra daug. Pensijos mažos, tad stengiamės kuo daugiau visko užsiauginti patys, kad kuo mažiau reikėtų pirkti iš parduotuvės“, – „Sekundei“ teigė vyras.

Piniaviškis Henrikas Gudgalis sakė sultis spaudžiantis kasmet, nes tiesiog gaila palikti obuolius supūti sode.

Kai obuoliai savi, sultys praktiškai nekainuoja. H. Gudgalis pasakojo, kad už 40 litrų sulčių spaudimą sumokėjo penkis eurus. O išspaudas panaudoja kaip organines trąšas.

„Nemėgstu tų plastmasių, per tiek metų jau įpratau pats pasiruošti sultis, stiklainių irgi nuo seniau turiu, esu pensininkas, tad ir laiko turiu“, – šypsosi H. Gudgalis.

Panevėžietis Ričardas Vasiliauskas teigė, kad anksčiau sultis ruošdavo patys, bet kai atsirado galimybė iš karto sultis supilstyti į įvairaus dydžio tarą, žmona nebevargsta prie viryklės. O ir daug patogiau vartoti. Tiesa, taip paruoštos sultys šiek tiek brangesnės, tačiau geras daiktas visada daugiau kainuoja.

„Kai pamenu, kaip žmona vos ne per naktį kaitindavo sultis, net nesinorėdavo jų daug ir spausti, o dabar viskas paprasčiau. Taip, jos brangesnės, bet savos ir natūralios. O svarbiausia, net anūkai geria“, – sakė R. Vasiliauskas.

 

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų