Apie keturias dešimtis streikuotojų būgnų, sirgalių dūdelių garsais, vėliavų mostais reikalavo juos išgirsti dėl situacijos Panevėžio socialinių paslaugų centre. T. Šiaudinio nuotr.

Socialiniai darbuotojai išėjo į gatves

Socialiniai darbuotojai išėjo į gatves

Palikę darbo vietas, su vėliavomis ir šūksniais streikuoti į Laisvės aikštę išėjo daugiau nei trečdalis Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojų. Dėl to jų darbovietėje kilo šiokia tokia sumaištis.

„Mes – ne vergai“, „Nevykite mūsų iš Lietuvos“, „Vienybė – jėga“ – tokie ir panašūs šūkiai penktadienį prieš pietus dvi valandas drebino pagrindinę Panevėžio aikštę. Čia apie 40 streikuotojų būgnų, sirgalių dūdelių garsais, vėliavų mostais reikalavo juos išgirsti dėl esą sudėtingos darbuotojų situacijos Panevėžio socialinių paslaugų centre.

Streike, jo pagrindinio organizatoriaus Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos vadovo Arvydo Dambrausko teigimu, nedalyvavo tik aštuoni įstaigos darbuotojai. Kai kurie kolektyvo nariai esą tiesiog neturėjo galimybės išeiti į aikštę.

„Nepykime ant tų, kurie nėjo kartu. Gal žmonės bijo spaudimo. Tačiau kiti tikri šaunuoliai – panevėžiečiai taps savo darbo teisių gynimo pionieriai. Galiu patikinti, kad, priėmus naują Darbo kodeksą, tokių reiškinių bus gerokai daugiau ir mes išmoksime apsiginti nuo darbdavių savivalės. Su šiais socialiniais darbuotojais rengiamės rimtam streikui, renkami balsai jam organizuoti. Jeigu niekas nepasikeis, eisime toliau“, – grasino mitinguotojų vedlys.

Apie įspėjamąjį streiką jis kalbėjo jau praėjusią savaitę, kai Panevėžio valdžios atstovai ir pati Socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė siūlė derėtis. Tačiau valdžios kvietimą kalbėtis ir siūlomas derybas streikuotojai atmetė, motyvuodami laiko gaišimu.

Reikalauja laikytis įstatymų

A. Dambrausko teigimu, streikas rimtai apgalvotas, kad nebūtų jokių pažeidimų. Po kelių esą nevykusių bandymų susikalbėti su įstaigos vadove ir jos pradelstų terminų tartis socialiniai darbuotojai stojo ginti ne kartą išsakytų reikalavimų.

„Sekundė“ jau rašė, kad jie reikalauja direktorės sumažinti darbo krūvį socialiniams darbuotojams, nes dabar jie priversti prižiūrėti iki 30 šeimų, įtrauktų į socialinės rizikos sąrašą, parengti kolektyvinę sutartį ir į ją įtraukti užmokesčio nuostatas. Visus šiuos reikalus derinti su darbuotojais.

„Mes reikalaujame laikytis įstatymų – daugiau nieko“, – pabrėžė profesinės sąjungos vadovas.
Įspėjamajame streike dalyvavusi jauna dviejų vaikų mama pasakojo, kad tik pradėjusi vasarį dirbti centre gavo atlyginimą ir priedą. Bet po mėnesio jai esą buvo pasakyta, kad papildomų pinigų nebegaus, nes nenusipelnė, nors socialinio darbo srityje nesanti naujokė.

„Aštuonerius metus dirbau Socialinių paslaugų centre. Trumpam buvau išėjusi iš darbo ir vėl grįžau. Prižiūriu 18 šeimų, nors pagal įstatymą priklauso iki dešimties. Mano alga – 450 eurų, atimtas priedas – 228 eurai. Tai – nemaži pinigai vienišai mamai“, – skundėsi darbuotoja.

Tokia skriauda, pasak to paties centro specialisto Egidijaus Gedvilo, nusižengia Darbo kodeksui. Priedų prie algos esą neteko trys darbuotojai. Jiems tokio sprendimo motyvai neaiškūs.
Pats E. Gedvilas savo nepasitenkinimą viešai demonstravo dėl didelio krūvio. Jam tenka prižiūrėti 15 šeimų. O vadovės siūlymai vieną dieną per savaitę dirbti ne įprastą darbo laiką nuo 8 iki 17 valandos, bet nuo 10 valandos iki septynių vakaro, tikintis vakarais namuose rasti lankomas šeimas, anot jo, tik dar labiau išvargintų.

Be to, pašnekovo įsitikinimu, tai net nesaugu. Todėl visi laukia, kad Panevėžyje atsiras mobilios pagalbos grupės, kurios dirbtų ir pasibaigus darbo valandoms.

Mikroklimato bėdos

Streikuotojai reikalauja keisti Panevėžio socialinių paslaugų centro mikroklimatą. Darbuotojai ir anksčiau kalbėjo apie blogus santykius su direktore ir jos neva prastus vadovavimo metodus.

Kolektyvo bendravimą ir nuotaikas sekanti įstaigos psichologė Aušra Krikščiūnienė pabrėžė, kad situacija gana kritinė: „Darbuotojai nesipriešina naujai tvarkai, jie tik laukia tvarkos įstaigoje. O vadovo sprendimai įvairiais klausimais visada turi būti nuoseklūs ir motyvuoti“, – teigė specialistė.

Ji tvirtino jau keletą kartų bandžiusi aptarti elgesio ir bendravimo su kolektyvu problemas su centro vadove, tačiau niekas nepasikeitė.

Nežinia, ar centro mikroklimatas pasikeis ir po streiko. Keli įstaigos darbuotojai jau surašė vadovei pranešimus, kad mitinguotojai penktadienį sutrikdė jų darbą.

Savo laiškuose kai kurių skyrių vadovai pasakojo buvę spaudžiami streikuotojų palikti darbo vietas ir eiti kartu protestuoti į aikštę. Centre dėl to kilo triukšmas ir sumaištis.

Tačiau patys streiko dalyviai teisinasi, esą darbas Socialinių paslaugų centre nesutriko dėl išėjusiųjų. Neva dar savaitės pradžioje suderinta, kad nenukentėtų nei įstaigos klientai, nei turtas. Penktadienį, pasak streiko organizatorių, socialiniai darbuotojai nelankė šeimų, jas vienas specialistas konsultavo telefonu, o globojami vaikai buvo mokykloje.

Suabejojo tikslu

Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorės L. Kazokienės teigimu, kol dalis kolektyvo streikavo, pati perėjusi visus įstaigos skyrius – juose buvo tvarkinga.

Tačiau penktadienio rytą direktorė skyrių vadovų susirinkime išgirdo nuogąstavimų dėl streikuotojų elgesio nemitingavusių kolegų atžvilgiu.

„Nebenoriu tęsti šito karo ir dar labiau aštrinti mūsų nesutarimų. Vis dėlto kai kuriems dėl streikuotojų elgesio teko patirti nemalonių emocinių išgyvenimų, gerti vaistų. Mano žodžiai, kad durys atviros deryboms, streikuotojų ironizuojami. Ne kartą sakiau darbuotojams, kad bendrausiu su jais, juos išklausysiu. Tik tegu pasirenka formą, laiką. Atsakymas buvo: „Mes pagalvosime“, – komentavo L. Kazokienė.

Jos nuomone, kompromiso ieškantys žmonės taip neturėtų elgtis. O išgirdusi apie ruošiamą dar vieną streiką, vadovė suabejojo sukilusio kolektyvo tikslais.

Kviečia kalbėtis

Pasikalbėti su streikuotojais iš Savivaldybės išėjo Socialinių reikalų skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas ir mero pavaduotojas Petras Luomanas. Meras tądien buvo komandiruotėje.

„Su streiko organizatoriais sutarėme, kad jų Savivaldybėje lauksiu pirmadienį ir kartu spręsime dėl pateiktų reikalavimų. Keista, kad tokio vizito nesulaukiau anksčiau, nors kviečiau ateiti ir kalbėtis“, – „Sekundei“ sakė P. Luomanas.

Valdininkas teigė išgirdęs daug įvairių darbuotojų skundų, tačiau nori išklausyti visas konflikto puses. Jeigu dėl nesantaikos kaltas teisingas direktorės reiklumas, jis nenorėtų šios smerkti dėl elgesio. Bet visur, anot vicemero, privalu laikytis etiketo.

„Aš nesužinosiu, kaip ir ką pasakė direktorė darbuotojams. Tačiau žmonės ne kompiuteriai, su jais galima įvairiai laviruoti ir derėtis, ieškoti geriausio priėjimo“, – kalbėjo P. Luomanas.

Išgirdęs apie planuojamą dar rimtesnį streiką, vicemeras buvo kategoriškas, kad tokios sprendimo priemonės – per drastiškos.

Galerija

Komentarai

  • nu ir atliginimus gerus gauna! aš 3 vaiku mama dirbu norfoje tai svajoti apie toki atliginima.

    • Na, tai nesulyginami darbai. Kur sedi kasoje ir automatiskai skenuoji kainas, o kur dirbi su socialines rizikos zmonemis ir lakstai po visa miesta. O kur dar saugumas?

      • tai jus irgi automatiskai vaikstot pas zmones! pas mus irgi ateina asocialis zmones rizika irgi yra apsikresti visokiomis lygomis, ir plius su aršiais vagimis susiduriam! ponios mano issilavinimas koleginis speju kaip ir jusiškis! tad nekelkit čia nosies!

        • ieškoti darbo pagal profesiją, ar jus tenkina nekvalifikuotas darbas? p,s, norfos darbuotojos irgi kėlė maištą, kai turėjo dirbti po darbo valandų už tą patį atlyginimą

    • Socalinis darbas, kaip ir medicina, teisė ar kuri kita mokslo šaka, reikalauja aukštojo išsilavinimo, todėl neetiška jį lyginti su valytojais ar kasininkaais, kur dirba nekvalifikuoti darbininkai.

      • Atsakyti
  • Dirbdami su rizikos seimomis susidduriame su ivairiais ssunkumais, gresia uzsikresi tuberkulioze, parsinesti i namus parazitu, gresia buti uzpultam nepatenkinto kliento ir t.t. .Manau atlyginimas galetu but uz pavojinga darba ir didesnis….

    • jei netenkina darbas, darbo laikas, darbo sąlygos ir darbo užmokestis darbą galima visada pakeisti. Čia matomas nenoras dirbti ir gauti kuo didesnį darbo užmokestį.

      • Darbą galima pakeisti, tačiau abejoju ar kitur moka geriau, tai visos valstybės problema, kad žmonės su aukštaisiais išsilavinimais, dirbdami rizikingą darbą, gauna panašiai kaip ir kokios norfos kasininkės, kurioms nereikiaa jokių mokslo cenzų bei kvalifikacijos. Jei jau kasininkės gauna tuos minimalius 400 EUR, tai socialiniai darbuotojai turėtų gauti minimum dvigubai. Ir tai, tik tie, kurie užima žemiausias pozicijas socialinio darbo struktūrose, tai , pvz., socialiniu darbuotojų padėjėjai. O jau socialiniai darbuotojai, vyresnieji socialiniai darbuotojai, socialinio darbo organizatoriai ir pan., jie turėtų valstybėje uždirbti bent jau 1000 Eur, (atskaičius mokesčius). Todėl net kalbų negali būti apie kažkokius grašius mokamus už tokį sunkų ir pavojingą darbą. taip pat turėtų būti prilyginamas darbo stažas pareigūnams, bei atostogos prilygintos pedagogams, kadangi socialiniai darbuotojai tai ir yra pareigūnų bei pedagogų, psichologų profesijų suminė pareigybė.

        • Atsakyti
  • jei blogos darbo sąlygos ir dar netenkina atlygis,tai ko laikotės darbo vietos,eikit į gerą darbą(kaip akcentuojate)- kasininku prekybos centre,sėdėsite šiltai,švarioje aplinkoje skenuosite prekes ir dar gausite pavalgyti,

    • Jei skaitete straipsni tai supratote, kad cia ne del atlyginimu ar nenoro pask jusu dirbti vyko streikas…. Esme tame, kad reikalaujame laikytis istatymo…. ar biudzetinei istaigai istatymais nereikia vadovautis!!!!!

      • Atsakyti
  • OPA PA! Panevezyje gaunant 450 Euro dar kazko reikalauti na cia tai virsune. Atrodo is gero gyvenimo nebezino ko dar uzsimanyti. Verkslena, kad nevisada gaunasi laikas nuo 8 iki 17 val (pamirso pamineti kad penktadieni dirba trumpiau). O kam iseina palikti darbo vieta minute minuten? Gal medicinos seseris gaudamos maziau dirbadamos dar didesnes atsakomybes reikalaujanti darba islekia ta pacia minute kai baigiasi darbo laikas? Gal mokytojai, policininkai? Bibliotekos neisvaro lankytoju anksciau kad jos darbuotojai galetu iseiti vos tik darbo laikas baigiasi. Nepatinka, tingite dirbti – nedirbkite. Yra uztektinai jaunu zmoniu norinciu ir galinciu dirbti uz toki gera atlyginima.

    • Komentatoriau…. tai ko tupi savo dezutej… eik kovok uz savo teises… visi verti gero atlygio, taciau vardan pavydo kitam, pajudinkite bet viena pirsta del saves…

      • Atsakyti
    • Ar Panevėžyje 450 Eur yra geras gyvenimas? Socialinė darbuotoja. Vargšai žmogeliai, atsimerkite, gyvename Europos Sąjungoje, kurios valstybėse 1000 EUR yra bedarbio pašalpa. Nesižeminkite už juokingus 400 maximose ir norfose, , o jau tuolab, nesipykite su tais, kurie gerbia save ir moka pareikalauti. Jums tik patiems bus geriau, kai nustosit vergaut prekybu centruose, kurie lobsta, darbuotojams numesdami varganus 400. Turėtų būt gėda už 400 dirbt 2017 metais.

    • paprastai užsidaro laiku. Kitu atveju jų siaubas – bomžai sėdėtų nors ir per naktį… Beje – jiems siaubas, o socialiniams – kasdienis darbas…

  • Saunuoliai socialinei darbuotojai taip ir toliau. Reikia viena karta buti samoningiems ir pakovoti uz savo teises.

  • Turite absoliučiai neįgalų soc paslaugų skyriaus vedėją…

  • Tikrai gražus atlyginimas. Tik socdarbuotoja pamiršo parašyt, kad tokį atlyginimą gauna su priedu. Šiaip tai daugiausia minimumas. O dirbti tenka su sunkiais žmonėmis. Po darbo grįžti su ištinusia galva ir kojomis. Ne kiekvienas padirbtų tokį darbą. Nepavydėkit.

    • Atsakyti
  • Sveikinimai socialiniams darbuotojams, kurie išdryso pasaakyti saavo žodį, tokioje brutalioje situacijoje. Taigi, darbdaviai, atmerkite akis, už lango 2017-ieji, apie kokius 400 Eur gali eiti kalba? Na, dar kažkie gaal darbdaviai sugebės ištemt su tokiais mokėjimais, kol dar kojas pavelka senoji, sovietuose išauginta vergų karta. tačiau auga jaauni žmonės, išsilavinę, imlūs ir drąsūss, jiems po kelių metų jau nepasiūlysi dirbt už išmaldą. Juk visi mokam skaičiuot, mokam skaityt, matom, kaip gyvena kitose valstybėse, toj pačioj Estijoj, kur 1000 jau yra vidutinis atlyginimas, todėl galiu pasakyt, kad ne tik norfų savininkai, tačiau ir likusieji turi vaikų ir visiems reikia pinigų. Atiduokit darbuotojams, kas jiems priklauso, nebus streikų, gyvens visi draugiškai. Nes dabar tai panašu į tai, kad tik saujelė žmonių nori valgyt, lavint vaikus, pirktis prabangos prekes, pramogaut ir atostogaut. O jau visi kiti-taai ką, dundukai? Jiems numeti 400, kad badu nenumirtų? Oi kaip klystat, durniukų laikai praėjo, atsimerkit darbdaviai.

  • Socialiniams darbuotojams keliami reikalavimai didesni nei seime, o moka vos ne minimumą.

  • Cia kalbama apie Panevezi , bet visoje Lietuvoje moka ta pati . Dirbu soc . darbuotojo padejeja ir i rankas su priedu gaunu apie 350 – 360 euru , o darbas patikekit – per diena tiek issunkia , kad grizus i namus ir valgyt nesinori – o kur eiti ? jei aplink bedarbyste – todel visi ir emigruoja . Saunuoliai Panevezieciai – gal pagaliau sukils ne tik mokytojai , policijos darbuotojai ir t.t bet ir soc . darbuotojai visoje Lietuvoje – ne teisejams reikia kelti atlyginimus , bet darbuotojams gaunantiems tokias algas tokiu budu mazinant coc. atskirti

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (20)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų