Valdininkai ne kartą suko galvas, kaip pažaboti remiamųjų girtuokliavimą. Viena iš priemonių – dalį pašalpos pervesti į žmogaus pasirinktą parduotuvę .Asociatyvi „Sekundės“ archyvo nuotr.

Socialinės pašalpos – ne alui

Socialinės pašalpos – ne alui

Ne paslaptis, kad socialinių pašalpų mokėjimo dienomis gatvėse padaugėja šlitinėjančių piliečių, kaimuose prie parduotuvių ir aludžių besibūriuojančių apsvaigusių asmenų. Tada daugėja darbo ir policininkams, ir medikams, ir socialiniams darbuotojams.

Valdininkai ne kartą suko galvas, kaip pažaboti remiamųjų girtuokliavimą. Ypač tų, kurių šeimose yra vaikų.

Viena iš drausminimo priemonių – įstatymo numatyta ne piniginė paramos teikimo forma. Jeigu matoma, kad pinigai leidžiami ne pagal paskirtį, tiksliau, yra prageriami, dalies grynųjų šeima nebegauna – pinigai pervedami maisto produktams įsigyti, sumokėti už komunalines paslaugas.
Panevėžio savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Zitos Ragėnienės teigimu, pašalpa ne pinigine forma gali sudaryti ne daugiau kaip 50 procentų visos gaunamos sumos, tačiau susiduriama su problema.

„Kad žmogus turi priklausomybę nuo alkoholio, net jo artimieji dažnai nedrįsta patvirtinti. Kažkodėl norima, kad tą problemą nustatytų kiti, be mamos, tėvo ar sesers pagalbos“, – stebisi vedėja.

Pasak Z. Ragėnienės, Savivaldybė turi turėti patvirtinimą, kad pašalpos gavėjas priklausomas nuo alkoholio, o pats žmogus paprastai to nepripažįsta. Informacijos šaltiniu kartais tampa policija. Tad Savivaldybėje tokių atvejų, kai dalis pašalpos girtaujantiesiems sumokama paslaugomis, visai nedaug, Tai atvejai, kai šalia gyvenantys artimieji ryžtasi patvirtinti, kad žmogus nevengia svaigalų.

„Dalis visuomenės mano: aš pranešiau, bet liksiu nuošalyje, o jūs žinokitės“, – sako vedėja.

Jos teigimu, nėra tokių galimybių, kad vidury dienos sulaukus skambučio, būtų galima lėkti ir užfiksuoti, kad žmogus galimai neblaivus. Z.Ragėnienės manymu, neturėtų likti abejinga ir visuomenė.

„Jeigu atrodo, kad žmogus priklausomas nuo alkoholio, tada bendromis jėgomis viską darykime“, – ragina ji.

Gauna socialines korteles

Z. Ragėnienė pasakoja, kad kalbant apie socialinės pašalpos gavėjus, didelė jų dalis priklauso socialinės rizikos grupei, kuri pašalpas turi gauti tiek pinigine, tiek ne pinigine forma. Priklausomybė nuo alkoholio – vienas iš rizikos požymių.

Į rizikos grupės sąrašą įtrauktoms šeimoms pusė pašalpos turi būti išmokama paslaugomis. Kitaip tariant – ne pinigais, o juos pervedant tiesiogiai parduotuvei ar paslaugų teikėjams. Kita dalis vis dėlto mokama grynaisiais.

Miesto Savivaldybė bendradarbiauja su vienu prekybos tinklu ir išduota vadinamąsias socialines korteles. Sutartyse su prekybos centru numatyta, kad žmogus su tokia kortele negalėtų įsigyti alkoholio, rūkalų.

A. Paškevičienės teigimu, seniūnijos pakankamai griežtai žiūri, kad pinigai nebūtų prageriami.

Pasak Z. Ragėnienės, ne piniginės paramos būdas nustatomas pasikonsultavus su Panevėžio socialinių paslaugų centru, kuris dirba su socialinės rizikos šeimomis.

„Mes jų rekomendacijomis ir vadovaujamės, nes jie arčiausiai šeimos, geriausiai mato ar reikalinga socialinė kortelė, ar sumokėti komunalinius mokesčius, ar sumokėti už darželį.“, – aiškino vedėja.

Sprendžia seniūnija

Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė sako, kad kai kam socialinė pašalpa gali būti mokama ir 100 procentų ne pinigais. Seniūnijų komisijos stebi, kaip tie asmenys elgiasi, ar turi dar kokių pajamų. Būna, kad siūlo ir visą šimtą ar aštuoniasdešimt procentų pašalpos pervesti į žmogaus pasirinktą parduotuvę.

„Seniūnijos pakankamai griežtai žiūri, kad pinigai nebūtų prageriami“, – „Sekundei“ tvirtino A. Paškevičienė.

Jos teigimu, vaikų turinčios socialinės rizikos šeimos į tokį sąrašą įrašomos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o seniūnijos į socialinės rizikos sąrašus įtraukia ir girtaujančius asmenis, taip pat pasiūlo, kaip jiems išmokėti tas pašalpas.

Anot vedėjos, anksčiau dėl vienišų girtaujančių asmenų arba tų, kurių vaikai jau pilnamečiai, kildavo problemų.

„ Pasitarę su seniūnijomis nusprendėme, kad gyventojus, kurie iš tikrųjų piktnaudžiauja pašalpomis, reikia įrašyti į socialinės rizikos sąrašus. Tada seniūnija siūlo, kiek tam žmogui mokėti grynais, kiek paslaugomis “, – aiškino A. Paškevičienė .

Randa būdų

Panevėžio rajone vidutiniškai 250 asmenų kas mėnesį socialinę pašalpą gauna paslaugomis. Tačiau, pasak A. Paškevičienės, tai nereiškia, kad ir geria tiek žmonių. Tiesiog pašalpa skaičiuojama visiems šeimos nariams, tarp jų ir vaikams. Tarp tokių asmenų yra ir turintys šeimas, ir gyvenantys vieni.

Ji priminė, kad į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtraukiami ne vien girtaujantys asmenys, bet ir neturintys socialinių įgūdžių, nemokantys disponuoti lėšomis. Visgi didelė dalis jų piktnaudžiauja alkoholiu.

Vedėjos teigimu, gyventojus piktina, kad girtuokliai gauna pašalpas, tad mokėjimas paslaugomis – geresnis būdas. Vis dėlto ir tai nėra šimtaprocentinis būdas apriboti svaigalų prieinamumą.

„Realybė tokia, kad per reidus po pašalpų gavimo randame gerokai daugiau išgėrusiųjų negu mėnesio gale, kai nebėra pinigų. Stengiamės, kad taip nebūtų, bet jeigu žmogus nori pasigerti, niekaip jo nesulaikysi. Jis randa būdų tai padaryti“, – konstatavo A. Paškevičienė.

Pasak vedėjos, mieste nustatyti girtaujančius asmenis sunkiau. O seniūnijos puikiai pažįsta savo žmones. Į komisijas įtraukti bendruomenių atstovai, medikai, pedagogai, tad daug lengviau pastebėti piktnaudžiaujančiuosius alkoholiu.

„Visi mato, kurie prie parduotuvės po pašalpų stovi ir kam pinigus išleidžia“, – sako ji.

Nors nustatyta, kad paslaugas gaunantys asmenys negali įsigyti alkoholio, cigarečių, loterijos bilietų, tačiau neabejojama, kad tai tik šiek tiek apriboja svaigalų prieinamumą.

„Jie pasiimtas prekes parduoda. Ir nors seniūnijos labai stengiasi tiems žmonėms padėti, kad geriau nusipirktų maisto, o ne per kelias dienas pinigus išleistų alkoholiui, bet kol atsiranda žmonių, kurie iš jų perka, kuriems nerūpi kaimyno sveikata ir gyvenimas, tol jie randa kam parduoti. Jeigu niekas nepirktų, jie ir nepardavinėtų“, – A. Paškevičienė pripažįsta, kad gauna tokios informacijos.

Vis dėlto yra įvairių atvejų. Pasak vedėjos, būna, kad suaugę vaikai gyvena su mamomis ir pastarosios paprašo seniūnijos neišmokėti jų vaikams pašalpos pinigais.

„Mama suaugusiam sūnui gali pagaminti pietus vietoje alkoholio. Kiekvienas atvejis kitoks, tačiau sunku padėti, kai jie patys nenori. Netgi būna, kad sako: „Kai pinigai kišenėje, man norisi nusipirkti, o nėra – nueini į parduotuvę, pasiimi maisto ir gerai“, – pasakojo A. Paškevičienė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų