Anot medikų, artėjant žiemai biuletenių padaugėja ne tik dvigubai, bet ir trigubai – gyventojus puola šaltojo sezono ligos.“Sekundės“ archyvo nuotr.

„Sodrą“ gąsdina darbuotojų sveikata

„Sodrą“ gąsdina darbuotojų sveikata

Prieš trejus metus padidėjusios ligos išmokos dirbantiesiems neįtikėtinai išaugino ligonių gretas. „Sodra“ tvirtina, kad išmokų sumoka dvigubai daugiau, nei surenka lėšų iš socialinio draudimo. Nemažai pinigų reikia ir panevėžiečių ligoms.

„Sodra“ šiemet skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais duomenimis, iki šių metų rugsėjo jos pajamos išlaidas viršijo net 51 mln. eurų.

Tačiau ši statistika nedžiugina. Mat jau kelinti metai pastebima, kad ligos socialinio draudimo išmokos gerokai viršija įmokas. Per devynis šių metų mėnesius „Sodrą“ pasiekė 105 mln. eurų socialinio draudimo įmokų, tačiau 207 mln. eurų jau išmokėta susirgusiems darbuotojams.

Brangiai ligonius išlaikyti, pasak „Sodros“ specialistų, kainuoja ir Panevėžio rajone bei mieste. Panevėžio rajono savivaldybėje sergančių darbuotojų rugsėjo mėnesį buvo 3,4 proc. visų dirbančių žmonių, jiems išmokėta 88,4 tūkst. eurų. Panevėžyje sirgo 3,16 proc. darbuotojų, jie gavo per 225 tūkst. eurų ligos kompensacijų. Pagal tokias išlaidas Panevėžys ir jo rajonas Lietuvos statistikoje užima vidurines pozicijas.

Panašias pozicijas užimame jau nuo pat 2014 m., o ankstesniais metais, kaip ir kituose rajonuose, čia nedarbingumo pažymėjimų buvo išrašoma mažiau.

Tačiau praėjusiais metais Panevėžio mieste ir rajone vidutinis metinis nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis (už visą mėnesį) buvo tarp daugiausia tokiomis pajamomis pasinaudojusių savivaldybių. Mieste tokia išmoka siekė 186,5 euro, rajone – 183 eurus.

O šiais metais rugsėjį sirgę panevėžiečiai vidutiniškai gavo dar daugiau – apie 238 eurų išmoką per mėnesį, rajono dirbantieji – 228 eurus.

Mažesnė nei 200 eurų vidutinė mėnesio ligos išmoka rugsėjį buvo tik Skuodo rajone.

Pridengia atostogas

Blogėjančios ir „Sodrai“ brangstančios sveikatos tendencijos itin išryškėjo po 2014 metų, kai „Sodros“ mokama išmoka 3–7 ligos dieną buvo padidinta nuo 40 iki 80 proc. darbo užmokesčio. Žinoma, kad pirmąsias dvi ligos dienas kompensuoja darbdavys.

„Tada išmokų vertė išaugo ne tik dėl to, kad padidėjo vidutinė išmoka, bet ir dėl to, kad padaugėjo nedarbingumo pažymėjimų. Viena vertus, gerai, kai sergantis žmogus neina į darbą ir gali visavertiškai gydytis, o jo pajamos reikšmingai nesumažėja. Kita vertus, didėja pagunda prisidengus nedarbingumu dėl ligos pasiimti nemokamų atostogų“, – teigia „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo kontrolė – viena iš „Sodrai“ perduotų funkcijų. „Sodros“ specialistai analizuoja, ar pagrįstai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Sveikatos priežiūros įstaigose nuolat atliekami patikrinimai ir pagal tam tikrus kriterijus detalesnei analizei atrenkami laikinai nedarbingais pripažintų žmonių medicininiai dokumentai.

„Pernai mūsų specialistai visoje Lietuvoje patikrino beveik 12 tūkst. sirgusiųjų medicininius dokumentus. Po šio patikrinimo dalis žmonių buvo pakviesti į gydytojų konsultacines komisijas, kur, dalyvaujant sveikatos priežiūros įstaigos ir „Sodros“ atstovams, buvo vertinama šių žmonių sveikatos būklė ir darbingumas. Nustačius pažeidimą žmogui už tą laiką, kai jis nesilaikė nustatytų elgesio taisyklių, gali būti nemokama ligos išmoka. Pavyzdžiui, pernai ligos išmoka neskirta už daugiau kaip 6 tūkstančius darbo dienų ir neišmokėta maždaug 118 tūkstančių eurų šių išmokų“, – tokią informaciją „Sekundei“ pateikė „Sodros“ komunikacijos skyriaus specialistai.

Dirba konsultacinė komisija

Panevėžio miesto poliklinikoje gydytojų konsultacinėje komisijoje darbas su sergančiais darbuotojais ir jų nedarbingumo pažymėjimais vyksta kiekvieną dieną. Šios įstaigos direktorė Irena Čeilitkienė tvirtino, kad daugiausia čia prireikia konsultacijų: aiškinamasi, kada reikėtų pratęsti nedarbingumą, kada nutraukti.

Patys gydytojai esą žino, kaip reglamentuojamas darbuotojo nedarbingumas ligos atveju. Sergant 123 dienas iš eilės ar 153 su pertraukomis ligonis automatiškai nukreipiamas į minėtą gydytojų komisiją ir svarstomas tolesnis sprendimas dėl paciento būklės.

„Juk lūžusiems kaulams, onkologinėms ligoms mėnesio nepakanka“, – pabrėžė poliklinikos direktorė.

O artėjant žiemai, anot I. Čeilitkienės, biuletenių padaugės ne tik dvigubai, bet ir trigubai – gyventojus puola šaltojo sezono ligos. Peršąla ir suaugusieji, ir vaikai.

Gydytojų konsultacinės komisijos vadovė Miglė Kuzmickienė atvejų, kai liga pridengiamos nemokamos atostogos, savo darbe nepastebi. Dar nė vienas įtartinas atvejis, anot jos, nepasitvirtino, o ir įtarimų kyla retokai.

„Sodra“ itin kontroliuoja nedarbingumo išmokas, todėl mes privalome rimtai tikrinti kiekvieną jų paklausimą. Atsiunčia mums ligonių sąrašus, mes kviečiame gydytojus, ligonius ir sprendžiame, ar tęsti, ar nutraukti nedarbingumą“, – aiškino M. Kuzmickienė.

Ištirti, ar pacientas tikrai sirgo, kai kuriais atvejais, anot jos, komisijai net nebūtų įmanoma, ypač jei liga ūmi.

Reikalingi pokyčiai

„Sodros“ nuomone, situaciją palengvinti galėtų tik sisteminiai pokyčiai: įmokų didinimas arba išmokų mažinimas. Taip pat esą tokią situaciją sureguliuotų minimalios ligos socialinio draudimo išmokos įvedimas, kai mažas pajamas gaunantys darbuotojai būtų priversti mokėti ne mažiau nei įprastai skiriama minimali išmoka.

Išlaidų ir pajamų skirtumą siūloma lyginti ir vadovaujantis užsienio praktika, kai keletą dienų dėl ligos neapmokėtų nei socialinio draudimo fondas, nei darbdavys. Beje, pastarasis esą galėtų ir ilgiau kompensuoti savo darbuotojų „lovadienius“. Taip neva nebesinorėtų savo darbuotojų siųsti „pasirgti“ ne sezono metu.

Komentarai

  • tai taip isein kad susirgus neimk bilietenio nes zenkliai sumazes pajamos…. o valgyti juk reikia. gerai eisime i darba sirkdami….

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų